VDU rektorius J.Augutis: aukštojo mokslo reformos kryžkelėje Lietuva atsidūrė ne pirmoji

- Ilgai puoselėti planai dėl trijų Kauno regiono universitetų jungties Seimo valia tampa realybe, tačiau šis aukštojo mokslo reformuotojų žingsnis turi nemažai ir kritikų, neslėpsim, iš kitų universitetų. Kaip tokius argumentus galėtumėte atremti?

- Trijų universitetų Kaune idėją palaiko 2 iš 3 didžiausių Kauno universitetų. Rengiant pertvarkos planą, daug emocijų išlieta dėl subordinacijos, - ką prie ko jungsime, kas išlaikys garbingą universiteto statusą, kurie miestai liks akademiniais, o kurie jau nebe... Procesas nebuvo nei labai greitas, nei labai lengvas, tačiau tai nestebina, žinant, kokios apimties darbas reformuoti valstybei gyvybiškai svarbų sektorių.

Nuo 2011 iki 2020 metų aukštųjų mokyklų absolventų mažėja daugiau nei 40 proc. Tad 2020-aisiais šalyje trūks beveik 7500 absolventų su aukštuoju išsilavinimu. Akivaizdu: toliau delsti prabangos nebėra. Turi būti sutelkti šalies protai, gerosios užsienio universitetų praktikos ir aktyviau inicijuojami švietimo sistemos kokybiniai pokyčiai, o ne viešųjų ryšių akcijos. Seniai atėjo metas diskutuoti apie viziją, kokias norime turėti aukštąsias mokyklas, ir apie strategijas, kaip to pasieksime. Kaip sukursime pasaulinio lygio universitetą (-us), konkuruosime dėl geriausių protų, kiek investuosime į aukštąjį mokslą ir kokią grąžą iš to gausime? Mes atsakingai svarstėme integracijos galimybes, kiekvieną scenarijų, konsultavomės su stipriais partneriais - nuo prestižinių Suomijos iki Pietų Korėjos, Singapūro universitetų. Matome jų nueitą kelią, įgytas pamokas. Matome, kad aukštojo mokslo reformos kryžkelėje atsidūrėme ne pirmieji.

- Prieš keletą dešimtmečių atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas labiau koncentravosi į humanitarinius mokslus, kurių vis daugiau programų pastaraisiais metais siūlo netgi techniškųjų studijų pagrindu seniai įkurti universitetai. Dabar, bent Kaune, VDU tampa pagrindine aukštojo mokslo pertvarkos ašimi. Vadinasi, kažkam teks kai kurių programų (kartu gal ir šansų prisitraukti daugiau abiturientų) atsisakyti, ar jau aišku, kaip tai vyks?

- Taip, Vytauto Didžiojo universitetas - ne tik seniausia aukštoji mokykla Kaune, bet ir pirmasis lietuviškas universitetas Lietuvoje. Svarbu, kad VDU visuomet buvo kompetentingas įvairiose srityse ir niekuomet nebuvo vienos srities universitetas. Tą rodo jo istorija ir įvairūs vertinimai. Paskutinio tarptautinio MOSTA vertinimo duomenimis, VDU pripažintas vienu lyderiaujančių universitetų socialinių, humanitarinių, menų ir biomedicinos mokslų bei studijų srityse. Baltijos šalyse pirmaujame pagal tarptautinių dėstytojų skaičių.

Kai 1989 metais VDU buvo atkurtas, jame buvo įdiegta Harvardo modeliu grįsta artes liberales studijų sistema, kurios tikslas - parengti visapusiškai išsilavinusią asmenybę, gebančią prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šalia pagrindinio studijų dalyko (pavyzdžiui, biochemijos, filosofijos, ekonomikos, matematikos) studentai pasirinktinai įgyja ir kitų sričių žinių (menų, istorijos, neurotechnologijų ar socialinės antropologijos). Kad ši sistema veikia, įrodo sėkmingi mūsų universiteto absolventų pavyzdžiai: istorijos absolventai dirba Silicio slėnyje, informatikos studijas baigusieji užima ambasadorių pareigas ar vadovauja robotikos kompanijoms. Platus išsilavinimas, gebėjimas kalbėti bent dviem užsienio kalbomis mūsų absolventams padeda siekti ir savo srities karjeros aukštumų, - jie vadovauja tarptautinėms kompanijoms, organizacijoms, kuria savo įmones, - nuo biotechnologijų iki reklamos agentūrų ar privačių mokyklų.

Pirmieji Lietuvoje įdiegėme trijų pakopų studijų sistemą, išvystėme gretutinių ir tarpdisciplininių studijų sistemą. Lietuvių išeivių pastangomis sukurta aplinka, kurioje pagal geriausias Vakarų universitetų tradicijas organizuojamos studijos, mokslas ir bendruomenės gyvenimas. Tad svarbus įvairių sričių išmanymas, gebėjimas lyg iš paukščio skrydžio įvertinti problemą.

Žinant visus šiuos veiksnius, natūralu, kad būtent VDU pagrindu Kaune bus kuriamas plačios aprėpties universitetas, vykdantis mokslinius tyrimus bei studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.

- Kuo svarbus Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimas?

Visų pirma jis leis užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, siekti studijų programų mažinimo, atsisakant dubliavimo (pasikartojančių ir persidengiančių studijų programų skaičius sumažės 40 proc.). Taip pat - dar labiau praplės galimybes vykdyti aukščiausio lygio tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, lems efektyvesnį infrastruktūros naudojimą bei institucinį valdymą. Optimizavus visų trijų universitetų ūkio ir personalo sritis, kasmet bus sutaupoma po 4 mln. eurų. Sujungę visų universitetų akademinį potencialą, sudarysime galimybes efektyviai, kokybiškai vykdyti visų sričių tyrimus ir studijas. Iki šiol buvęs akademinio personalo išsiskaidymas institucijose apsunkindavo bendradarbiavimą dėl įvairiausių biurokratinių procesų. Neabejojame, kad po integracijos bus stebimas socialinių, humanitarinių, fizinių bei technologinių mokslų sričių sustiprėjimas ne tik vykdant studijas, bet ir plėtojant mokslinius tyrimus. Taip pat bus pakeista ir pradėta vykdyti grįsta tyrimais naujos kartos mokytojų rengimo sistema, atitinkanti XXI amžiaus poreikius bei prioritetus.

- Tad pagrindinės gairės ir bus šios?

- Plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetas ir toliau vystys šias studijų bei mokslinių tyrimų kryptis: ekonomiką, teisę ir visuomenės mokslus, humanitariką, menus, medijas, kultūrą, žmogaus elgseną ir komunikaciją, fizinius mokslus. Ypatingos sinergijos tikimės sutelkiant akademinį potencialą edukologijos, bioekonomikos, informacinių technologijų žemės ūkyje, klimato kaitos, alternatyvios ir atsinaujinančios energetikos moksluose.

Dar prieš universitetų susijungimą aiškiai deklaravome, kad mums labai svarbu vystyti ir akademinio meistriškumo centrus bei siekti jų pripažinimo globaliu mastu edukologijos, socialinių inovacijų, kūrybinių industrijų, skaitmeninės humanitarikos, biotechnologijų, neurotechnologijų, dirbtinio intelekto technologijų, diasporos ir kituose tyrimuose. VDU lyderystę šiose srityse pripažino ir tarptautiniai ekspertai, o mokslininkų vykdomi didelės vertės moksliniai projektai nuo Lietuvos mokslo tarybos, COST iki „Horizon 2020“ tai tik patvirtina.

- Ar Vytauto Didžiojo universitetas jau pasirengęs prisiimti misiją (ir atsakomybę) rengti Lietuvai ateities mokytojus?

- Universitetas aiškiai suvokia pareigą vystyti pedagogikos studijas Lietuvoje. Dvejus metus šalies ir užsienio ekspertai jas vertina geriausiai, pripažino populiariausiomis. Bendradarbiaujant su Lietuvos, Talino (Estija), Turku (Suomija) ir Liucernos (Šveicarija) universitetų mokslininkais, sukurtas naujos kartos mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo modelis. VDU bus rengiami visų lygmenų pedagogai: įskaitant ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei atskirų dalykų mokytojus. Universiteto studijų sistema suteiks galimybę būsimiems mokytojams įgyti dviejų mokomųjų dalykų mokytojų kvalifikaciją, pavyzdžiui, chemijos ir fizikos. Studijų metu taip pat bus pasiekiamas anglų kalbos C1 lygis ir antrosios užsienio kalbos B2 lygis.

Jau šių metų rugsėjo 1-ąją pirmakursius pasitiksime Edukologijos akademijoje, kurioje bus vykdomos naujausiais tarptautiniais tyrimais grįstos studijos. Akademijoje suburti Lietuvos ir užsienio edukologijos ekspertai stiprins veiklą ir vykdant tarptautinio masto tyrimus bei tobulinant pedagogų kvalifikaciją. Bendradarbiaudami galėsime kurti inovacijas, pritaikyti naujas technologijas, atlikti tarpdisciplininius tyrimus.

Pedagogų rengimo sistema šalyje nesikeitė nuo 2003 metų, tuo tarpu tiek švietimo sistemoje, tiek visuomenėje įvyko nemažai pokyčių. Atsirado naujų socialumo formų, platesnių bendradarbiavimo galimybių, sąlygotų tarpkultūriškumo ir tarptautiškumo. Mokymasis grindžiamas technologijomis, plačiau pradėta kalbėti ir įgyvendinti personalizuoto ugdymo principus. Tačiau švietimo sistema Lietuvoje pasirodė gana „atspari“ šioms tendencijoms, nes toli gražu ne visos mokyklos šalyje naudoja e.mokymosi platformas, įsirengė 3D klases, modernias medijų laboratorijas, sukūrė ar adaptavo naujus ugdymo metodus, panaudojant šiuolaikines technologijas, ne visur turima galimybių mokyti bent 3 užsienio kalbų.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad XXI a. mokytojui svarbus platus išsilavinimas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, technologijų įvaldymas, gebėjimai tyrinėti, dirbti tinkluose, partnerystėse (ryšiai tarp universitetų ir mokyklų, mokyklų ir vietinių bendruomenių, profesiniai tinklai ir pan.). VDU tikslas - padėti būsimiems mokytojams tapti pasitikinčiais savimi, gebančiais pasitelkti įvairias disciplinas idėjai įgyvendinti, nes žinios sensta greitai.

Pas mus būsimi pedagogai, kaip ir kiti studentai, gali mokytis daugiau nei 30 užsienio kalbų, naudotis Inovatyvių studijų instituto technologinėmis, Verslo praktikų centro naujovėmis, elektroninio ugdymo įrankiais, medijų, biotechnologijų ir kitomis laboratorijomis, derinti pedagogiką su įvairių sričių, pavyzdžiui, neuromokslų, inovacijomis - tai geriausios sąlygos įgyti šiandien mokykloje reikalingų kompetencijų. Šalia specialiųjų kompetencijų, daug dėmesio skiriama informacinių technologijų, medijų raštingumui, kūrybiškumui, inovacijų kūrimui.

- Kauno centre kelerius metus nesėkmingai pardavinėjami universitetams pavaldūs tušti pastatai. Gal ta nesėkmė turėtų paskatinti universitetus nereikalingo turto visai atsisakyti, o pardavimu užsiimtų institucijos, kurioms ši funkcija priklauso, už pardavimą gautos pajamos papildytų šalies biudžetą, kurio lėšomis išlaikomas ir aukštasis mokslas?

- Klausimas apie vadinamąjį perteklinį turtą keliamas jau ne vienus metus. Problemą eskaluoja ir Vytauto Didžiojo universitetas. Praėjusių metų Valstybės kontrolės išvados apie universitetų turtą rodo, kad kai kurios aukštosios mokyklos turi jo perteklių. Todėl būtų prasminga inicijuoti universitetų pastatų inventorizaciją, o nenaudojamus pastatus parduoti. Gautos lėšos galėtų būti skirtos spartesniam studijų ir mokslo kokybės gerinimui.

- Dėkoju už pokalbį.


Sociologas: studijomis nusivylę Lietuvos studentai yra linkę sukčiauti

Sausio 23 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2017“ rezultatus.

Tyrimas atskleidė, kad mažėjanti studentų motyvacija ir pasitenkinimas studijomis lemia tai, kad pastaruoju metu nevyksta teigiami poslinkiai, kalbant apie akademinį nesąžiningumą.

Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas“ buvo siekta įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tyrimą inicijavo jau trečiąjį kartą (pirmasis - 2013 m. antrasis - 2015 m., trečiasis - 2017 m.).

Atliekant tyrimą buvo išskirta 12 veiklų, kurios atspindi būdingiausius nesąžiningumo atvejus. Respondentų buvo prašoma įvertinti tai, kaip šios veiklos yra paplitusios universitete.

Pristatydamas tyrimo duomenis, sociologas Martynas Kriaučiūnas teigė, kad vertinant akademinį sąžiningumą tarp 2013 ir 2015 metų buvo matyti teigiami pokyčiai, tačiau per 2015-2017 metus pokyčiai sulėtėjo, dažnu atveju neperlipa paklaidos ribos. M. Kriaučiūnas apgailestavo, kad pokyčiai yra labai minimalūs ir paskutiniais metais praktiškai nevyksta.

Ryškiausi pokyčiai matomi tik vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei pusė (54 proc.) studentų buvo įsitikinę, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs paruoštukių naudojimas. 2015 m. tokių buvo 44 proc., o 2017 m. - 39 proc.

Labiausiai paplitusi nesąžininga veikla yra nesąžiningumas atliekant komandines užduotis, ruošiant rašto darbus. Daugiau negu pusė studentų teigė, kad atliekant tokio pobūdžio užduotis dalis studentų neatlieka savo darbo.

Apie trečdalis studentų mano, kad jų fakultetuose paplitęs plagijavimas ir apie 20 proc. studentų mano, kad yra perkami rašto darbai.

Anot sociologo, vienintelė nesąžiningumo forma, kurios raiška mažėjo nuosekliai nuo 2013 m., yra aptinkama tik vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei pusė (54 proc.) studentų buvo įsitikinę, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs paruoštukių naudojimas. 2015 m. tokių buvo 44 proc., 2017 - 39 proc.

Sociologas aiškino, kad nesąžiningų veikų paplitimas priklauso ir nuo studijų srities. Kitaip tariant, akcentavo M. Kriaučiūnas, studijų specifika lemia, kokiais būdais studentai bus linkę sukčiauti.

Pavyzdžiui, dažniausiai plagijuoja technologijos mokslų studentai. Net 24 proc. studentų teigia, kad paplitęs kitų asmenų darbo ar jo ištraukos panaudojimas nenurodant autoriaus. Tuo tarpu tarp likusių studijų sričių šis skaičius svyruoja tarp 12-14 proc.

34 proc. biomedicinos mokslų studentų teigia, kad jų fakultetuose paplitęs užduočių ar atsakymų gavimas prieš atsiskaitymą raštu. Pagal šią veiką antri technologijos mokslai „atsilieka“ net 13 proc.

Anot sociologo, tai susiję su skirtingų atsiskaitymų, propaguojamų skirtingose mokslo srityse, pobūdžiu.

Apklausų duomenys rodo, kad kolegijų studentų akademinis nesąžiningumas paplitęs labiau nei tarp universitetų studentų. Tai akivaizdu vertinant plagiavimo paplitimą. Plagijavimą, kaip paplitusį ar greičiau paplitusį, universitetuose nurodo 24 proc., kolegijose - net 41 proc. studentų. Rašto darbo pirkimo universitetuose paplitimo vertinimas -18 proc. Kolegijose - net 31 proc. Taigi, beveik trečdalis kolegijų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs rašto darbo pirkimas.

Didžiausias nesąžiningumo skirtumas tarp kolegijų bei universitetų studentų - sukčiavimai viešų atsiskaitymų metu. Net 51 proc. kolegijų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs nusirašinėjimas. Tarp universitetų studentų tokių - 33 proc. (18 proc. mažiau). 53 proc. kolegijų studentų teigia, kad atsiskaitymų metu naudojamos paruoštukės, o tarp universitetų studentų tokių - 36 proc. (17 proc. mažiau).

Studentų nesąžiningumas, pabrėžė M. Kriaučiūnas, susijęs su studentų motyvacija. Studentai, kurių aplinkoje rečiau sukčiaujama, yra labiau patenkinti savo studijomis. Tai parodo, kad akademinis sąžiningumas yra glaudžiai susijęs su studijų kokybe. Nerimą kelia, kalbėjo sociologas, kad tyrimas rodo, jog pastaruoju metu studentų pasitenkinimas studijomis mažėja.

M. Kriaučiūnas pastebėjo, kad tarp 2015-2017 metų studentų motyvacija ženkliai krito. Net 9 proc. sumažėjo studentų, manančių, kad jų studijos yra įdomios, 7 proc. sumažėjo manančių, kad dėsto kompetentingi dėstytojai, 6 proc. sumažėjo manančių, kad studijos bus naudingos karjerai. Apibendrindamas duomenis sociologas pažymėjo, kad tik 30 proc. studentų mano, kad jų studijos yra naudingos jų būsimai karjerai.

Tai, samprotavo sociologas, ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pastaruoju metu nėra matoma teigiamų poslinkių kalbant apie akademinį nesąžiningumą.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas, vertindamas duomenis, teigė manąs, kad jo nuomone, Lietuvoje per daug dėmesio yra skiriama bausmėms, o ne prevencijai.

„Problema susijusi su akademiniu sąžiningumu yra ta, kad aukštosios mokyklos pirmiausia yra linkusios studentus gąsdinti gresiančiomis nuobaudomis už akademinį nesąžiningumą, kai tuo tarpu, pirminis tikslas turėtų būti skatinti puoselėti akademinio sąžiningumo vertybę. Tik akademiškai sąžininga bendruomenė gali atnešti pačius geriausius studijų bei mokslo rezultatus“, - apie sąžiningumą kalbėjo LSS prezidentas.

Šioms mintims pritarė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos centro vadovė Loreta Tauginienė. Kartu ji pabrėžė, kad studentai yra be galo kūrybingi ir randa būdų kaip „apeiti“ plagijavimą identifikuojančias sistemas.

Švietimo ir mokslo ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas - iš viso beveik 23 mln. eurų - dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Vidutiniškai atlyginimai turėtų padidėti 20 procentų. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms - 3 mln., mokslinių tyrimų institutams - 2,8 mln. eurų.

Anot švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, žingsnis kelti atlyginimus - beprecedentis.

„Vykdydami aukštojo mokslo reformą, siekiame dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas. Šis atlyginimų kėlimas Nepriklausomybės laikotarpiu yra beprecedentis ir tai pirmas žingsnis. Svarbu užtikrinti stabilų didėjimą. Sieksime, kad aukštos kokybės mokslą ir studijas vykdančių mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų ir toliau“, - sako G. Viliūnas.

Gavusios papildomą finansavimą atlyginimams kelti, aukštosios mokyklos, būdamos autonomiškos, pačios spręs, kaip nustatyti ir didinti atlyginimus skirtingoms pareigybėms. Tačiau, pasak G. Viliūno, ministerija prašo aukštųjų mokyklų šias lėšas naudoti preciziškai ir tikslingai, todėl prašys aukštųjų mokyklų tarybų sprendimų dėl atlyginimų didinimų ir sieks atskaitomybės dėl lėšų atlyginimams kelti panaudojimo.

Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais (palyginus su 2017 m. ir įvertinus bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d.), 20 procentų padidėjimas vidutiniškai sudarytų: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo - maždaug 248 eurus, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo - 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo - 171 eurą, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo - 117 eurų.

2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 3,1 mln. eurų.


Laikinoji LSU rektorė D.Rėklaitienė: priėmimas į universitetą vyks įprastai

Nors domėjimasis studijomis Lietuvos sporto universitete (LSU) nemažėja, tačiau vis dažniau sulaukiama klausimų ne tik ką studijuoti, bet ir apie universitetų tinklo pertvarką. Mokiniai ir jų tėvai teiraujasi, ar galimas universitetų jungimas nesunaikins jų pasirinktų LSU studijų programų, o įstojus į universitetą bus galima sėkmingai jas baigti.

Laikinosios rektorės doc. dr. Dianos Rėklaitienės teigimu, vykdoma aukštojo mokslo pertvarka šiemet priėmimui įtakos neturės: į visas Lietuvos sporto universiteto studijų programas vyks kaip ir ankstesniais metais - per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti LAMA BPO. Pasak doc. dr. D. Rėklaitienės, nerimauti neturėtų ir universiteto studentai. Kokie bebūtų Kauno universitetų ateities scenarijai, įstojusiesiems į LSU bus užtikrinta teisė baigti savo studijų programą.

Būsimieji studentai Lietuvos sporto universitete galės rinktis aštuonias bakalauro studijų programas: Treniravimo sistemas, Kūno kultūrą ir sportą, Kineziterapiją, Taikomąją fizinę veiklą, Fizinį aktyvumą ir visuomenės sveikatą, „Physical Activity and Lifestyle“, Sporto vadybą bei Sportinę rekreaciją ir turizmą.


LSMU ir LSU „jungtuvėms“ sudaryta darbo grupė jau aptarė dalį bendro universiteto kūrimo planų

Baigiantis sausiui, jau įvyko du pasitarimai darbo grupės, kurios tikslas - parengti Seimo nutarimu Kaune jungiamų Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetų reorganizavimo planą ir sąlygas.

Darbo grupė pritarė Universiteto, susidedančio iš trijų lygiateisių akademijų, struktūrai, - tad, kaip ELTA anksčiau skelbė, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) greta Medicinos bei Veterinarijos akademijos veiks nauja - Sporto - akademija.

Pritarta ir Universiteto valdymo modeliui, taip pat - atstovavimo Universiteto senate bei taryboje, kurie bus sudaryti vadovaujantis naujo Universiteto statuto nuostatomis, proporcijoms, pritarta ir daliai kitų su dviejų aukštųjų mokyklų pradėtu reorganizavimu susijusių planų.

Darbo grupę sudaro šie universitetų atstovai: doc. Aurelijus Kazys Zuoza (LSU), prof. Sigitas Kamandulis (LSU), prof. Saulius Šukys (LSU), Akvilė Katkovaitė (LSU studentų atstovė), Danielė Bučinskaitė (LSMU studentų atstovė), doc. Genuvaitė Civinskienė (LSMU), prof. Mindaugas Malakauskas (LSMU), prof. Daiva Rastenytė (LSMU), dr. Kęstutis Stašaitis (LSMU ligoninė Kauno klinikos).

ELTA primena, kad Lietuvos sporto universiteto bendruomenė viešai reiškė nepritarimą dar prieš Seimo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas, nulėmęs šios aukštosios mokyklos prijungimą prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau buvo parengęs 2017-2020 metų LSMU dalyvavimo reorganizacijoje principų, pagrindinių nuostatų ir pasirengimo reorganizacijai žingsnių planą, bet į jo pristatymą bei svarstymą LSU atstovai, kad ir buvo ne kartą kviečiami, neatvyko.

Prof. Remigijus Žaliūnas (LSMU rektorius) apgailestavo, kad abiejų aukštųjų mokyklų pasirengimo reorganizacijai etapus, nuostatas ir principus teko rengti pasitelkus vien LSMU akademinės bendruomenės pajėgas. Pasak jo, Lietuvos sporto universitetui iš esmės yra siūlomos pariteto sąlygos. LSU prijungus prie LSMU, Universiteto valdymo organuose bus užtikrinamas visavertis atstovavimas Sporto akademijai. Akademijos statusas taip pat leis išsaugoti LSU istorines tradicijas, vertybes, garbės vardus bei regalijas.