respublika.lt

2017 balandžio 23, sekmadienis

Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje direktorė J.Vaitkienė: Nuo savo šalies nepabėgsinuotraukos (7)

2017 vasario mėn. 16 d. 08:00:09
Daiva Alzytė

„Vakaro žinios“  kalbėjosi su Vokietijoje veikiančios dvikalbės Vasario 16-osios gimnazijos direktore Janina VAITKIENE. Apie Vasario 16-ąją. Apie emigrantų duoną.

 

- Kaip Vasario 16-oji minima Jūsų gimnazijoje?

- Mūsų gimnazijoje visuomet minimos visos Lietuvos valstybinės šventės. Tam skiriame daug dėmesio, noriai renginiuose dalyvauja mokiniai, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos, Vokietijos politikai. Vasario 16-ąją šiemet, kaip ir kiekvienais metais, vyks iškilmingas vėliavos pakėlimas, tradiciškai giedosime himną, dainuosime patriotines dainas, tuomet visi keliausime valgyti šventinių pietų. O pati didžiausia šventė, kuri jungia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios švenčių minėjimą, kiekvienais metais organizuojama vieną dieną. Šiemet kultūros namuose šis renginys vyks vasario 25 dieną. Tai kiekvienais metais vykstantis centrinis visos Vokietijos lietuvių bendruomenės renginys, kurį organizuoja gimnazija kartu su visa bendruomene.

- Lietuvoje diskutuojama, ar valstybines šventes reikėtų minėti, ar švęsti. Kaip Vokietijoje?

- Kai minime valstybines šventes, visuomet jas organizuojame taip, kad būtų abi dalys: rimtoji ir šiek tiek linksmesnė. Nes manau, kad kiekvienam tokiam minėjimui vis tiek reikia tos rimties. Juk tai rimta valstybinė šventė, tad jai reikia tos rimtosios dalies, kurioje skaitomi pranešimai, sveikinimai, prisimenama istorija, giedamas himnas. Žinoma, aš visuomet sakau, kad nereikia ilgų renginių su labai ilgomis kalbomis, bet turime kalbėti apie tai, kodėl ši diena minima ir ką ji reiškia. O tada galima ir švęsti, juk Nepriklausomybė - tikra šventė. Nepriklausomybę reikia saugoti iki šiol. Tai kiekvieno mūsų kasdienė kova.

- Ar mokiniai supranta šių švenčių minėjimo svarbą?

- Tikrai taip, jie noriai dalyvauja renginiuose, susitikimuose su svečiais iš Lietuvos. Mes nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadove. Neseniai jų iniciatyva pas mus buvo atvykęs akademikas Arūnas Baublys, pristatęs gimnazijoje parodą apie krepšinį tremtyje. Ši paroda tiesiog sužavėjo mokinius.

Mes taip pat tradiciškai kiekvienais metais dalyvaujame Nacionaliniame diktante, taip pat lietuvių kalbos olimpiadose, kituose konkursuose. Stengiamės dalyvauti visur, kur tik pasitaiko galimybė. Tai labai svarbu ir mokinių motyvacijai.

Taip pat ir patys stengiamės organizuoti kuo daugiau tokių pilietiškumo paskaitų vokiečiams. Pasikviečiame mokinius ir iš pradinės mokyklos. Prieš savaitę mūsų mokiniai aštuntokai mažiukams vaidino Gedimino sapną, pasitelkę šešėlių teatrą. Toks bendravimas labai svarbus. Tokiu būdu turime išskirtinę galimybę priartinti vokiečiams Lietuvą, garsinti jos vardą. Taip skleidžiame žinią apie Lietuvą, kuriame ryšius, kurie vėliau labai įvairiai išsiplėtoja. Pati pernai organizavau tėvų grupę, kurie noriai keliavo į Lietuvą, o po kelionės visi kartu išleido bendrą savo patyrimų knygą. Manau, kad galimybė megzti tokius ryšius ir skleisti lietuvybę yra didžiausia garbė.

- Jūsų gimnazijoje mokosi ir tokių mokinių, kurių šaknys su Lietuva labai tolimos. Jie niekuomet nebuvo, o gal ir nebus Lietuvoje. Kodėl svarbu skleisti lietuvybę ir ją puoselėti už Lietuvos ribų?

- Taip, gimnazijoje mokosi vaikai iš Lietuvos, iš mišrių šeimų, naujosios išeivijos vaikai, trečiosios kartos palikuonys. Istorijų daug ir jos visos labai skirtingos. Lietuviškų šaknų puoselėjimas labai reikšmingas vaikams ir labai svarbus jų tėvams bei artimiesiems. Tėveliai auklėja vaikus, kad jie turi save atrasti, turi save identifikuoti kaip lietuvius. O tam reikia mokėti kalbą, išmanyti kultūrą, šalies istoriją. Visai nesvarbu, kad toje šalyje dabar negyveni. Žinoma, jei išvykai į kitą šalį, būtinai reikia integruotis ir joje, tačiau nereikia išsižadėti savo tėvynės, išvykęs neprarandi savo tapatybės ir savo tautos istorijos. Nes nuo savęs niekuomet nepabėgsi, neįmanoma imti ir išbraukti iš gyvenimo to, kuo tu esi.

- Bet Lietuvoje yra nemažai manančių, kad emigrantams nerūpi savo šalis, ir jų patriotais nelabai kas vadina...

- Visiškai nesutinku. Kai manęs klausia, kaip jaučiuosi išeivijoje, dažnai pabrėžiu, kad nesijaučiu kažkur išvažiavusi. Juolab kad į Lietuvą grįžtu gana dažnai, čia lankausi kiekvieną mėnesį. Man atrodo, kad, jei jauti ryšį su savo šalimi, niekur nuo jo nepabėgsi, kad ir kur išvažiuotum ar kur gyventum. Tai, kad žmonės išvažiuoja, nereiškia, kad jie pamiršta savo šalį. Žinoma, būna tokių, kurie gal jaučia kokias nuoskaudas ir iš pradžių jomis gyvena, tačiau vėliau viskas pasimiršta ir ilgesys savajai pradžiai nugali.

- Dažnai grįžtant pavyksta sekti ir lietuviškas aktualijas. Kaip vertinate politikų siūlomas iniciatyvas: tautinio kostiumo vaikams idėja, himno giedojimas mokykloje prieš pamokas?

- Visuomet sakau, kad idėjos yra labai gerai, jų turime kiekvienas. Tačiau labai svarbu, kaip jas įgyvendinsime. Nori nenori, mes turime galvoti, kiek tai kainuos ir kokią naudą jos atneš. Man atrodo, gyvenime visuomet svarbiausia pusiausvyra. Žinoma, aš taip pat švenčių metu mielai apsivelku tautinį kostiumą, bet, jei kiekvieną dieną giedosime himną ir dėvėsime šventinius drabužius, nežinau, ar tai nenuvertės, ar beliks sakrališkoji pusė.

- Gimnazijai vadovaujate trejus metus. Turbūt jau galite palyginti lietuvių ir vokiečių kultūros skirtumus. Ko vieni iš kitų galėtume pasimokyti?


- Mums gal reikėtų pasimokyti bendravimo kultūros. Mes visuomet norime labai greitai įveikti konfliktus ir pamiršti. Vokiečiai susigyvena su tuo konfliktu, dirba su juo, kol jis sumažėja ir sunyksta. O mes dažnai problemas norime spręsti greitai, nors ne visuomet išeina. O vokiečiai iš mūsų galėtų pasimokyti nuoširdumo. Nes kartais, nors ir labai graži ta šypsena, ne visuomet ji nuoširdi.

- Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms Vasario 16-osios proga?

- Vasario 16-osios proga norisi palinkėti, kad kuo mažiau būtų ambicijų. Kad kuo daugiau galvotume apie tikslą ir bendrus siekius. O bendras siekis turėtų būti, kad Lietuva išliktų didinga, su visomis savo tradicijomis, savo išskirtiniu tautiniu veidu ir Lietuvos gyvenimas tik gerėtų. Juk siekdami bendro tikslo galime kurti bendrąsias vertybes. Nes šiandien dažniau žmonės linkę atsiriboti ir būdami atskirai galvoti kiekvienas apie savo gerovę ir būdus, kaip uždirbti milijonus. Manau, kad būtent bendro tikslo turėjimas ir sąžiningas ėjimas link jo yra tiesiausias kelias į valstybės klestėjimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

  • Piksius 2017 vasario mėn. 17 d. 02:05:51

    Gerb. J. Vaitkiene, labai dėkui už gražius žodžius. Jūs, matyt,
    žinote, kad nusiėmus "rožinius akinius" daug valstybių niveliuojasi
    globaliam nieke. Ir aš labai tikiuosi, kad po n metų, žmonės susitikę
    kažkokioj teritorijoj prisimins kas jie tokie, kad buvo kažkokios
    valstybės, kažko nepasidalindavo, dėl kažko kariaudavo. Tad nereikia,
    čia gyvenantiems, aiškinti kas ta šalis ir kaip ją reikia mylėti. Jai
    stovėjote tame "kelyje" tai sakysit, kad buvo daugybė priežaščių
    pasitraukti. O męs tebestovim kaip stulpai. Ir stovėsim kaip užšispyrę
    vaikai.....Didelis dėkui, kad puoselėjat tai kas brangu jūms.

  • Jo 2017 vasario mėn. 16 d. 21:48:06

    Nebloga nuotraukoj, gerai įmitusi...

  • patriotui 2017 vasario mėn. 16 d. 18:43:14

    as taip pat stovejau , o ko sulaukem , tokios laisves tikrai nereikia ,
    ponai tai jaucia ta laisve ir dar kokia daro ka nori , net tautos
    neatsiklause,idomu ar pritartu tauta tu kariniu daliniu kvietimui is Jav ?

  • pinigas 2017 vasario mėn. 16 d. 13:31:51

    ten mokosi kas turi pinigu...svogeriu vaikai, ubagai tokiu nelanko, beje ji
    labai jau vyriska, ar vedusi, vaiku turi?

  • patriotas 2017 vasario mėn. 16 d. 11:24:56

    Aš ir Baltijos kelyje šalia Grybauskaitės stovėjau, ir per Sausio
    13-osios įvykius naktį mes šalia buvome, ir tą Vasario 16-ąją prie
    paminklo kartu protestavome. Va taip.

  • Tikrovėje to nėra, nors teisiškai … 2017 vasario mėn. 16 d. 10:50:18

    Lietuvos valstybę kuria Tauta. (2 straipsnis)
    ___________________________________________________________
    Išvada
    Antilietuviška neliustruotoji cccp komunist/kgb’istinė
    lsdp+ts-lkd+darbo+liberalų gauja nušalino Tautą nuo konstitucinės
    svajonės ir
    sukūrė Tautai k o n c l a g e r į be t v o r ų. Dabar, vargstam.

  • šimtas tūkst. į vieną šalį 2017 vasario mėn. 16 d. 09:08:36

    šimtą tūkst. į kitą.... Antroj kartoj keliasdešimt šnekančių
    lietuviškai bet jau beraščiai. Trečioj kartoj - keliasdešimt kurie
    mokės šokt kepurinę. GAME OVER.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Lietuvos moterų rankinio čempionato rungtynėse sekmadienį Kauno rajono „Garliava SM-Cascada“ svečiuose 35:34 įveikė Kauno „Acme-Žalgirio“ ekipą.
  • PRISIEKĖ: prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Vienybės aikštėje, priėmė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinių priesaikas ir juos pasveikino, šiemet kadetų priesaiką davė 96 jaunuoliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikia alkoholio ribojimo įstatymo?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės pašto paslaugomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    +1 C

   -1    +3 C

 

   +2   +6 C

   +2    +7 C

  +5   +8 C

 

   +8  +12 C

    1-6 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0698 PLN - 4.2727
RUB - 60.2565 CHF - 1.0680
GBP - 0.8372 NOK - 9.2478
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12