Vasario 16-osios Akto originalui - speciali apsauganuotraukos (4)

2018 sausio mėn. 15 d. 15:31:14 Perskaitė 1299

Signatarų namuose visuomenei pristatomą 1918 metų vasario 16 dienos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, kurį prof. Liudas Mažylis surado Vokietijos diplomatiniame archyve, bus galima apžiūrėti iki lapkričio vidurio. Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, kultūros istorikė Birutė Kulnytė, paskui jis grįš į archyvaro tarnybą, kuri ir spręs, ką toliau su juo daryti.

 

„Tarp kitko, tos kompanijos, kuri dokumentą vežė į Vokietiją, nuotrauka jau seniai yra pas mus. Buvo dar senoje ekspozicijoje. Štai ką reiškia kolekcininkas, mąstantis žmogus - į tą nuotrauką niekas neatkreipdavo dėmesio. O prof. L. Mažylis, tikriausiai, atkreipė ir logiškai pagalvojo, kad vokiečiams turėjo būti perduoti kažkokie dokumentai“, - sakė kultūros istorikė.

Pasak B. Kulnytės, iki pernai kovo muziejininkai autentiškiausiu laikė „Lietuvos aide“ vasario 19 dieną atskiru puslapiu atspausdintą Nepriklausomybės Aktą. „Pasakojimai apie originalą, įvairiausios interpretacijos atrodė tiesiog vaikiškai, nes iš tiesų nežinojome, kur originalas yra. O „Lietuvos aide“ Petro Klimo prašymu atspausdintas Nepriklausomybės Aktas buvo tikrai to laikmečio ir realus. Tų puslapių mes turime net devynis. Niekas nežino, kiek iš tiesų buvo, bet mes galvojame, kad šimtas. P. Klimas, sužinojęs, kad vokiečiai ruošiasi į spaustuvę ir gali juos konfiskuoti, tuos puslapius išvežė“, - pasakojo kultūros istorikė.

1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas, kurį surado prof. L. Mažylis, Lietuvai yra paskolintas.

Signatarų namuose dokumentą bus galima apžiūrėti nuo sausio 21 dienos. Pasak Signatarų namų vedėjos Meilutės Peikštenienės, jis bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu. Lietuvai paskolintą originalų dokumentą prižiūrės specialistas, restauruojantis dokumentus.

Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, yra ekspozicijos „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ dalis.

Pasak B. Kulnytės, nacionalinio atgimimo laikotarpis iki nepriklausomybės paskelbimo buvo ypatingas ir labai svarbus. „Visada sakau, kad tai buvo pirmasis sąjūdis. Antrasis - mūsų dienų, beje, vyko labai panašiomis aplinkybėmis. Abu kartus nepriklausomybę išsikovojome per kataklizmus: Europos žemėlapį keitusio karo, o dabar - per Sovietų Sąjungos griūtį, kuri irgi pakeitė Europos žemėlapį. 1863-1918 metų laikotarpis - labai įdomus, bet mažai ir nenuosekliai tyrinėtas“, - apgailestavo kultūros istorikė.

Signatarų namų ekspozicija pasipildė patraukliomis vizualizacijomis. Kaip Eltai pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Būčys, lankytojai galės įsijausti į vyksmą Signatarų namuose veikusioje raštinėje.

„Pagal nuotraukas, protokolus, kurie išliko, mes atkūrėme vieną posėdį. Papildyta realybė - raštinės darbo imitacija ir pirmininko kabinete vykstančio posėdžio garsai. Tekstai ne improvizuoti, o paimti iš protokolų ir įgarsinti Lietuvos aktorių balsais“, - rodė Ž. Būčys.

Vaizdo projekcijoje, jo žodžiais, kontekstinė to laikmečio informacija, kokie buvo signatarų siekiai, aplinka. „Rėmėmės Mykolo Biržiškos mintimis apie Lietuvos kelią ir sukūrėme dvi vaizdo projekcijas - viena nuo „Aušros“ iki 1905 metų Didžiojo Seimo, kita - nuo 1905 iki 1915 m. su lietuvių viltimis, kas keisis“, - sakė Ž. Būčys, pridurdamas, kad vizualizacijos ruošiamos ir anglų kalba.

Pasak Signatarų namų vedėjos M. Peikštenienės, ekspozicija veiks iki 2018 metų pabaigos. Paskui Signatarų namus numatoma rimčiau suremontuoti, kiek įmanoma atkurti buvusias autentiškas erdves.

„Vargiai, ar po remonto į Signatarų namus sugrįš prof. L. Mažylio rastas dokumentas, nes jau jį būsime eksponavę. Pagal sutartį su Vokietija, jis tam tikromis sąlygomis paskolintas vyriausiajam archyvarui, kuris jį perdavė muziejui. Nežinau, kur šis dokumentas bus eksponuojamas ir ar apskritai bus po 2018 m., nes sutartis su Vokietija pagal poreikį gali būti pratęsiama kasmet“, - sakė Signatarų namų vadovė.

Kaip priminė M. Peikštenienė, norintiesiems apžiūrėti ekspoziciją iš anksto registruotis nereikia. „Žmonės eis ir tegu užsuka, nepraeina pro šalį. Darbo metu durys atsidarytos, o skambutis prie jų skirtas neįgaliems žmonėms, kad galėtų paskambinti. Tuomet atidarome vartus link neįgaliesiems pritaikyto lifto, kuris kelia į ekspozicijos sales antrame ir trečiame aukšte. Istorinę ekspozicijos dalį judantieji vežimėliuose lengvai gali apvažiuoti, nes nėra slenksčių“, - sakė Signatarų namų vedėja.

Papildytoje Signatarų namų ekspozicijoje „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ akcentuojamas laikotarpis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę.

„1905 metais Didžiajame Seime buvo paskelbta rezoliucija, kad Lietuva sieks autonomijos. Jame dalyvavo apie 2000 žmonių, suvažiavusių iš visos Lietuvos: kunigai, gydytojai, ūkininkai, visokiausio luomo žmonės. Visiems jiems rūpėjo Lietuvos likimas ir kiekvienam reikėjo apsispręsti, kas jis vis dėlto yra - lietuvis ar lenkas. Prisiminkime, kad lietuviai, kurie norėjo būti pranašesni už baudžiauninkus, stengėsi kalbėti lenkiškai, Lietuva buvo lenkinama per Bažnyčią, o carinė administracija - rusinama. Žmonėms buvo bandoma ištrinti iš atminties, kad jie - lietuviai. Po 1831 m. iš viso panaikintas Lietuvos vardas, iš politinio žemėlapio dingusi šalis vadinta Rusijos Šiaurės Vakarų kraštu“, - pasakojo Signatarų namų vedėja.

Pasak M. Peikštenienės, prasidėjus karui Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti susibūrė būrelis Vilniaus inteligentų, kurie pradėjo diplomatinį darbą, kalbėjosi, aiškinosi su Vokietijos valdžia ir kėlė Lietuvos klausimą.

„Kai vokiečiams Breste reikėjo tartis su Rusija dėl karo baigties sąlygų, atskiriems lietuviams jie pradėjo siūlyti sudaryti tarybą, kuri atstovautų lyg ir lietuvių tautą, bet pagal karinės administracijos diktatą. Niekas nesutiko, bet pavyko išsiderėti, kad būtų sušaukta lietuvių konferencija, į kurią pakviesti 264 atstovai, dalyvavo 214-222. Jie išrinko Lietuvos tarybą, kurios tikslas ir buvo paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę“, - priminė Signatarų namų vadovė.

Kaip rašė signataras, prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, Nepriklausomybės paskelbimo aktą rašė visas suvažiavęs organizacinis komitetas. „Kiekvienas žodis buvo labai apgalvotas ir svarus, kad akto nebūtų galima savaip interpretuoti, kad vokiečiams nebūtų dingsties pasinaudoti juo. Galų gale akto tekste atsirado žodžiai apie tai, kad laisvai, demokratišku būdu išrinktas Seimas galutinai nuspręs, kokia bus santvarka ir santykiai su kitomis valstybėmis“, - sakė M. Peikštienė.


Prof. L.Mažylio rastą Nepriklausomybės paskelbimo aktą galės pamatyti visi norintieji


Signatarų namų Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje visi norintieji galės pamatyti prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą - 1918 metų vasario 16 dienos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Šį dokumentą pernai kovą prof. L. Mažylis rado Vokietijos diplomatiniame archyve.

Kaip tuomet skelbė ELTA, Berlyne rasto dokumento tikrumą visų pirma patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Po radybų Užsienio reikalų ministerijos Politikos archyvas iš karto ėmė analizuoti dokumentus ir nustatė, kad tai yra 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę.

„Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas mūsų Tautai ir Valstybei - nenusakomai reikšmingas radinys. Dėkoju prof. L. Mažyliui, kuris rado, o Vokietijai, kad išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Būtent Vokietija šiandien turi galimybę įteikti Lietuvai pačią geriausią ir prasmingiausią dovaną valstybės atkūrimo šimtmečio proga“, - teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pranešime, kurį tuomet išplatino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė apie kreipimąsi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

Sužinojęs apie radinį, ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis asmeniškai susipažino su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus L. Mažylio atrastais dokumentais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve.

„Parodyti buvo du dokumentai - Vasario 16-osios Aktas ir vokiška jo versija. Abu dokumentai yra su originaliais visų Tarybos narių parašais“, - Eltai telefonu iš Berlyno sakė ambasadorius.

Pasak D. Matulionio, nutarimas yra Vokietijos nuosavybė ir archyvinė vertybė, nes šis dokumentas buvo skirtas būtent Berlynui informuoti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

„Čia yra tam tikra Vokietijos archyvų vertybė, taip kad imtų ir pasakytų: „Imkite šiandien ir vežkitės“ - be abejo, to mes neišgirdome“, - pernai kovą sakė D. Matulionis, pridūręs, kad ambasada stengsis dokumentą perkelti į Lietuvą.

„Mes darysime viską. Tai yra mūsų interesas, bet galutinis sprendimas yra Vokietijos“, - tuomet teigė ambasadorius, pasiūlęs su Berlynu tartis dėl Vasario 16-osios akto laikino atvežimo į Lietuvą, pavyzdžiui, organizuojant parodą.

Pasak prof. L. Mažylio, rasti raštai yra geros būklės, popierius, ant kurio jie surašyti, atitinka tuo metu naudotus standartus, lietuviškas ir vokiškas variantai savo esme yra sutampantys.

Be Vasario 16-osios Akto, prof. L. Mažylis archyvuose taip pat rado ir 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą, kuriuo buvo numatyta Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. Būtent šio dokumento pagrindu 1918 m. kovą Berlynas pripažino Lietuvos valstybingumą.

Dokumentus prof. L. Mažylis aptiko Vokietijoje rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto radimas nebuvo atsitiktinis ar paprastas.

„Dažnai dideli dalykai padaromi, atrodo, labai paprastai. Bet iki to „paprastumo“ prieiti tikrai buvo įdėta daug darbo. Puikiai žinome ir mūsų istorikų, ir teisėsaugininkų pastangas. Kaip ir įprasta, sėkmė aplanko kantriausius, gabiausius, protingiausius. Profesorius (dokumentą radęs prof. L. Mažylis - ELTA) susiaurino paieškų lauką ir galbūt padarė tai, ko kažkas nedarė“, - sakė S. Skvernelis.

Pirmadienį spaudos konferencijoje Signatarų namuose pristatoma ekspozicija „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“. Jos dalis - Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, prof. Liudo Mažylio surastas Vokietijos diplomatiniame archyve.

Konferencijoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, muziejininkai Žygintas Būčys, Eimantas Ludavičius, Algis Blažys.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net