respublika.lt
e3

Valstybės stiprybė - aktyvūs žmonės (5)

2018 lapkričio mėn. 18 d. 16:42:27
Dalia BYČIENĖ

Valstybė yra stipri tiek, kiek stipri yra šeima, o šeima yra stipri tada, kiek ją remia ir palaiko valstybė. Iš to, kad Lietuvą palieka žmonės, kad jauni nebenori savo šaliai daugiau gimdyti, kad tėvai nebežino, kaip elgtis su vaikais galima spręsti, kad ryšiai tarp mūsų valstybės ir jos šeimų yra gerokai nusilpę.

 

- Ar šeimos supratimas neveda prie problemų, su kuriomis mūsų visuomenė pastaruoju metu susiduria - smurto, susvetimėjimo? - klausėme Aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos ŽEMAITĖS.

- Ne vienus metus daug diskutavome, kas yra šeima, kada šeima prasideda, kokios jos ribos, ką norėtume vadinti šeima, o ko jau nebenorėtume. Tos diskusijos buvo tokios ilgalaikės ir plačios, kad, mano supratimu, jau diskutavome į valias. Sąžiningai pasakysiu, nelabai įsivaizduoju kitą visuomenę, kuri šiais laikais būtų labiau įsitraukusi į šeimos sąvokos aptarimą. Didžioji dalis civilizuotų šalių labiau galvoja, kuo gyvena šeima, o ne kas ta šeima yra, ką šeima vadinti. Ginčai, kurie vyko visuomenėje tarp labai skirtingų požiūrių atstovų į šeimos struktūrą, jos ribas, buvo pakankamai argumentuoti. Argumentai mano akimis buvo svarūs. O tiesa, tikriausiai, slypi aukso vidury. Yra labai gerų šeimų, gyvenančių santuokoje ir auginančių vaikus, daug pavyzdžių, kai globojami vaikai tampa gražia šeimos dalimi arba, kai, tėvams išvykus, vaikų auklėjimą puikiausiai perima seneliai. Dabartiniai pokyčiai leidžia laisviau žiūrėti į šeimos sąvokos ribas ir taip kelia didesnę atsakomybę sau pačiam.

- Ankstesnėje Lietuvoje apie tai, kas yra šeima ir kas jai privaloma, nebuvo kalbama. Savaime aišku, kas yra atsakingas už vaikus, kaip vaikus auklėti. Šiandien kalbame daug, bet problemų per akis...


- Negalima lyginti to, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar. Gyvename daug laisvesnėje visuomenėje ir patys turime daugiau galimybių laisvai spręsti. Moterys ir vyrai yra daug laisvesni rinktis formas, kaip jiems gyventi - santuokoje ar ne. Jau nebėra tokių griežtų suvaržymų, kada trūks plyš reikėjo santuokinių ryšių, nes paveldėjimas, vaikų apsauga, turtas, visi kiti įsipareigojimai buvo sprendžiami tik per santuoką. Antraip, skyrybų atveju, būdavo susiduriama su labai skaudžiais išgyvenimais. Klasikinis šeimos pasirinkimo modelis buvo daugiau ne pasirinkimo laisvė, o būtinybė. Tikėtina, kad todėl tos diskusijos anksčiau nė nevyko. Kitaip nebuvo įmanoma saugiai gyventi. Ir paslaugų nebuvo, ir pajamos buvo ne tokios, dėl sumenkusio autoriteto vienišos moters į darbą nepriimdavo. Visuomenė buvo labai drastiška ir kategoriška. Dabar gyvename visai kitais laikais, bet vis tiek turime labai gerai aptarti, kad santuokos ar ne santuokos pasirinkimas būtų maksimaliai sąmoningas. Kad žmonės atviriau vertintų šeimas - ne pagal tai, kokį jos pasirenka statusą, o kaip atlieka savo pareigas.

- Kur čia vaiko vieta?

- Skyrybos yra visų šeimos dalyvių pralaimėjimas. Šiame procese nėra laimėtojų. Visi patiria stresą - tėvai, vaikai, artimieji. Tie, kas pasirenka skyrybų kelią, turbūt neberanda argumentų, kodėl buvimas kartu yra pranašiau už sunkumus, kuriuos teks pergyventi skiriantis ir išsiskyrus. Dėl to, mano akimis, mūsų laikais yra labai svarbu civilizuotos skyrybos, kada įvertinamas abiejų pusių pasirinkimas ir vaiko poreikis bendrauti su abiem tėvais. Civilizuotų skyrybų pavyzdžių vis dėlto turime nedaug. Apskritai mūsų sistema yra labai žiauri, ir tas, kuris išdrįsta skirtis, vis dar yra baudžiamas. Gal tik ne taip žiauriai, kaip anksčiau, bet baudžiamas. Dar sunku pereiti tą procesą net jei priežastys yra pačios blogiausios - smurtas, persekiojimas, tyčiojimasis. Skyrybos Lietuvoje vis dar tabu, kurio nenori matyti nei politikai, nei paslaugų teikėjai. Ten, kur pagalbos reikia daugiausiai, jos gauname mažiausiai. Geriausi patarėjai šeimoms gali būti kunigai. Mes kunigijos paramą esame pamiršę.

- Skaudi dabartinė demografinė situacija, bet tas nuosmukis prasidėjo ne dabar. Ne be reikalo sovietmečiu penkis vaikus pagimdžiusios motinos buvo anksčiau išleidžiamos į pensiją...

- Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti jau prieš subyrant Sovietų Sąjungai, o visiškai sumažėjo mūsų laikais. Ir niekaip jo negalime padidinti. Didžioji bėda ta, kad mes nesuvokiame, jog viena konkreti priemonė nepadidins gimstamumo. Tai reikia spręsti kompleksiškai. Daug skirtingų dalykų paveikia sprendimą gimdyti vaikus dabar ir auginti juos gimtinėje, o ne išvežti kitur. Jeigu ir toliau šuoliuosime tarsi nuo vieno rąsto ant kito, nuo vienos priemonės prie kitos, rezultatų vargu ar sulauksime. Ilgą laiką buvo galvojama, kad reikia pailginti motinystės ar tėvystės atostogas ir gimstamumas išaugs. Tarsi jis trumpai paūgėjo, bet atėjus krizei nutrūko bet kokia paramos šeimai, auginančiai vaikus iki pilnametystės, plėtra. Liko tik dvejų metų motinystės atostogos, o ekonominiai ir sistemos stabilumo faktoriai yra kokie buvę. Vaiko poreikiai lieka nepatenkinami net kai dirba abu tėvai. O Lietuvoje tėvai dirba labai daug. Mūsų moterys, lyginant su kitų šalių moterimis, dirba ir daugiau, ir ilgiau, ir už mažesnį atlyginimą. Tarsi turime pavienius ženklus, kad rūpinamės demografine situacija, bet neturime sistemos ir matymo, kaip tos priemonės veikia.

- Gal nebėra tradicijų, pasididžiavimo gimdyti daugiau vaikų. Keturis, penkis vaikus apsisprendusi auginti šeima tampa vos ne stebuklu.

- Viena tarptautinė organizacija atliko įdomų tyrimą, kuriame analizavo, kaip skiriasi svajotas gyvenime turėti vaikų skaičius nuo susilaukto šeimoje vaikų skaičiaus. Tyrimo duomenys rodo, kad tarp to, kiek moteris svajojo turėti vaikų ir kiek jų turi, atotrūkis gana nedidelis. Apibendrinus, daroma išvada, kad lemiamą sprendimą, kiek vaikų turėti, priima moteris. Moters padėtis Lietuvoje nėra lengva, ji negerėja ir nelengvėja per visus atkurtos valstybės metus. Apskritai ir moterų skurdas yra didesnis, ir iššūkių daugiau, paklausa darbo rinkoje mažesnė, o konstitucinė prievolė išlaikyti vaikus iki pilnametystės abiem tėvams, negalioja. Visa didžioji atsakomybė palydėti vaiką iki pilnametystės su visomis vėlesnėmis pasekmėmis - mažesnė pensija, nepatrauklumas darbo rinkoje - tenka moteriai. Todėl nestebina, kad moteris vis rečiau nori turėti daug vaikų. Jeigu moteris panorėtų turėti daugiau vaikų, demografinė situacija Lietuvoje pasikeistų. Yra tam ir priemonių, bet kol kas Lietuvoje apie tai nutylima.

- Pastarosiomis savaitėmis visuomenę šiurpina vaikų atiminėjimas iš tėvų. Visuomenė kalba, kad ant šeimų galvų su visomis baimės ir nepasitikėjimo pasekmėmis nusileido neapsvarstyta vaiko teisių apsaugos reforma.

- Reforma buvo apsvarstyta. Man teko dalyvauti šio įstatymo svarstymuose nuo pat pirmosios jo versijos pateikimo. Įstatymas tuo metu buvo suformuotas pagal globos įstaigose ir asmenų globojamų vaikų poreikius, su išankstine nuostata, kad kiekvienas iš tėvų yra potencialus smurtautojas. Pirminėje versijoje nebuvo jokios užuominos apie paramą tėvams ir nebuvo net minties į bent menką valstybės atsakomybę už tai, kas vyksta šeimose. Nes ir valstybė yra atsakinga už tai, kad šeima nesugeba ar neranda būdų, kaip įgyvendinti vaiko teises. Ta, pirmoji, įstatymo versija buvo labai kategoriška ir per tuos metus, beveik pustrečios Seimo kadencijos, labai keitėsi jos formuluotė. Įstatymas augo, tobulėjo, diskutavome, kaip jį tobulinti. Nežinau, kam iš pageidaujančių išdėstyti savo nuomonę, būtų atimta tokia galimybė. Visos nevyriausybinės organizacijos buvo kviečiamos, kviečiami specialistai, mokslininkai. Jei visuomenė nežinojo apie tas diskusijas - priekaištas tik jai pačiai. Prieš priimant šį įstatymą šiemet dar kartą buvo aptarta kiekviena eilutė. Sistema yra visiškai naujas dalykas Lietuvos istorijoje, įstatyme įvardintos ne tik smurto sąvokos, bet atsakomybė visiems - asmenims, institucijoms, - kurie vienaip ar kitaip susiję su vaiku. Taip pat valstybei, kai tėvai negali ar nesusitvarko. Iš principo tas įstatymas yra didžiulis iššūkis ir su tuo iššūkiu nebuvo tinkamai susidorota, nes kartu su įstatymu turėjo būti paleistas visas paslaugų šeimoms spektras. Tam, kad kiekviena šeima, ne tik rizikos, galėtų prašyti pagalbos, laikinos priežiūros vaikui, kai nėra kam trumpą laiką jį palikti. Prašyti mokymų, jei tėvai nesugeba tvarkytis, socialinio būsto, jei gyvenimo sąlygos blogos, pašalpų, jei negali su vaikais išgyventi. Kitaip sakant, kartu su naujuoju Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu turėjo įsijungti valstybės atsakomybės funkcija. Bet ta atsakomybė pasireiškė tik šeimų tikrinimu ir vaikų paėmimo faktu.

- Ar tikrai vaiko teisių reforma turėjo būti tokia, kokia yra dabar?

- Dabartinėje sistemoje vaiko teisės galioja tiktai po skundo ir baigia galioti, kai vaikas kam nors perduodamas. Niekas nežiūri, kaip vaikas gyvena pas globėjus. Yra galimybė abejoti, kad dalis savivaldybių nutyli apie paslaugų prieinamumą šeimoms. Ir dėl to neįsijungia variklis, užtikrinantis socialines vaiko teises. Teisines vaiko teises sako ginanti Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

- Vis dėlto, šeimos įbaugintos, nežino kaip elgtis...

- Kiekvienai šeimai, kuri pradeda gąsdintis, kad pas juos ateis specialistai, patikrins, ar nepažeidžiamos vaiko teisės ir vaikus išveš, sakau, kad jie turi apsidrausti, turėti įrodymų, kad ėjo, prašė pašalpų, psichologo pagalbos, kad jiems rūpėjo. Kad ėjo į darželį ir aiškinosi, jei kilo problemų. Iš tokios šeimos vaikų niekas tikrai nepaims. Kadangi esu nepataisoma optimistė, kiekvienoje situacijoje bandau įžvelgti optimizmo grūdą. Mano supratimu šis triukšmas yra gerai. Kaip pradėjome diskusiją apie šeimos sąvoką ir iki šiol ją tęsiame, taip ir dabar prasidėjo diskusija, kas gi yra smurtas, kada jis prasideda ir pasibaigia, kas už tai atsakingas. Patys tėvai neretai nesuprasdavo, kad jie įgyvendina vaiko teises ir daro viską gerai. Iš principo net nekyla abejonių, kad daro viską gerai. Tai rodo duomenys, ateinantys iš Vaiko teisių apsaugos tarnybų - gerokai daugiau nei pusė iškvietimų nepasiteisina.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: per didelį gaisrą viename Brazilijos Manauso miesto lūšnynų supleškėjo apie 600 trobesių; tūkstančiams žmonių pavyko išsigelbėti, tačiau mažiausiai 17 asmenų buvo sužeisti.
  • BRANGO: šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,1 proc.; naujos statybos vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 5,2 proc., o butai daugiabučiuose namuose - 0,6 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Kas mums turėtų būti svarbiau - LR Konstitucija ar ES teisė?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -8     -5 C

   -9     -5 C

 

   -8     -4 C

  -5     -2 C

  -8    -4 C

 

   -5     -1 C

    4-7 m/s

    3-5 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1377 PLN - 4.2848
RUB - 76.1678 CHF - 1.1281
GBP - 0.8972 NOK - 9.8835
reklama
Kalėdos 2018