Lietuvos paštas kviečia gyventojus švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį siųsti proginių atvirlaiškių artimiesiems ir draugams. Vaikų sukurtų atvirlaiškių gyventojai nemokamai gali gauti visuose didžiuosiuose šalies savivaldybių ir prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose.
„Šiųmečiai atvirlaiškiai išskirtiniai, nes jų autoriai yra vaikai - Lietuvos pašto organizuoto piešinių konkurso „Susieti žmones, suburti šalį“ nugalėtojai. Ant atvirlaiškių atsidūrusiuose piešiniuose atsispindi jaunosios kartos mintys apie nepriklausomą Lietuvą, išreikštos gražiausiomis spalvomis ir prasmingiausiais simboliais“, - sakė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Specialiai Valstybės atkūrimo dienai paminėti išleisti Lietuvos pašto atvirlaiškiai šią savaitę nemokamai dalinami visuose didžiuosiuose šalies savivaldybių ir prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose. Jų siuntimas bus apmokamas įprastiniu Lietuvoje ar į užsienį siunčiamos korespondencijos įkainiu.
Šventiniai atvirlaiškiai yra viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Lietuvos pašto 100 metų jubiliejui skirtų iniciatyvų. Šiemet per didžiuosius Lietuvos miestų paštus keliauja Jolitos Vaitkutės pašto ženklų mozaikoje „atgimęs“ tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Be to, šiemet bus išleista pašto ženklų su įamžintais svarbiais Lietuvos istorijos įvykiais, žyminčiais kelią į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimą.
Archyvinėje parodoje - sovietų valdžios persekioti Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės veikėjai
Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, parengė virtualią parodą „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai“.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, sovietų valdžios politinio teroro aukomis tapo 6 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. 2 buvo sušaudyti, 2 mirė kalėjime ar tremtyje. Nukentėjo 6 Ministrų kabinetų pirmininkai: 2 sušaudyti, 3 mirė kalėjime ar tremtyje. Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 Lietuvos Vyriausybių nariai, buvo persekiojami ministrai, visuomenės veikėjai.
Parodoje pateikti Lietuvos ypatingajame archyve, Centriniame valstybės archyve, Nacionaliniame muziejuje, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje saugomi rašytiniai ir vaizdo dokumentai, atspindintys Vasario 16-osios Akto signatarų, Vyriausybių vadovų ir ministrų veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš juos ir jų šeimų narius.
Valstybės atkūrimo dieną gimtadienius švęs ir tūkstančiai gyventojų
Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, apie 10,4 tūkst. piliečių Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną švęs ne tik šalies, bet ir savo gimimo dienas. Šiuo metu šalyje gyvena maždaug 8,7 tūkst. tokių žmonių, o likusieji yra arba išvykę iš šalies, arba nėra deklaravę gyvenamosios vietos.
Vyriausias vasario 16-ąją gimęs asmuo yra vyresnis už Valstybę - jis šiemet švęs 103-iąjį, o jauniausiasis - pirmąjį gimtadienį. Penktadienį lygiai 100 metų sulauksiančiųjų Gyventojų registre nėra įrašyta.
Šiemet neeilinius gimtadienius - pilnametystę - kartu su savo Valstybe minės ir 101 jaunuolis.
Didžiausia grupė (3 627) vasario 16-ąją gimusių piliečių yra 41-65 metų amžiaus, šiek tiek mažiau (2 306) - 26-40 metų amžiaus, po jų rikiuojasi 65-erių ir daugiau metų sulaukę piliečiai - jų yra 2 201, 19-25 metų sulaukusiųjų yra 781, 13-18 metų paauglių - 448, o mažiausiųjų gyventojų iki 12 metų - beveik tūkstantis (997 vaikai).
Neeilinį gimtadienį švęsiančių didesnę dalį (5 489) sudaro vyrai, vaikinai ir berniukai, o 4 871 - moterys, merginos ir mergaitės.
Daugiausia švęsiančių gyvena didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje - per 1,5 tūkst., Kaune - beveik 900, Klaipėdoje - daugiau kaip 470, Šiauliuose - 324, o Panevėžyje - šiek tiek daugiau kaip 300.