respublika.lt

2018 birželio 18, pirmadienis

Valstybė laiko už rankų, draudimas prievartaujanuotraukos (17)

2018 sausio mėn. 10 d. 08:13:36
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Sunku patikėti, bet Lietuvoje yra draudimo įmonių, kurios automobilio priekabą siūlo apdrausti už 1,5 tūkst. eurų - daugiau, nei verta pati priekaba. Tiesa, geriau paieškojus, tą pačią paslaugą kitose bendrovėse galima įsigyti dukart pigiau, kai kur - net ir 11 kartų pigiau. Kainos svyruoja, nes šis sektorius veikia nekontroliuojamas, politikai sako, kad reguliavimas yra neįmanomas. Tačiau bankų „paslaugų krepšelio“ įvedimas parodė, kad reguliavimas tikrai galimas.

 

Pasipiktinęs skaitytojas kreipėsi į „Vakaro žinias“, pateikęs pavyzdį, kaip lupikaujama transporto priemonių privalomos civilinės atsakomybės draudimo sektoriuje. Susisiekęs su draudimo kompanija „Compensa“ jis sužinojo, kad, norint apdrausti automobilio priekabą, tektų sumokėti 1500 eurų, internetu „Seesam“ užpildęs anketą sužinojo, kad užtektų apie 800 eurų, o su brokeriu suderėjo už 140 eurų. Ir retoriškai klausia, ar tai nėra lupikavimas.

„Vakaro žinioms“ paskambinus į „Compensą“, vadybininke Ieva prisistačiusioji pareiškė, kad tokios kainos - 1500 eurų už priekabos draudimą - yra įmanomos.

„Kiekvienam labai individualiai. Reikėtų konkrečiai skaičiuoti. Priklauso nuo galios ir kitų parametrų“, - sakė „Compensos“ atstovė.

Gal tokių kainų svyravimų - nuo 140 iki 1500 eurų - nebūtų, jei ir draudimo bendrovėms būtų įvestas tam tikras „paslaugų krepšelis“, kaip komerciniams bankams?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sutinka, kad bankų atžvilgiu sprendimas pasiteisino, tačiau sako sunkiai suvokiantis, kaip tokį patį principą galima būtų taikyti draudimo bendrovėms, o įmokų dydžiai esą taip skiriasi, nes įmonės skirtingai vertina rizikas.

„Krepšelių įvedimas bankams pasiteisino. Dalis žmonių jais naudojasi ir džiaugiasi, nes bankai nebegali imti didelių pinigų už smulkiąsias paslaugas, o ir žmonės skatinami naudotis internetinėmis paslaugomis, o nuo to bankų kaštai tik mažesni. O draudimas - tai jau kitoks paketas. Su bankais buvo kalbamasi, kokie jų kaštai, krepšeliai jiems buvo patvirtinti tokie, kad padengtų bankų kaštus, bet neskatintų ieškoti viršpelnių. Draudimo bendrovių kaštai irgi turi būti padengti, bet juos dėl rizikų įvairovės yra sunkiau paskaičiuoti, standartizuoti. Todėl sunkiai įsivaizduoju, kad būtų galima tai reguliuoti, nors, kiek atsimenu, įstatyme ir taip numatyta, kad pelnas iš civilinių asmenų įmokų neturi būti didesnis nei kažkoks procentas nuo kaštų“, - kalbėjo S.Jakeliūnas.


- „Linava“ prieš maždaug metus paskelbė, kad kurs savą draudimo kompaniją, kuri konkuruos su itin brangias transporto priemonių draudimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Kokioje dabar stadijoje yra kūrimo procesas? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Erlando MIKĖNO.

- Kaip tik neseniai įvyko „Linavos“ kongresas, kuriame patvirtintas 2018 m. asociacijos biudžetas, o jame numatytas draudimo kompanijos draudimo finansavimas. Tai - pati šviežiausia naujiena. O šiaip vyksta draudimo kompanijos vadovo atranka. Laukia dar ilgos procedūros. Tačiau pirmiausia reikia išrinkti vadovą. Su juo kartu pagal Lietuvos banko reikalavimus teiksime prašymus, dokumentus įvairiems leidimams ir licencijai gauti.

- Lietuvos bankas kliūčių naujai draudimo kompanijai steigti nedaro?

- Kol kas sunku pasakyti. Reikia įvykdyti visus reikalavimus, kurie yra iškelti tokie patys, kaip ir visoms naujai besisteigiančioms draudimo bendrovėms. Tarp reikalavimų - ne tik finansinis pajėgumas, bet ir tinkami steigėjai, ir kiti reikalavimai. Kol kas sunku prognozuoti, tačiau, kad gautume licenciją mes pasiryžę viską derinti su Lietuvos banku: kad nebūtų taip, jog dirbame darbą, o po to negauname licencijos.

- Kam reikalinga nauja draudimo kompanija?

- Tam, kad draudimo rinkoje, ypač transporto priemonių, yra labai mažai konkurencijos. Tai matome ne tik mes, tai pripažįsta ir Vyriausybė, kuri neseniai savo posėdyje paminėjo, kad konkurencijos nėra, todėl kainos yra beprotiškai didelės. Pripažįsta tai ir atskiri politikai. Kiek yra žinoma, apie tai kalba ir prezidentūra.

- Naujoji kompanija bus uždara, joje galės draustis tik „Linavos“ nariai?


- Joje galės draustis visi, be išimties. Bus teikiamos visos paslaugos, susijusios su transportu.

- Naujos draudimo bendrovės gal ir nereikėtų, jei esamos būtų kontroliuojamos, reguliuojami jų įkainiai, kaip padaryta su komerciniais bankais, kuriems buvo patvirtintas „paslaugų krepšelis“?

- Aišku, mes norėtume, kad tam tikras krepšelis būtų patvirtintas ir draudimo bendrovėms ir kad jos būtų reguliuojamos. Prasčiausia situacija yra su civilinės atsakomybės draudimu, kuris yra privalomas, o šią prievolę mums delegavo valstybė. Mes puikiai suprantame, kam ji deleguota: tam, kad, įvykus eismo įvykiui, mes visi būtume saugūs žinodami, jog patirta žala bus atlyginta. Tačiau jei ši pareiga deleguota valstybės, turėtų būti griežtesnis jei ne reguliavimas, tai bent kontrolė. Deja, mes jau trejus metus niekaip negalime pakeisti Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo, nors esame parengę naują projektą, į kurį yra įtraukti punktai, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį. Kitos valstybės įvairius saugiklius taiko seniai, o mes to niekaip negalime patvirtinti.

- Bankų, kuriems įvestas „paslaugų krepšelis“, pavyzdys rodo, kad valstybinis reguliavimas yra įmanomas. Kodėl draudimo bendrovėms nenustatomos kainų už paslaugas „lubos“? Gal jų lobistai stipriau veikia?

- Savaime aišku, kad toks reguliavimas įmanomas, tačiau trūksta politinės valios. O tai aktualu ne tik verslui, bet ir civiliniams asmenims, nes transporto draudimas ir jiems smarkiai pabrango. Taip, mes pastebime, kad draudimo kompanijų lobistai stipriau veikia.

- Vienas „Vakaro žinių“ skaitytojas pateikė pavyzdį, kad draudimo kompanija „Compensa“ automobilio priekabą pasiūlė apdrausti už 1500 eurų, internetu „Seesam“ užpildęs anketą sužinojo, kad užtektų apie 800 eurų, o su brokeriu suderėjo už 140 eurų...


- Puikus pavyzdys, kad tuo yra piktnaudžiaujama, argumentuojant, jog transporto draudimas yra nuostolingas. Tačiau kitose šalyse draudimas yra žymiai pigesnis. Reiškia, kažkas ne taip yra pas mus. O pas mus už vieną vilkiką gali tekti pakloti ir virš 20 tūkst. eurų.

- Kodėl tada nesidraudžiate užsienyje, kur yra pigiau?

- Nes negalime, jei transporto priemonės numeriai yra lietuviški. O Lietuvoje mus realiai draudžia tik dvi kompanijos, nors siūlymus turi pateikti visos transporto draudimo paslaugas siūlančios kompanijos. Jos ir pateikia, tačiau siūlymai yra protu nesuvokiami - 12-15 tūkst. eurų už transporto priemonę per metus. To blogoji pasekmė - vežėjai verslą pradėjo registruoti užsienyje. Ir dar viena problema - smulkios įmonės (o dauguma mūsų vežėjų yra smulkios įmonės) pradeda privalomojo civilinės atsakomybės draudimo iš viso vengti. Vieni tada iš viso nevažiuoja, o kiti rizikuoja - važiuoja be draudimo. Ką tik vienas vežėjas iš viso nutraukė veiklą, nes vieną vilkiką drausdavo už 3 tūkst. eurų (o ir tai yra siaubinga kaina), o dabar gavo pasiūlymą apsidrausti už 9 tūkst. eurų. Tai įmonė vilkikus atidavė lizingo bendrovėms ir uždaro savo veiklą.

- Jei dėl milžiniškų draudimo kainų vežėjai perkelia savo verslą į užsienį, dėl to Lietuva patiria nuostolių, nes netenka mokesčių. Negi politikai to nesupranta?

- Politikai mus jau girdi, jau supranta, visos tarnybos yra informuotos: tiek Konkurencijos taryba, tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė, tiek prezidentūra. Tačiau sprendimų kol kas negirdime jokių.

- Gal, kai paskelbėte apie naujos draudimo įmonės steigimą, kitos draudimo bendrovės pasidarė sukalbamesnės?

- Nepasidarė, išskyrus tai, kad su „Ergo Lietuva“ turėjome projektą. Ji projekte dalyvaujančioms mūsų įmonėms pasiūlė žymiai mažesnes kainas, tačiau projektas baigėsi, ir dabar jau metai, kai kainos kyla į viršų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (17)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PALIAUBOS: Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis pratęsė vienašališkas paliaubas su radikaliu islamo Talibanu; paliaubos pratęsiamos dešimčia dienų.
  • STATISTIKA: per savaitę, birželio 11-17 dienomis, Vilniuje kelių patrulių rinktinės pareigūnams įkliuvo 32 transporto priemones vairavę neblaivūs vairuotojai, taip pat 6 vairuotojai, neturintys teisės vairuoti transporto priemones.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar reikia tęsti politinės korupcijos tyrimą Seime?

balsuoti rezultatai

Ar pietų metu einate valgyti į šalia esančius restoranus, kavines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9   +13 C

   +13  +15 C

 

   +13  +14 C

  +24   +26 C

   +22  +26 C

 

   +22   +24 C

    4-6 m/s

    6-9 m/s

 

     7-10 m/s

 

reklama
Ukis 2018