respublika.lt
 

Valdžia numarino savo misiją skleisti lietuvybę. Ją gaivina pilietinis jaunimas

2012 liepos mėn. 25 d. 10:00:05
Skirmantas MALINAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
Lietuvybės idėjos kur kas labiau rūpi tautiniam jaunimui nei valdžiai. Sauliaus Venckaus nuotr.

Nuolatos girdime Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų skundus dėl kalbos, švietimo sistemos, socialinių problemų. Tačiau tuose pačiuose rajonuose gyvenančių lietuvių mažumos bėdos niekam nerūpi. Uždaromi lietuviški darželiai ir mokyklos, lenkiški gatvių pavadinimai ir valstybės institucijose vartojama lenkų kalba niekam nuostabos nekelia. Valdžios misiją skleisti lietuvybę savo iniciatyva vykdyti imasi tautinio jaunimo organizacijos.

Skleidžia lietuvybę

Šiandien Šalčininkų rajone Deveniškėse prasideda tradicinė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos stovykla, kurios tikslas - tautiškumo puoselėjimas.

Sąjungos vadovas Julius Panka „Vakaro žinioms“ teigė, jog tradicinė stovykla skirta savo praeičiai prisiminti. „Stovykla vyksta jau penktus metus. Jos tikslas prisiminti mūsų kilmę, mūsų baltišką kultūrą, pasisemti stiprybės, žinių“, - sakė jis.

J.Pankos teigimu stovyklai vieta pasirinkta neatsitiktinai. „Deveniškes savo stovyklai renkamės, nes šios vietos buvo baltų kultūros širdis. Šiuo metu Šalčininkų rajone lietuvybės situacija yra labai prasta. Lietuviai dažnai yra persekiojami vietinės valdžios. Būti lietuviu Šalčininkų rajone yra iššūkis“, - teigė jis.

Savimonės klausimas

Sąjungos vado nuomone, pagrindinė stovyklos misija yra padėti žmonėms suvokti savo kilmę. „Atvykę ten mes norime palaikyti lietuvybę, vietinius žmones. Beveik pusė šių metų stovyklos dalyvių bus iš vietinės bendruomenės“, - pasakojo jis.

„Bendraudami bandome priminti jų baltišką kilmę. Stovykloje užsimezgę kontaktai nenutrūksta. Visada rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, grįžtame į Deveniškes ir kuriame laužą ant piliakalnio“, - sakė J.Panka.

Dėmesio nesulaukė

Nors stovykla vyksta ne pirmus metus, jaunuoliai nėra sulaukę jokios pagalbos iš Šalčininkų rajono administracijos. „Iš Šalčininkų rajono administracijos teko girdėti labai neigiamų atsiliepimų apie mūsų stovyklą. Jie aiškino, kad čia kažkokie naciai atvažiavo su priešiškumu. Tai buvo ištransliuota į kaimyninę valstybę. Kalbėti apie kokią nors paramą, kai yra toks požiūris, būtu sunku“, - teigė sąjungos vadovas. J.Pankos teigimu, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į vietos lietuvių problemas ir stengtis ugdyti piliečių tautiškumą, tačiau tai nevyksta.

„Tų kraštų gyventojams tikrai trūksta palaikymo iš Vyriausybės. Vietos valdžia gali uždarinėti paskutinius lietuviškus darželius, lietuviškas mokyklas, visomis administracinėmis priemonėmis ugdyti lenkišką žmonių savimonę. Lietuviams tuose kraštuose labai sunku“, - tikino jis.

Organizacijos vadovas patikino, jog šiandien nacionalinės idėjos ypač aktualios. „Šiandien pasaulyje išliko šiek tiek per šešis milijonus baltų. Tai lietuvių ir latvių tautos. Bepigu kalbėti apie multikultūralizmą ir globalizaciją slavams arba germanams, kurių tautos skaičiuojamos šimtais milijonų. Jei mes nepuoselėsim savo tautiškumo, tai labai greitai niekas nebekalbės lietuvių ar latvių kalbomis ir mus ištiks prūsų likimas“, - sakė J.Panka.

Prašo pagalbos

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Edvardas Žakaris „Vakaro žinioms“ patvirtino sulaukęs skundų iš lietuviškų mokyklų lenkiškuose regionuose. „Jos kreipėsi į mūsų komitetą. Važiavome į keletą lietuviškų mokyklų. Girdėjome skundus, kad požiūris į lietuviškas švietimo įstaigas yra prastas“, - sakė jis.

Paklaustas, ar Lietuva neturėtų labiau rūpintis tokiose savivaldybėse veikiančiomis lietuviškomis švietimo įstaigomis, parlamentaras sakė, jog tai tik įžiebtų naujas diskusijas. „Lietuviškų mokyklų išskyrimas tuose rajonuose, ko gero, taptų nauju pretekstu politikuoti. Tautinės mažumos galėtų reikšti priekaištus. Tačiau dėmesys problemai turėtų būti skiriamas. Jei ir toliau lietuvių mažumai tuose rajonuose kils problemos, valstybė bus priversta imtis priemonių“, - teigė parlamentaras.

Daro politiką

Seimo narys pabrėžė, jog stuaciją komplikuoja politikų noras gąsdinti savo rinkėjus. „Blogiausia, jog į situaciją kišasi aukšti politikai iš lenkų pusės tam, kad išlaikytų savo rinkėjus. Vietiniai politikai užsiima menamais pavojais. Niekada negirdėjau, kad lietuviai organizuotų kokias nors akcijas skriausti rusus ar lenkus. Tuo tarpu, kai kurie politikai šiuos klausimus kelia nuolat. Ir, matyt, tai daroma siekiant išlaikyti rinkėjus“, - teigė jis.

Kazimieras Garšva - kalbininkas:

Rajonuose, kuriuose lietuviai yra mažuma, įvesta diktatūra kaip buvusioje tarybų valdžioje. Jokios demokratijos nėra. Lietuviai aiškiai jaučia didelį nepalankumą. Skelbiama, kad reikia ginti lenkus nuo lietuvių. Neva kitaip vietinius sulietuvins, atims žemes. Padėtis nekontroliuojama. Kai kurie tautinių mažumų politikai sąmoningai konfrontuoja, nesilaiko įstatymų. Pats mačiau, kaip ant namų kabinami tik lenkiški gatvių pavadinimai. Ir tai daro ne šiaip piliečiai, o valdininkai. Tai koks jų požiūris į valstybę?

Kai keliama lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybos problema, manau, jog tai ne koks nors politinis, o tiesiog lietuvių abėcėlės klausimas. Aš esu akademinės gramatikos autorius ir kaip tik rašiau abėcėlės skyrių. Turime savo raides ir kitomis rašyti negalime, nes užrašų tiesiog nesupras mūsų piliečiai ir valstybės institucijos. Mūsų abėcėlė paskęs tarp kitų raidžių. Per Lenkijos okupaciją 1936 m. buvo parengtas Deveniškių apylinkių žemėlapis, kuriame aiškiai nurodyta, jog tose vietovėse gyveno apie 90 proc. lietuvių. 1989 m. jų liko apie pusę. O dabar lietuvių liko dar mažiau. Žmonės pramoko gudiškai, pradėjo save laikyti lenkais.

Susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė pati remia priešvalstybinę veiklą. Lietuviai priversti leisti savo vaikus į rusiškus arba lenkiškus darželius, nes lietuviškų nėra arba juose trūksta vietos. Į darželių eiles lietuvius užrašinėja tie patys lenkų valdininkai ir jie daro spaudimą tėvams. Ypač jei į lietuvišką mokyklą savo vaiką nori leisti Lietuvoje gyvenanti lenkų šeima. Galiu paminėti „Puškonio“ darželio pavyzdį. Jį bandoma uždaryti, nes jis vienintelis lietuviškas darželis apylinkėse. Aš pats rinkau kalbos duomenis Deveniškių apylinkėse. Labai įdomu, kad ten iki šių dienų išlaikyta autentiška lietuvių kalba. Net mokiniai kalba tarmiškai. Ne bendrine, o būtent protėvių kalba. Palaikau jaunimo iniciatyvą keliauti po savo valstybę, aplankyti piliakalnius, skleisti lietuvybę.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

×
-->
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos 21-ojo turo rungtynėse sekmadienį Klaipėdos „Atlantas“ išvykoje 2:0 (0:0) įveikė „Palangos“ futbolininkus.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

reklama
Ūkis