respublika.lt

Valdo vorai šoka ratilinį

(0)
Publikuota: 2019 vasario 09 16:30:54, Regina MUSNECKIENĖ, „Šiaulių kraštas“
×
nuotr. 3 nuotr.
Valdas Mikolaitis kuria filmą „Kaip pačiam pasidaryti gitarą“. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiluvoje gyvenantis filmų apie gamtą kūrėjas Valdas Mikolaitis šiemet jau antrą kartą pelnė Petro Abukevičiaus premiją.

 

Prieš penkerius metus šis savamokslis filmuotojas komisiją sužavėjo, sukūręs filmuką apie pavienes bites. Šiemet premiją pelnė už filmą „Vorų ratilinis“. Komisija Valdą Mikolaitį pavadino P. Abukevičiaus premijos atradimu, nes jis įamžina vieną iš mažiausiųjų pasaulio būtybių. Ne tik primena, kad jis gyvena. Parodo, ir kaip gyvena. To nerasi jokiame vadovėlyje.

Premija skirta dviem filmams

Šiemet P.Abukevičiaus premija padalyta dviem filmams: V.Mikolaičio „Vorų ratiliniui“ ir Stasio Medžiūno bei Dariaus Musteikio filmui „Gandrai sugrįžta“. Komisijai buvo nelengva apsispręsti, nes konkursui pateikti šeši labai stiprūs filmai.

Kad premiją antrą kartą laimėjo ne kūrybinį, o visai kitokį elektriko automatiko darbą dirbantis V.Mikolaitis, nulėmė originalus jo požiūris į gamtą. Komisiją sužavėjo atidus, be galo žmogiškas žvilgsnis į tinklus rezgantį vorą. Tai šiltas pasakojimas apie patirtis, stebint jų gyvenimą, „pagardintas“ subtiliu humoru.

Voratinklių pynėjus gamtos mylėtojas tyrinėjo savo pasidarytu teleskopu, fotografavo ir filmavo fotoaparatu. Dažną vasaros naktį vorų gyvenimą stebėdavo nuo 22 valandos vakaro iki penkių ryto. Tuomet, porą valandų numigęs, keliaudavo į darbą. Tačiau pavyko nufilmuoti, kokius tinklus jie pina ir kaip tai daro.

Kaip rezga tinklą


„Pavadinimą filmui pasufleravo tinklų žuvims pynėjai, - kūrybine virtuve dalijasi ponas Valdas. - O idėją pasigilinti į vorų gyvenimą padiktavo vienas pamatytas filmas apie šiuos nariuotakojus. Ten nebuvo nė vieno kadro, kaip voras rezga tinklą.“

Didžioji dalis kadrų nufilmuota šiemet. Tam V. Mikolaitis paaukojo visą rudenį. Ir filmavo, ir montavo vienu metu. Reikėjo labai daug kantrybės.

Per naktį stebėjęs vorus, rytą grįždavo visas apsivėlęs voratinkliais. Nors sutraukydavo kruopštų vorų darbą, jie, pasak Valdo, sugebėdavo vėl susirinkti sutraukytą voratinklį ir atskiras jo detales, sugromuliuoti, paversti baltymais, o iš jų supinti naujas gijas ir sudėti į naują tinklą.

Filme parodomos devynios vorų gentys, nors jų užfiksuota daugiau. Kiekvienos jų filmavimas - savitas. Pavyzdžiui, norėdamas nufilmuoti šokliavoriuką turi šliaužioti žeme.

Medžiaga sutalpinta į 28 minutes tiesiog tam, kad žiūrovas nepavargtų ir galėtų sukoncentruoti dėmesį. Ypač tuomet, kai filmukas bus demonstruojamas jaunimui.

Mažieji voriukai darbą pradeda dar šviesoje. Senieji - tik visiškai sutemus. Nepaisant to, didieji vorai užsiima geresnes vietas, tas, pro kurias praeina daugiau skraiduolių takų. Taigi, ir sugauna daugiau grobio.

Valdas pastebėjo, jog mažiukas voras gali susiregzti mažą tinkliuką ant didelio voro suregzto voratinklio.

„Tai, ką pamačiau, pralenkė mano lūkesčius, - pasakoja kūrėjas. - Ratilus vorai nupina palyginti greitai. Kiek ilgiau trunka tik pati pradžia, kol jie tarsi aitvarą leidžia parašiutą ir išvedžioja stipinus suformuodami trikampį. Paskui suka ratilus. Voratinklis gali susidaryti net iš penkių rūšių šilko. Po filmo pristatymo daugelis pradeda kitaip žvelgti į vorus. Prieš tai jų bijojo, laikė nepatraukliais, netgi bjauriais.“

Ką sugeba maža būtybė?


Pasirodo, jog vorai - gana talentingi ir protingi. Kartais sunku net patikėti, kad jie tiek daug sugeba. Valdui pavyko užfiksuoti kadrų, kaip voras kelia akmenį, statosi namelius, audžia kokonus. Yra gentis, kuri smėlį ir žvyrą panaudoja savo nameliams statyti.

Vorai jaučia magnetinius laukus. Pajunta netoliese esantį žmogų, jo šilumą. Kai pajunta, nustoja pinti tinklus. Todėl filmuojant reikia labai subtiliai įvertinti atstumą, kad nesutrikdytum įprastinio voro gyvenimo.

V.Mikolaitis filmavo fotoaparatu. Jis pigesnis už filmavimo kamerą. Be to, mažesnis. Paprasčiau prieiti prie vorų jų neišgąsdinant.

Imdamasis titaniško darbo, kuris užtruko visą rudenį, Valdas skaitė daug informacijos apie vorus.

Kurdamas filmui tekstą jis bendravo su gamtininkais, mokslininkais. Tačiau ir jie ne visus pastebėtus reiškinius galėjo paaiškinti ir ne į visus klausimus atsakyti.

Todėl pats filmo autorius savo juostos nelaiko moksline. Tai pažintinis, edukacijai skirtas filmukas.

Tyrinėti vorus paskatino bitės


2013 metais V.Mikolaitis P.Abu-kevičiaus premiją pelnė už filmą „Pavienės bitės“. Susidomėjęs vienišų vabzdžių gyvenimu tuomet šiluviškis jas stebėjo, filmavo, fotografavo ir aprašinėjo trejus metus.

Tuomet V.Mikolaitis padarė išvadą, jog nereikėtų ignoruoti to, kas knibžda mums po kojomis arba praskrenda virš galvų. Tad, panirdamas į gamtą, pradėjo tyrinėti vorus, kurie žmonių nėra labai mėgstami.

Ponas Valdas turi ir daugiau pomėgių. Jis kuria filmukų seriją, kaip pasidaryti gitarą. O neseniai pradėjo konstruoti droną.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s