Vakarietiški projektai: Mergaitės su berniukais keisis apatiniais

Tėvelius papiktino

Vakar Seime surengtoje diskusijoje „Ar mūsų vaikai taps lyčių lygybės bandomaisiais triušiais?“ tėveliai, psichologai griežtai pasisakė prieš nevyriausybinių organizacijų bandomą įgyvendinti lyčių lygybės projektą.
Tėvus papiktino tai, kad jį mėginama prastumti patyliukais.

Lyčių lygybės projekto iniciatorius ir rėmėjas - Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. O įgyvendinti projektą už 35 tūkst. litų pavesta su ikimokykliniu ugdymu visiškai nesusijusiai kontorai - Moterų informacijos centrui.

Pasiūlymus, kaip lyčių klausimais auklėti darželinukus, centras rengia net neatsižvelgdamas į psichoterapeutų ir tėvelių kritiką. Štai į projekto vykdytojų sudarytą darbo grupę buvo pakviesta tik po vieną Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos atstovą.

Darbo grupės posėdyje dalyvavusi NTŠA pirmininkė, dviejų vaikų motina, psichologė Vita Kuliavienė teigė, kad į jos įžvalgas nebuvo įsiklausyta.

„Kiekvienas argumentas buvo užglaistomas. Galų gale tarsi paaiškėjo, kad yra finansavimas ir projektas yra neišvengiamas, turi judėti į priekį“, - kalbėjo ji. Be to, posėdyje esą buvo pasakyta, kad į asociacijos pastabas bus atsižvelgta tiek, kiek leis projektą finansuojanti Šiaurės ministrų taryba.

Pareikalavusi darbo grupės posėdžio protokolo, V.Kuliavienė jo nesulaukė iki šiol.

Skubama įsisavinti

Šiaurės ministrų tarybos biuro patarėja Vida Gintautaitė prisipažino, kad projekto lėšos jau pradėtos įsisavinti. Iš danų kalbos išversta metodinė medžiaga, tačiau su jos turiniu susipažinti kol kas neleidžiama ne tik tėveliams, bet ir Vyriausybės atstovams.

Diskusijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė pasakojo, kad knygelės turinys nebuvo atsiųstas net ministerijos vadovui Donatui Jankauskui: „Tos medžiagos negavome. Kai ministras išgirdo apie šiuos dalykus, sakė: „Na čia dabar. Juk galime paprašyti pirminių šaltinių, čia gi ne ikiteisminis tyrimas“.

Tiesa, V.Gintautaitė teisinosi, kad medžiaga negali būti viešinama, nes yra tik juodraštinis variantas. Jai išsijuosusi pritarė Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė: „Buvo kalbama apie tai, kad tas juodraštinis tekstas gali būti pateiktas tik darbo grupės nariams. Medžiaga negali būti platinama, kol nėra ekspertų išnašų, paaiškinimų, kol nesutvarkytas tekstas, lietuvių kalba“.

Vaikų psichikai žalinga

Ką taip bijo parodyti projekto iniciatoriai ir vykdytojai?

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška pasakojo jau spėjęs susipažinti su skandinavų brukamu ikimokyklinio ugdymo modeliu.

„Paaiškinimai, kad bus redaguojama kalba - neesminis dalykas. Skaičiau programą ir manau, kad ten dėstomos idėjos iš esmės nesikeis. Ten yra rašoma, kad lytimi yra tampama. Galima suprasti, kad kai paredaguosite kalbą, duosite specialistams, „gender maistreaming“ (lyčių lygybės - red. past.) ideologijos rėmėjams įvertinti, jie, žinoma, pateiks labai geras išvadas“, - teigė psichoterapeutas. „Mes, kaip tėvų atstovai, šiokie tokie vaiko raidos specialistai, taip pat pateikiame savo ekspertines išvadas“, - kalbėjo G.Vaitoška.

Anot jo, projekte numatoma skatinti ikimokyklinio amžiaus berniukus ir mergaites apsikeisti lyčių vaidmenimis, pavyzdžiui, persirengti priešingos lyties drabužiais, berniukams žaisti mergaitiškus žaidimus, pasivadinti moterišku vardu ir atvirkščiai.

Psichoterapeutas akcentavo, kad toks ugdymas vaikų psichikai yra žalingas ir silpnina jų lytinę tapatybę: „Vyro tapatybės problema pasaulyje yra didžiulė problema. Vyras tampa vyru vaiku - „emo boy“, jį mėgino padaryti emocingą, švelnų kaip mergaitę“.

Patirties semsis iš danų

Vis dėlto V.Gintautaitė rado savų argumentų, kodėl be šio projekto Lietuvai apsieiti negalima.

Esą tokią ugdymo metodiką nuo 2007-ųjų taiko visi Danijos darželiai, taip pat ir Islandijos. O Šiaurės ministrų taryba „gerąja“ danų patirtimi pasiūlė pasinaudoti ne tik lietuviams, bet ir kitoms Baltijos šalims, taip pat Šiaurės Rusijai.

Be to, V.Gintautaitė prasitarė, kad skandinavų ugdymo modelį nuo 2009-ųjų taiko ir vienas privatus darželis Lietuvoje - „Nendrė“.

„Rezultatus“ pamatė iškart

V.Gintautaitė, paklausta, ką tokio blogo skandinavai mato lietuvių ikimokyklinio ugdymo sistemoje, kad žūtbūt pasišovė ją pakeisti, atsakė: „Matote, apie Šiaurės šalių gerovės lygį mes žinome. Taip pat žinome, kad tos visuomenės - laimingos visuomenės ir jų piliečiai tą patvirtina“.

Ji tvirtino, kad tose šalyse, kuriose vykdoma ši lyčių lygybės programa, mažiau smurtaujama prieš moteris, jos aktyvesnės politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Tačiau tokiems „ekspertų“ teiginiams paprieštaravo psichologė, vieno vaiko motina Ramunė Želionienė. Ji abejojo, ar vos penkerius metus lyčių lygybės programą taikantys skandinavai jau gali kalbėti apie jos naudą: „Jeigu tyrimas Danijoje vyksta nuo 2007 metų, kodėl kažkas drįsta sakyti, kad smurto prieš moteris mažėja? Neklaidinkite žmonių sakydami, kad čia nieko bloga. Geriau pasakyti: „Mes dar nežinome, bet tikimės, kad čia nieko bloga“.

„Tai nėra metodas, tai nėra programa - tai yra intervencija. Ir tai - ne šiaip tatuiruotė ant vaiko kūno, o intervencija į jo sąmonę ir širdį. Toje knygelėje gali nebūti tiesiogiai parašyta: „Berniuk, susimąstyk, gal labiau nori būti moterimi?“, bet tokia intervencija bus atliekama. Turinio viešinimas ne veltui atidėliojamas, o tam, kad visi būtume truputėlį užburti“, - kalbėjo ji.

Psichologė mano, kad vaikams darželiuose trūksta kur kas svarbesnių dalykų nei siūlomas projektas: „Jeigu norime, kad augdami vyrai suprastų moteris, o moterys suprastų vyrus, mums nereikia apsikeisti apatiniais“.
Beje, brukamai danų metodikai pasipriešino ne tik tėveliai, bet ir Vyriausybės atstovai. R.Jurkuvienė išdėstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją: „Mes esame šalis, kuri per praėjusį šimtmetį bent 10 kartų turėjo keisti savo tapatumą: tai mes Rusijos imperijos sudėtyje, tai nepriklausomi, tai sovietų okupacijoje. Toks kontekstas - ypatingas, todėl su mūsų tapatumu yra labai svarbu atsargiai elgtis“. Ji pridūrė, kad moterų padėtis Lietuvoje yra net geresnė nei kitose Vakarų šalyse: „Čia nematau problemos, kad reikia ką nors taisyti pagal Vakarų Europą“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"