Vaizdo kamerų daug, bet nesaugu

„Vakaro žinios“ išsiaiškino, kad jau kurį laiką sostinėje neveikia dauguma vaizdo kamerų, fiksavusių gyvenimą Vilniaus centre, senamiestyje, Kirtimų tabore ir panašiose vietose. Vilniaus savivaldybė dar ne taip seniai turėjo tris vaizdo stebėjimo kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugų sutartis. Viena nebegalioja nuo 2013 m. balandžio 1 d., antra - nuo 2014 m. balandžio 30 d. Trečios sutarties galiojimas baigsis kitų metų vasarį.

Pernai rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad senas vaizdo kameras 2015 m. pradžioje planuojama pakeisti naujomis. Pirmuoju etapu turėjo būti įrengtos 103 vaizdo stebėjimo kameros, dar 34 - atsižvelgiant į poreikį.

Sumontavus naujas vaizdo kameras planuota automatizuoti stebėjimą, kad pati sistema fiksuotų tam tikrus įvykius ir atkreiptų į juos dėmesį. Vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai turėjo būti perduodami ne tik į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet ir į Savivaldybės administracinį pastatą.

Savivaldybė žadėjo skelbti vaizdo kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugų konkursą, tačiau to taip ir nepadarė.

Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniaus mieste buvo sukurta dar 2002 m. Iš visų mieste įrengtų kamerų vaizdas siunčiamas į vaizdo stebėjimo centrą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Jame esančiuose monitoriuose vaizdą 24 valandas per parą stebi operatoriai, galintys akimirksniu sureaguoti į pastebėtus įvykius.

Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys „Vakaro žinioms“ teigė, kad šiuo nusikalstamumo prevencijos požiūriu grįžome į 2002-uosius. Mat vaizdo stebėjimo centras egzistuoja, prie monitorių vis dar budi žmogus, nors dažniausiai jau tik vienas vietoj anksčiau budėdavusių trijų, o vaizdas gaunamas tik iš maždaug dešimties mieste įrengtų vaizdo kamerų.

„Kai veikė visos 96 kameros, stebėdami vaizdą per metus užfiksuodavome apie 1300 įvairių pažeidimų, tarp jų maždaug 12-15 nusikaltimų, - sako R.Šepetys. - Pastebėdavome įvykius patys ir galėdavome reaguoti, net nereikėdavo laukti, kol kas nors praneš. Dabar taip pastebimų įvykių skaičius labai sumenko.“

Miestą stebinčių vaizdo kamerų įrašai, nors ir negalėdavo būti tiesioginis įrodymas teisme, vis dėlto praversdavo vykstant teisminiam nagrinėjimui - teisėjams situacija tapdavo gerokai aiškesnė, jei jiems būdavo pateikiamas ir įvykio vaizdo įrašas.

Pareigūnams belieka guostis tuo, kad kabanti kamera, net jei ji realiai ir neveikia, vis šiek tiek blogiukus drausmina.

Policijai ypač svarbu, kad būtų stebimos masinio susibūrimo ir pasilinksminimo vietos - Katedros, Rotušės, V.Kudirkos aikštės, Gedimino prospektas, Bernardinų sodas ir kiti parkai, Pilies gatvė, miesto centras, vietos, kur gausu naktinių klubų, taboro teritorija.

- Ar galime didžiuotis, kad Vilnius - saugus miestas, jei mieste veikia vos kelios situaciją stebinčios vaizdo kameros? - „Vakaro žinios“ teiravosi už viešąją tvarką Vilniuje atsakingo vicemero Gintauto PALUCKO.

- Šiuo metu esanti situacija netenkina nei policijos, nei mūsų, nes tos kameros buvo naudingos tiek prevencijai, tiek nustatant įvairius nusižengimus.

Planuojame tą tinklą atkurti. Jau rengiamos pirkimo sąlygos. Kadangi pirkimo suma bus nemaža, reikės skelbti atvirą tarptautinį konkursą, o tokiu atveju pirkimo procedūros trunka nuo 4 iki 6 mėnesių.

Išankstiniais skaičiavimais, įrengti 200 vaizdo kamerų tinklą Vilniaus mieste per metus kainuotų apie 200-250 tūkst. eurų. Dabar svarbu kuo skubiau sutvarkyti visas procedūras, kad kitais metais, pasibaigus paskutinei sutarčiai, jau turėtume naują paslaugų teikėją, kuris galėtų tą tinklą atkurti ir plėsti.

Policija mums jau yra pateikusi du sąrašus: vieną - kur turi būti veikiančios kameros pagal kriminogeninius rodiklius, kitą - kur pageidautina.

Kadangi technologijos eina į priekį, svarbu ne tik pačios kameros, bet ir programinė įranga, grafinių vaizdų apdorojimo tam tikri algoritmai. Dabar programinė įranga leidžia kameroms veikti tinkle, t.y. jei kur nors pastebėtas įtariamasis ar automobilis, kitos kameros, pasitelkus programinę įrangą, iškart fiksuoja ir gali net sekti jo judėjimo kelią - nebūtina, kad operatorius sėdėtų ir stebėtų tas kameras. Žinoma, ne viskas yra įperkama, bet tikrai nepirksime morališkai ir technologiškai pasenusios įrangos.

- Šiemet vaizdo kameroms pinigų nėra, tad kokia tikimybė, kad bus kitais metais?

- Kai kalbi su politikais fragmentiškai, jie dėl visko visada sutinka, tačiau kai viską sudedi į vieną katilą... Tarkime, reikia milijardo, o turime 800 mln. Kur prioritetai, ko atsisakome? Tada ir prasideda didžiosios derybos. Turint omenyje tai, kad miesto saugumo srityje yra tik kelios iniciatyvos, kurios turi tam tikrą finansinę išraišką - vaizdo kameros ir greičio matuokliai, - jeigu atsisakytume bent vienos ar abiejų, saugaus miesto funkcija tiesiog būtų neįgyvendinama. Tad tikėsimės, kad to nebus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“