Neįgalius vaikus, kenčiančius protinę negalią, likimas jau apiplėšė. Tačiau to per maža - skandalų krečiamo Pakruojo rajono Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro auklėtinių tėvai įsitikinę, kad jų atžalos apiplėšinėjamos dar ir šiame centre.

Nors direktorės Aušros Butnorienės vadovaujamo centro ugdytiniams vietoj įprasto maisto perkamos tikros brangenybės, vaikai į namus savaitgaliais kažkodėl grįžta išbadėję ir išsekę. Už kai kurių lankytojų išlaikymą centre mokesčiai siekia ir netoli tūkstančio litų, bet net ir tai likimo nuskriaustiems vaikams gerovės negarantuoja.

Tėvus kausto baimė

Apie Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centre išvešėjusias negeroves prabilę tėvai įbauginti. Jie bijo net fotoobjektyvo - kad paskui nebūtų kerštaujama atžaloms.

Apginti save šiems vaikams sunku ne vien dėl to, kad dažnas jų dėl negalios nesugeba kalbėti. Net ir žodžiai, jei tik juos ištaria protinę negalią turintis žmogus, labai dažnai atsimuša į teisingumo sieną. Tėvai baiminasi net leisti savo vaikus į įstaigą, kurioje, anot jų, dedasi velniava.

“Padėtis centre - siaubinga, - teigė vienas tėvų. - Savaitgalį parsivežėme dukrą, ji vėmė ir viduriavo. Nuvežus į ligoninę mums buvo pasakyta, kad mergaitė nusilpusi ir netekusi daug skysčių, kad jai reikalinga lašinė. Dukra visą savaitę būna centre, tai negi jai ten vandens neduoda atsigerti?”

Viena iš centro į namus parvažiavusi mergaitė tėvams gestais rodė, kad buvo tampoma už peties. Kalbėti nesugebančia mergaite abejoti neleido akivaizdus įrodymas - kraujosruva ant peties. “Ką, aš dukrą į centrą išleidžiu, kad jai ten malkų išrašytų?” - piktinosi tėvas. Panašių įtarimų yra kilę ir kitos mergaitės motinai.

Grupė centrą lankančių jaunuolių tėvų kreipėsi į Pakruojo rajono tarybą ir prašė nušalinti šios įstaigos direktorę nuo pareigų, tačiau rajono politikai liko kurti.

Išlaidavimas virto... taupumu

Tėvų ir jų neįgalių atžalų interesus ginantis Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Grybė rėžia tiesiai - Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centre klesti didžiulė netvarka.

“Dokumentuose turėtų atsispindėti išlaidos kiekvienam vaikui atskirai, tačiau šito nėra, - piktinosi G.Grybė. - Netaupomi pinigai - medžiagos ir maisto produktai perkami kone dvigubai didesnėmis kainomis, negu būtų galima įsigyti parduotuvėje”.

A.Butnorienės vadovaujamas centras pernai už globotiniams maitinti skirtas lietuviškas bulves mokėjo net po 2,5 lito už kilogramą. Tokia kaina įsigyta 700 kg bulvių. Iš kito tiekėjo tais pačiais metais ši įstaiga pirko 659 kg bulvių, tačiau šįsyk jau - po 0,55 lito už kilogramą.

Dvejopi standartai, taikyti skirtingiems tiekėjams, auditoriams įspūdžio nepadarė. Jie apskaičiavo, kad per metus centras už kilogramą bulvių vidutiniškai sumokėjo po 1,27 lito. Kadangi kitose Pakruojo rajono savivaldybės įstaigose bulvių kilogramo kainos metų vidurkis svyruoja nuo 1 lito iki 2,15 lito, akivaizdu, kad A.Butnorienė - taupi kaip suvalkietė. Todėl dabar Pakruojo rajono valdžia pirštu grūmoja jau ne A.Butnorienei, o su tokia taupumo aritmetika susitaikyti niekaip nepajėgiančiam G.Grybei.

Svoris pasitaisė namie

Anot tėvų, po centre praleistos savaitės į namus grįžę vaikai pirmiausia puola valgyti. Kaip išbadėję. Susidaro įspūdis, kad vaikai negauna nei vaisių, nei vitaminų, nei jogurtų. Nors, įstaigai perkant “auksinį” maistą, turėtų būti viskuo persisotinę.

Kaimuose gyvenantys ir ūkininkaujantys žmonės mielai sutiktų centrui padovanoti savo ūkiuose užaugintų daržovių ir kitų gėrybių. Tačiau padėti neįgaliesiems jie neturi galimybių. Nes jų siūlomas maistas, girdi, nepatikrintas, jame gali knibždėti įvairiausių nitritų su nitratais, o tai gali pakenkti vaikų sveikatai. Kaip ir nesterilizuotas karvutės pienas, kurį, grįžę į tėvų sodybas, noriai geria vaikai. Turbūt geriau gerti parduotuvėje pirktą sterilizuotą pieną, kurio vartojimo laikas chemikalais pailgintas iki 8 mėnesių.

Tačiau vaikams naminis maistas - ir mielesnis, ir skalsesnis. Štai viena neįgali mergaitė, tėvų mėnesį neleista į centrą, per šį laiką priaugo net 4,5 kg. Paklausti, kokiomis brangenybėmis maitino dukrelę, tėvai tik nusišypsojo. Mergaitė valgiusi paprastas ūkyje užaugintas gėrybes, nes tėvų šaldytuve nėra jokių auksinių žuvelių po 27 litus už kilogramą.

Centro direktorė A.Butnorienė vakar “Respublikai” teigė, kad visus tėvams rūpimus klausimus planuojama aptarti ir ieškoti jų sprendimo būdų tėvų ir centro susirinkime, kurį ketinama surengti priešpaskutinę kovo savaitę.

Pasak centro vadovės, darbuotojų vaikai savo namuose taip gerai nemaitinami, kaip centro auklėtojai. Kaltinimus dėl maitinimo ji vadina nepagrįstais.

Dana Migaliova - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” asociacijos vadovė:

Faktas, kad šioje įstaigoje dialogo tarp tėvų ir direktorės nėra jau seniai. Man sveiku protu nesuvokiama, kad centras dirba sau ir nerengia tėvų susirinkimų, nebendrauja su tėvais ir jų neinformuoja. Tai rodo įstaigos požiūrį tiek į neįgaliuosius, tiek į jų tėvus - mes esame visažiniai specialistai, o jūs džiaukitės, ką jums suteikiame. Neprofesionalus požiūris. Neabejoju, kad ne viename rajone vyksta panašūs negeri dalykai, tačiau tėvai dažniausiai tyli, nes bijo prarasti tai, ką turi. Jeigu mažo miestelio tėvai prabilo, vadinasi, jie jau yra įvaryti į kampą. Savivaldybė, kaip steigėja, gina savo mundurą ir tėvų negirdi. Man ramybės neduoda du klausimai: kodėl vaikai privaloma tvarka darbo dienomis turi gyventi centre? Kodėl jų negalima vežioti kasdien į centrą ir namo - taip, kaip savivaldybės lėšomis daroma gretimame Radviliškio rajone? Juk tada ir tėvams mokėti mažiau reikėtų. Manau, situaciją išspręsti padėtų visiškai nepriklausomas auditas ir veiklos tyrimas, atlikti iš šalies.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"