Vaikų svajonių pildytojas A.Čepkus: Norėčiau, kad nereikėtų šio projekto

Likus vos daugiau kaip savaitei iki švenčių, projekto svetainėje vaikusvajones.lt iš 13 060 svajonių buvo neišpildyti vos 2 proc. vaikų norų ir procentas mažėja nuolatos. Taip aktyviai darbuojasi Lietuvos Kalėdų seneliai, norintys nustebinti vaikus iš socialinės rizikos šeimų Lietuvoje.

- Vos keli procentai neišpildytų svajonių liko dar gerokai iki Kalėdų. Ar tai pirmas kartas, kai svajonės taip greitai surado savo geradarius? - „Vakaro žinios“ paklausė vieno iš projekto idėjos autorių Andriaus ČEPKAUS.

- Šiemet tikrai svajonės buvo pasirinktos keliomis dienomis anksčiau. Nors tiek pernai, tiek užpernai taip pat maždaug gruodžio viduryje baigdavome projektą, nes žmonės jau būdavo išpildę visas svajones. Manau, tam daugiausia įtakos turi tai, kad projektas vyksta jau septyneri metai ir jis turi nemažą dalį tokių svajonių pildytojų, kurie svajones pildo kasmet. Projektui prasidėjus dar spalio antroje pusėje, didelė dalis kasmet dalyvaujančių žmonių svajones pasirenka iš karto. Taip pasirenkama labai didelė dalis svajonių.

- Kokias svajones žmonės greičiausiai išpildo, o kokias rečiau nori pasirinkti?

- Greičiausiai išpildomos turbūt „neteisingiausios“ svajonės. Tokios, kurios galbūt neturėtų vadintis vaiko svajonėmis. Nes kai pamatai, kad vaikas prašo žieminių batų, striukės, pirštinių, lovos ar kitų dalykų, kuriuos vaikas kaip ir turėtų turėti, suspaudžia širdį. Tokie vaikai žiemą į mokyklą kelis kilometrus eina per pusnis vasariniais batais. Tokios svajonės, ypač nuoširdžiai vaiko aprašytos, visuomet labai greitai suranda savo pildytoją. O pabaigoje lieka dažniausiai su technologijomis susijusios dovanos ir turbūt kiek brangesnės, kurių gal ne kiekvienas paprastas žmogus gali įpirkti.

- Kaip manote, kodėl šalyje vis dar tiek daug šeimų, kurių vaikai stokoja, tad yra kiekvienais metais priversti prašyti paprasčiausių kasdienių daiktų, šiltų drabužių iš svetimų žmonių?

- Žinote, mes iš pradžių nė nežinojome, kad tokia socialinė grupė yra. Mes buvome sugalvoję daryti projektą vaikų namuose gyvenantiems vaikams. Tačiau vėliau mums papasakojo, kad vaikų globos namai Lietuvoje gauna nemažai pagalbos, o socialinės rizikos šeimoms trūksta dėmesio, čia vaikams visiems metams mokyklinių prekių krepšeliui tuo metu buvo skiriama apie 100 litų. Nors tiek tikrai neužtenka visoms mokslo priemonėms.

Dabar matome, kad socialinės rizikos šeimų problema yra tikrai didelė. Manau, priežasčių yra pačių įvairiausių. Dalis tų šeimų kitados buvo kitokios, tiesiog gyvenime nutinka kažkas nemalonaus. Kartais tai alkoholio vartojimas, kartais didelė nelaimė. Manau, jeigu valstybė ar atsakingos institucijos anksčiau pastebėtų tam tikrus požymius ir padėtų juos panaikinti, gal ir tokių šeimų būtų mažiau. Bet kiek girdime iš socialinių darbuotojų, kartais pritrūksta ir pačių šeimų noro išbristi iš bėdos, kurioje jie yra. Turbūt priežasčių reikėtų ieškoti abiejose pusėse, ir labai noriu tikėti, kad ateityje tokių šeimų Lietuvoje tik mažės.

- Ar teko girdėti, kad panašūs projektai būtų įgyvendinami ir užsienyje?

- Taip, jau dabar Maltoje veikia analogiškas projektas, kuris yra kilęs iš mūsų projekto. Jį įgyvendinti nusprendė Maltoje gyvenanti lietuvė, sugalvojusi, kad taip nori padėti Maltos vaikams. Mes pasidalijome savo techniniais ištekliais, pasidalijome žiniomis, apmokėme, ir dabar jau ketvirti metai Maltoje vyksta projektas tokiu pačiu pavadinimu, ir jis yra taip pat labai žinomas.

Nuolat gauname pasiteiravimų iš kitų šalių, kuriose atsiranda iniciatyvų kurti panašų projektą. Tačiau paprastai atrodanti idėja įgyvendinama ne taip jau lengvai. Reikia svajones surinkti, jas surašyti, kuruoti. Visa tai atlieka kone 800 žmonių komanda iš savanorių ir socialinių darbuotojų. Tokias pajėgas ne taip lengva suburti ir suvaldyti.

- Esate tarsi Lietuvos Kalėdų seneliai, kuriems vaikai prieš šventes rašo laiškus ir išsako savo norus?

- Mes tikrai nelaikome savęs Kalėdų seneliais ir labai stengiamės neprisiimti šio projekto nuopelnų, nes iš tikrųjų Kalėdų seneliais yra tie žmonės, kurie pildo svajones. Mes tik suteikiame jiems galimybę surasti tą svajonę. Jie juk ir yra tie, kurie per pusnis važiuoja ir įteikia dovanas šeimoms. Tokių žmonių Lietuvoje yra begalė ir tai džiugina.

Mes tik siekėme, kad projektas būtų alternatyva pinigų aukojimui. Žinoma, ir taip Lietuvoje yra labai daug gražių socialinių projektų, tačiau daliai žmonių vis dar neaišku, kokia pinigų dalis nueina galutiniam gavėjui. Tad mes iš karto buvome nusprendę kurti itin paprastą ir skaidrų projektą, kuriame dalyvaujantis žmogus nuperka daiktą ir pats jį įteikia arba išsiunčia tiesiai gavėjui į rankas.

- Kokia yra jūsų kalėdinė svajonė?

- Mano kalėdinė svajonė būtų tokia, kad šio projekto nereikėtų Lietuvai, o visos šios šeimos nebūtų socialinės rizikos šeimos. Vaikystėje aš turėjau labai daug svajonių, kurios paskatino tobulėti, siekti karjeros, stengtis dėl savo tikslų. Šiandien suprantu, kad nereikia svajoti. Tiesiog, jei kažko nori, reikia įdėti daug pastangų ir to pasieksi. Viską, kas priklauso nuo manęs, aš galiu pasiekti. O kam reikia stebuklo, tai turbūt yra noras, kad šio mūsų projekto Lietuvai nereikėtų. Ir vaikams, ir jų šeimoms tuomet būtų šalyje geriau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“