respublika.lt

Vaikų globos namų auklėtinė Danguolė: Nepulkime atiminėti vaikų (1)

2017 vasario mėn. 28 d. 18:45:50
Raminta ŽILIONYTĖ

Apie gyvenimą vaikų globos namuose nedaug ten gyvenusių žmonių atsilieptų su ilgesiu. Jaunuoliai iš šios įstaigos į gyvenimą išeina paženklinti valstybės globotinio ženklu. Danguolė Klopovaitė - tai vienas iš retų atvejų, kai išėjus iš globos namų nesijaučiama kitokiu. Mergina gerai mokėsi mokykloje, neseniai baigė Pasieniečių mokyklą ir į gyvenimą kabinasi visomis keturiomis.

 

- Kodėl patekote į vaikų namus?

- Į vaikų globos namus patekau būdama 7 metų. Iš pradžių manęs neatėmė, pati norėjau patekti į internatą, nes ten buvo vidurinė mokykla ir buvo galima mokytis. Taip pat tame internate jau gyveno mano sesės, su kuriomis norėjau būti. Ten dirbo ir mama, kol mažiau gėrė, ji dažnai mus lankydavo. Tačiau, kai visi vaikai atsidūrė internate, ji prarado prasmę gyventi ir vis dažniau skausmą malšino alkoholiu.

- Kokį gyvenimą matėte vaikų namuose?

- Gyvenimas vaikų namuose buvo toks, kad kiekvienas turi kovoti už save ir kiekvienas turi žiūrėti savo poreikių. Auklėtojų požiūris buvo įvairus: vienos griežtesnės, kitos rūpestingesnės, dar kitoms tereikėdavo ištempti darbo valandas ir pabėgti nuo „šitų blogų vaikų“. Bet būdavo ir tokių, kurios galėdavo atiduoti širdį dėl kiekvieno vaiko, jas mažesnieji ir vadindavo mamytėmis, bet tokių auklėtojų buvo vienetai... O vaikų požiūris į auklėtojas taip pat labai įvairus. Priklauso nuo vaiko, bet dažniausiai į jas buvo žiūrima kaip į priešus, todėl ne kartą girdėjau sakant: „Tu man ne tėvas ir ne mama.“

- Kaip manote, ar globos namai negriauna atimtų vaikų ir juos praradusių tėvų gyvenimo?

- Manau, kad tokie tėvai gyvenimą griauti pradeda patys, bet praradus vaikus gyvenimo prasmė dar labiau išslysta iš rankų. Jie iš pat pradžių dar stengiasi kažką keisti, bet vėliau praranda viltį ir nustoja stengtis.

O vaikų gyvenimus taip pat gal sugriauna. Dažniausiai vaikai be tėvų meilės ir paskatinimo nenori nieko siekti.

- Kodėl iš globos namų išėjusiems vaikams sunku prisitaikyti visuomenėje?


- Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia nuo paties vaiko - ar jis atranda, kas jam įdomu, ar nori tobulėti. Nors tai yra ir valdiški namai, tikrai yra minimalios sąlygos save ugdyti. Tačiau retas vaikas to nori. Nes visgi tai ne namai, o valstybinė įstaiga, tad viskas vyksta visiškai kitaip. Namuose paskatina tėvai, o ten... galbūt auklėtojai per mažai skatina, taip pat augdami valstybinėje įstaigoje jie jaučiasi nevisaverčiai.

- Bet jūsų atveju taip nenutiko: išėjusi iš vaikų globos namų puikiai prisitaikėte - baigėte gimnaziją, mokotės Pasieniečių mokykloje, turite didelių siekių gyvenime.

- Galima sakyti, kad galbūt aš buvau išskirtinė. Mane supo kitokia aplinka - savaitgaliais važiuodavau pas tetą ar pas sesę, todėl aplinkos keitimas man padėjo augti ir atskirti skirtingus pasaulio kampus. Pradėjau skirti gėrį nuo blogio. Tada supratau, kad aplink tave tiek daug galingų medžių, o pats jautiesi kaip liaunas berželis, vienui vienas, silpnas ir netvirtas visame miške. Ši mintis laikė mane, nes žinojau, jeigu pasiduosiu, man niekas nepadės, niekas už mane nieko nepadarys.

- Ar dažnai prisimenate gyvenimą vaikų globos namuose?

- Mano aplinka, kurioje aš dabar gyvenu, žino, kad esu augusi vaikų globos namuose, todėl dažnai apie tai pasišnekame, padiskutuojame apie pačią vaiko teisių apsaugos sistemą ir gyvenimą globos namuose. Ypač šių dienų aktualijos įpareigoja tai daryti. Iš vaikų globos namų, neslėpsiu, yra ir gerų, ir blogų prisiminimų. Bet to gyvenimo nepasiilgstu, nors ir nesigailiu, kad ten buvau, nereikia nieko gailėtis. Turbūt praėjęs gyvenimo etapas mane privertė suvokti, kas yra kas, ir sustatyti viską į savo vietas. Nors užaugau vaikų globos namuose, dabar save galiu vadinti visiškai visaverte asmenybe.

- Ar neatrodo, kad vaikų atėmimas iš tėvų ir perdavimas valstybės globai nėra tinkama priemonė susitvarkyti su asocialiomis šeimomis? Ką valstybė galėtų padaryti, kad tėvai pasikeistų?

- Pateisinčiau vaikų palikimą šeimoje, jeigu būtų bent minimalios sąlygos ten gyventi. Jeigu tą šeimą prižiūrėtų bent keletas socialinių darbuotojų, jeigu šeimai būtų skirtas psichologas, kuris mokytų tėvus socialinių įgūdžių, ir tėvai nustotų girtauti ar smurtauti, tuomet nebereikėtų vaikų globos namų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: šeštadienį Indijoje mažiausiai šeši turistai žuvo, o dar keliolika buvo sunkiai sužeisti, kai jų autobusas kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu.
  • MIRĖ: šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018