Vaikiškas klaidas daro tėvai, rinkdami vaikams vardus (7)

2008 balandžio mėn. 19 d. 12:17:00 Perskaitė 9091

"Vakaro žinios" šiandien aiškinasi, kaip tėvai savo vaikams renka vardus. Gali būti, kad netrukus kas antras Lietuvos gyventojas bus arba Kamilė, arba Lukas. O tokie "lietuviški" vardai kaip Donkarlas, Izaura, Izabelė, Džeikobas ir Santabarbara, ko gero, bus retenybė.

Ekrano aukos

Psichologas Gediminas Navaitis yra pažymėjęs, kad kūdikių vardų populiarumas Lietuvoje tiesiogiai susijęs su tuo laikotarpiu rodomų kino filmų (ypač serialų) herojų vardais.

"Atliktas tyrimas patvirtino, kad vaikams vardus lietuviai labai dažnai renkasi iš kino filmų, - kalbėjo psichologas. - Jei prisimintume kadaise rodytą serialą "Vergė Izaura", tuo metu ne viena gimusi mergaitė buvo pavadinta būtent tokiu vardu. Dabar šis serialas vėl rodomas, bet manau, kad jo herojų vardai jau nebus tokie populiarūs kaip anksčiau."

Tautiškumo mažai

Pasak psichologo, vyrauja tendencija, beje, gana liūdna, kad gausėja vardų, kuriuos santykinai galima pavadinti tarptautiniais, europietiškais, o mažėja tautinių vardų.

"Kai kada, parenkant vaikui vardą, peržengiamos visos sveiko proto ribos, - šyptelėjo G.Navaitis. - Pavyzdžiui, gimęs kūdikis pavadinamas nei tautiškai, nei tarptautiškai. Sakysime, Džeikobu."

Reikšmė - nesvarbu

Psichologą nustebino ir gal prieš 20 metų vienos vilniečių šeimos vaikui parinktas Srūčio vardas.

"Nepatingėjau tai šeimai paskambint ir pasiteiraut, kodėl vaikui išrinko tokį vardą, ką jis reiškia, - prisiminė psichologas. - Man pasakė, kad tai "sraunumas, veržlumas". Įsivaizduoju, kaip kiemo vaikams toks vardas skambės."

Psichologas pažymėjo, jog kai kurie tėvai vaikams vardus renka net neišsiaiškinę jų reikšmės. "Gitana - tai čigonė, taigi vargu ar ūgtelėjusi mergaitė, tai sužinojusi, bus patenkinta savo vardu, - sakė G.Navaitis. - Gerai, kad yra galimybė užaugus vardą pasikeisti."

Psichologas sakė pastebėjęs, kad pernelyg keistus vardus vaikams dažniau parenka mažesnį išsilavinimą turintys tėvai.

Eglė Pušytė?

Kartais tėvai su vaiko vardu sieja norą, kokį vaiką jie norėtų matyti ateityje. Esą tai tėvams iš pasąmonės iškylantis noras, kad užaugęs vaikas užimtų tam tikrą vietą visuomenėje, pasaulyje. "Bet jei sūnus - Napoleonas, o dukra - Džuljeta, tai nereiškia, kad pirmasis bus išskirtinai gabus, o antroji kupina aistros ir meilės", - ironizavo psichologas.

G.Navaitis neabejoja, kad labai svarbu ir tai, kaip vardas dera su pavarde. Mat kartais vardo ir pavardės sąskambis labai "pjaunasi". Kaip pavyzdys buvo paminėti vardas Eglė, o pavardė - Pušytė.

Labai svarbu esą parinkti tinkamą vardą, kai pavardė - išskirtinė. "Yra toks žmogus, kurio vardas - Klaudijus, - dar vieną pavyzdį pateikė psichologas. - Tai tarsi Romos imperatoriaus vardas. Bet! Šio vyruko pavardė - Driskius..."

Psichologui keisti ir pernelyg malonybiniai vardai, kuriuos tėvai kūdikiams parenka greičiausiai iš didžiulės meilės: "Mažas Laimutis ar Mildutė, aišku, skamba patraukliai. - Bet kai jie pasens, sulauks pensijos? Tik juoką tokie vardai sukels."

Neuždrausi rinktis

Tačiau kad ir kaip juoktumės iš "mandrus" vardus savo vaikams parenkančių tautiečių, to jiems daryti esą neuždrausi. Nes, pasak psichologo, vardo vaikui rinkimas - tai tokia sritis, kur valdžios sprendimai negalimi. Nepadėtų esą jokie siūlymai ar patarimai atsigręžti į tautos praeitį, istoriją, senas tradicijas, kai vyravo bibliniai vardai. Beje, dalis tėvų ir šiuo metu vaikams išrenka biblinius vardus.

"Belieka konstatuoti: jei žmogus vertina savo kraštą, savo tautą, turėtų ir vardą vaikui parinkti tautišką, - įsitikinęs G.Navaitis. - Bet jei nuolat verkiama, kad Lietuva - baisus kraštas, kad reikia iš jo kuo greičiau bėgti, tokie žmonės tikrai nenorės savo vaikų vadinti tautiškais vardais."

Neįprasti vardai - lyg protestas

Dainininkės Donaldos Meiželytės tėveliai savo tris mergaites nutarė pavadinti anaiptol ne tradiciniais lietuviškais vardais. "Negalima sakyti, kad tėveliai buvo išsišokėliai, tačiau duodami mums tokius vardus jie lyg ir protestavo prieš tradicijas", - pasakojo Donalda.

"1969 metais gimusi mano vyresnioji sesuo Neila buvo pavadinta Neilo Amstrongo, išsilaipinusio Mėnulyje, garbei. Kai aš gimiau, 1975 metais, Donaldas Slaytonas kosmose iš amerikiečių kosminės stoties persikėlė į rusų kosminį laivą. O kai gimė trečioji sesuo Vasarė, nieko kosmose neįvyko, tad tėvai davė jai mėnesio, kurį gimė, vardą", - savo ir sesers vardų gimimo istorijas pasakojo dainininkė.

Tačiau dainininkė ir jos seserys savo dukreles pakrikštijo lietuviškais vardais: "Austėja - bičių deivė, Jogilė taip pat yra lietuvių deivė, Melisa yra šiaip daržovė, atsiprašau, vaistažolė. Mano duktė - Juta. Nors yra Jutos valstija JAV, tačiau Lietuvoje yra... galų gale ir automobilių taisykla, ir viešbutis, ir šiaip man Juta asocijuojasi su žodžiu "jausti". Tai labai gražus vardas."

Paklausta, ar nesigaili, kad protestuodami tėveliai nenorėjo mergaičių pavadinti tradiciniais lietuviškais vardais, pavyzdžiui, Kotryna ar Rasa, Donalda patikina, jog šis vardas jai labai patinka.

"Sesers Neilos antras vardas yra Danutė, tuo ji labai didžiuojasi. Pase, pasirašydama banko dokumentus, ji visur yra Neila Danutė. O Donalda yra šventas vardas. Man jis patinka. Tiesa, kai buvau paauglė, vaikai pasijuokdavo iš manęs: "Kramtoškė, kramtoškė", bet nieko baisaus čia nematau. Kartą stovykloje bandžiau susipažinti su vaikinu: "Labas, mano vardas Donalda." Jis man: "O mano - Mikimausas", - prisiminė išskirtinio vardo savininkė.

D.Meiželytė sutinka, jog dabar žmonės žino daugiau, klesti amerikonizmas, tad ir vardų pasirinkimas - daug platesnis. Koks vardas jai pačiai mielesnis - originalus užsieninis ar tradicinis lietuviškas?

"Tai priklauso nuo žmonių. Vieni nenori išsišokti, puoselėja tradicijas, pavadina vaikus savo ar senelių vardais. Bet paskambinus į metrikacijos skyrių galima nustebti, kokius vardus savo vaikams žmonės kartais duoda! Gal ir per daug tos laisvės... Tačiau yra ir tokių, kurie pavadina savo atžalas tais senais gražiais lietuviškais vardais", - dėstė dainininkė.

Parlamentaras Vytautas Bogušis savo sovietmečiu gimusiems sūnums davė po du vardus. Tam, kad jų nevadintų rusiškais tėvavardžiais - vytautovičiais.

Vaikų vardai - prieš rusifikaciją

"Vytautas Kristijonas gimė 1980-aisiais - dar sovietmečiu. Tais laikais dviejų vardų duoti nebuvo galima, tad teko net į vykdomąjį komitetą kreiptis. Kitas sūnus irgi sovietmečiu gimė. Jis irgi turi du vardus - Daumantas Mikalojus. Kodėl? Taip kovojau su rusifikacija. Kad jie nebūtų vadinami tėvavardžiais, kaip tada būdavo įprasta. Juk, pavyzdžiui, Vytautas Vytautovičius Bogušis nekaip skamba", - dėstė V.Bogušis.

Pasak parlamentaro, kiekvienam sūnui vienas vardas buvo renkamas iš tautiškų, kitas - iš krikščioniškų. Be to, šeimoje yra tradicija, kad vienas sūnų būtų pavadintas tėvo vardu. Parlamentaro tėvas - irgi Vytautas. "O dukrai davėme tik vieną vardą - Elena. Seneliai labai jo norėjo, labai spaudė", - pasakojo V.Bogušis.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net