Praėjo mėnuo nuo liepos 1-ąją startavusios Vaiko teisių apsaugos reformos. Ministerijos klerkų išgirtoji reforma specialistų buvo laukta su nerimu, nes jai prasidėjus liko daugybė neatsakytų klausimų. Skelbiama baisi statistika - paimti 524 vaikai. Specialistai tikina, kad vaiko paėmimo atvejai - nėra reformos rezultatas, tačiau tarnybos kol kas geriausiai žino tik šiuos skaičius.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. ryto iš viso gauta 1510 pranešimų dėl galimų vaiko teisių apsaugos pažeidimų. Iš jiems nesaugios aplinkos Lietuvoje paimti 524 vaikai. Iš jų 258-iems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (tai reiškia, kad bus kreipiamasi arba jau kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo). Vaikai, kurie buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir kuriems nebuvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, buvo perduoti vaiko atstovams pagal įstatymą (iš viso 266 vaikai).
Pasidomėjus, ar praktiškai įgyvendinant reformą pastebėta spragų, tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė pastebėjo, kad jau kilo naujų pokyčių poreikis: „Svarbus sklandus bendradarbiavimo mechanizmas, siekiant nedalinti vaiko pagal „jūsų ir mūsų kompetencijos ribas“, tačiau suvokiant, kad geriausiai vaiko interesus užtikrinanti vaiko teisių apsauga yra įgyvendinama bendradarbiaujant“.
Pasak specialistės, jau dabar matyti, kad tinkamam reformos funkcionavimui dar reikalingi mokymai, dalinimasis gerąja praktika. „Svarbu suvokti, kad apie 20 metų veikusi, įvairiausių pokyčių patyrusi vaiko teisių apsaugos sistema neveikė tobulai, tad tobulumo negalime tikėtis per mėnesį ar kelis, vos tik pakeitus teisės aktus, aiškiau apibrėžus funkcijas ir kompetencijas bei pakeitus pavaldumą. Dar daug reikia nuveikti, siekiant pateisinti visuomenės ir mūsų pačių sau keliamus lūkesčius“, - teigė V.Šulksytė.
Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinta Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė sako, kad pokyčių sistemoje skambiu žodžiu „reforma“ vadinti nereikėtų. „Nėra kažkokio perversmo, daugiau formalūs pokyčiai. Tai nėra didžiulė reforma, tiesiog sukonkretinti darbo metodai. Specialistų pavaldumas pasikeitė, bet jų funkcija išliko ta pati. Turbūt didžiausia naujovė - aiškus teisės aktuose įtvirtintas draudimas smurtauti prieš vaikus. Paviešinti vaiko paėmimo atvejai iš šeimos tik rodo, kad šeimose kyla daug problemų ir joms reikalinga pagalba. Greičiausiai, reikalingos pagalbos šeimos negauna arba ji būna tik vienkartinė. Būtent šios pagalbos stiprinimas ir turi būti pokyčių tikslas. Turime dirbti tam, kad vaikų nereikėtų paimti“, - sakė A.Vareikytė.
Pasak jos, jau dabar matyti atsiveriančios spragos - padaugėjo biurokratizmo: „Visi jaučia, kad padaugėjo biurokratinio susirašinėjimo, kurio anksčiau nebuvo, kai specialistai buvo to paties pavaldumo. Vaiko teisių tarnyba tapo kito pavaldumo, tad su savivaldybe tenka susirašinėti. Anksčiau specialistai galėjo susirinkti į pasitarimą, priimti kartu sprendimą ir dirbti, dabar tenka rašyti oficialius tarpinstitucinius raštus.“
A.Vareikytė praskleidė ir paslapties šydą apie žadėtą vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbą visą parą. „Pagalba visą parą reiškia, kad vaikas gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Bet argi vaiko paėmimą galima vadinti pagalba. Gerai, kad vaiką galima paimti, kai jam šią akimirką kyla grėsmė. Beje, ir anksčiau tai galėjo padaryti policijos pareigūnai, tad tai nėra nauja praktika. Tačiau vaiko paėmimas jokiu būdu nėra reformos tikslas, o kraštutinė priemonė“, - teigė A.Vareikytė.
Situaciją komentuoja daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita POCIENĖ:
Pasisakau už tai, kad valstybė, priimdama įstatymus, turi būti tikra, kad tėveliai bus pajėgūs juos įgyvendinti. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad mažamečiai vaikai negali likti vieni su jaunesniu nei 14 metų asmeniu, įtariu, Lietuvoje neveikia. Esu tikra, kad patikrinus daugiavaikes šeimas, būtų atrasta daugybė pažeidimų. Aš ir pati anksčiau taip elgdavausi, nes dažnai tiesiog nėra kitos išeities. Auklė valandai kainuoja 4-5 eurus, o tėvai turi dirbti. Tačiau tai nereiškia, kad pateisinu vaikų nepriežiūrą, kuri dabar įstatymuose prilyginta smurtui prieš vaikus. Tiesiog manau, kad normaliose šeimose, kurios iš tiesų rūpinasi savo vaikais, institucijoms ir po reformos lankytis neteks. Pripažinkime, Lietuvoje vis dar yra tėvų, kurie galvoja, kad fizinės vaikų bausmės yra normali auklėjimo priemonė. Tačiau vaikas auklėjamas bendravimu, o ne mušimu.
Papasakosiu vieną istoriją, kai važiuojant su šeima ankstyvą pavasarį kartą prie kelio pamiškėje pamatėme stovinčią mažą mergaitę. Lauke dar buvo sniego, o ji avėjo gumines šlepetes. Mums sustojus, ji pasakė, kad šiandien jos gimtadienis ir ji turi nuvažiuoti pas močiutę. Mes nuvežėme mergaitę, kur ji paprašė, ją priėmė moteris visai nenustebinta situacijos. Patikėkite, Lietuvoje yra krūvos vaikų, kurie nerūpi savo tėvams, kurie yra palikti išgyventi patys. Gal mane nuteis visos „supermamos“, bet aš manau, kad visus tokius vaikus reikia paimti ir niekada neatiduoti jų tėvams.