Vaikai tapo pelningiausia preke

Šiandien sąjunga teikia įvairiapusę pagalbą su tarnybomis susidūrusioms šeimoms, prisideda prie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, atstovauja tėvams bendradarbiaujant su tarnybomis. O kai susikalbėti sunku - rengia šeimas palaikančius piketus. „Vakaro žinių“ kalbinta asociacijos pirmininkė, profesinių sąjungų atstovė, visuomenininkė ir trijų vaikų mama Edita Morkūnienė sako, kad tėvai nepasiduos tol, kol bus kėsinamasi į jų vaikus.

- Ar tarnybos leidžiasi į bendradarbiavimą su organizacija? - „Vakaro žinios“ paklausė sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininkės Editos Morkūnienės.

- Nelabai mus prisileidžia, net kai turime pasirašytą atstovavimo sutartį. Iš daug kur jau buvome išprašyti. Pavyzdžiui, paskutinį kartą Kaune mūsų neįleido į vienos šeimos atvejo vadybos posėdį, o mamai buvo pasakyta, jeigu mes neišeisime, posėdis bus atkeltas. Išėjome. Tačiau tai yra pavyzdys, kaip posėdžiuose bendraujama su tėvais, koks spaudimas jiems daromas. Patikėkite, vos užėjus į kabinetą, kuriame dirba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas ar socialinis darbuotojas, iš karto pajuntama, kas čia „bosas“. Esu ne kartą girdėjusi, kokiu tonu su tėvais bendraujama - iš tėvų tiesiog tyčiojamasi, jie žeminami. Tai sukrečia.

Dabartinis įstatymas visiškai atrišo rankas tarnyboms ir tai jaučiame. Nesakau, kad visi tarnybų specialistai blogi. Yra puikių specialistų, tačiau į mus kreipiasi vis daugiau tėvų, kurie neteko vaikų dėl specialistų kompetencijos stokos. Tai absurdiškas įstatymas, kurio pataisyti niekada nepavyks.

- Manote, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą reikėtų visai atšaukti?

- Taip. Gal dabartinis siūlomas projektas yra šiek tiek švelnesnis, tačiau lieka sąvokos „saugi aplinka“ ir „psichologinis smurtas“, kurių įvertinti neįmanoma. Paliekama teisė tarnyboms ir toliau piktnaudžiauti savo valdžia. Juk ir po reformos visi ikiteisminiai tyrimai, kurie pradėti dėl smurto prieš vaikus, vykdomi pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tai reiškia, kad mes jau turime pakankamą teisinę bazę užtikrinti atsakomybę, taip pat turime pakankamai įstatymų, saugančių vaikus ir šeimą.

Dabar situacija tokia, jog vaiką nuo mažumės turime ruošti, ką sakyti ar kaip elgtis, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, tarnybų atstovais. Nes apjungtas visas tėvų stebėjimo tinklas. Skųsti tėvus prašoma net privačių psichologų, o neseniai Kaune buvo atvejis, kai pradinukai mokykloje buvo mokomi atpažinti smurtą ir skųsti tėvus specialistams. Dabar tėvai net po konflikto mokykloje ar gydymo įstaigoje gali sulaukti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų vizito namuose.

Iki šiol sunkiai suvokiama tai, kad Lietuvoje vaikų paėmimu ir įvaikinimu rūpinasi ta pati tarnyba. Tai rodo, jog nėra jokios kontrolės. Ar vaiko teisių specialistai, vertinantys situaciją ir sprendžiantys, paimti ar nepaimti vaiką, privalo būti kvalifikuoti, ar jiems teužtenka mokėti sužymėti antro grėsmės lygio punktus? Konkrečių šeimų atvejai, kada be realios grėsmės vaikui pastarieji buvo paimti iš šeimų, parodė, kad sistema nepasiruošusi vykdyti šio naujo įstatymo. Norint taikyti šį įstatymą, pirmiausia reikia stiprinti vaiko teisių apsaugos pajėgas, pakelti jiems atlyginimus, priimti į darbą profesionalus. Kad jiems užtektų pajėgų aplankyti kiekviename kaimelyje su sunkumais susiduriančias šeimas ir suteikti realią pagalbą.

- Po tėvų surengtų piketų, viešojoje erdvėje buvote kaltinami, jog ginate teisę vaikus mušti.

- Taip, pradžioje buvome vadinami vaikmušiais. Tačiau dabar, kai matoma reali sąjungos veikla, tokių epitetų išgirstame vis rečiau. Mūsų tai nepykdo, nes mes visada žinojome, kad neginame smurto prieš vaikus. Tiesiog norime, kad įstatyminė bazė būtų labai aiški ir iš tiesų gintų vaiką ir šeimą. Šeima yra atskira valstybė, į kurios gyvenimą galima kištis tik kritiniais atvejais.

Negalime nuneigti to, kad yra šeimų, kurios vis dar auklėja vaikus, naudodamos fizines bausmes. Tačiau su tokiomis šeimomis reikia dirbti, o ne atimti iš jų vaikus. Bet tada reikės pradėti iš tiesų dirbti ir į situaciją nežiūrėti aplaidžiai, kaip buvo daugybę kartų. Kodėl nebuvo kalbama, kad Saviečiuose į šulinį vaikus sumetęs žmogus yra ne tik girtaujantis, bet ir ligonis. Kur buvo tarnybos? Seniai turėjo būti paimti vaikai, o tėvas išvežtas priverstiniam gydymui. Bet buvo laukiama, kol nutiks tragedija. Kaip buvo ir Mato atveju -  tarnybos žinojo, kad vaikas mušamas, atvedamas į darželį neišsimiegojęs, bet nieko nedarė. Gal jie tyčia laukė nelaimės, kurios fone bus lengviau priimti planuotą įstatymo pakeitimą. Kaip ir nutiko. Galiausiai ministras Linas Kukuraitis dar nuvažiavo prie vaiko kapo, kad pasidarytų reklamą. Tarnybos, žinojusios apie šiuos atvejus ir nieko nedariusios, „nužudė“ šiuos vaikus. Kad galėtų kalti pinigus. Remiantis tokiais atvejais padaroma reforma, liečianti visas Lietuvos šeimas, o galiausiai išvedžiojama taip, kad vaikus galima paimti dėl nepritekliaus. Rezultatas - didžiuliai atlyginimai mokami globėjams, paslaugų teikėjams. Vieni per kitus organizuojami pozityvios tėvystės kursai, sukuriant darbo jų rengėjams. Vyksta verslas ir jis vyks tol, kol mes tylėsime.

Kas gali paneigti viešojoje erdvėje sklandančią informaciją, kad šis įstatymas - nauja ekonomikos šaka, nukopijuota nuo Norvegijos. Kad įtartinos reputacijos verslininkas, iš „Fyrliktos“ privataus fondo veiklos, susijusios su „Barnevernet“, susikrovęs milijonus, dabar atsigręžė į Europos rinką ir diegia savo verslo modelį Lietuvoje? O planams įgyvendinti buvo reikalingas šis įstatymas. Ar netapo tarptautinis įvaikinimas pelnymosi šaltiniu įvaikinimo agentūroms?

- Bet vaikus paima paprasti, nedideliais atlyginimais pasigirti galintys vaiko teisių specialistai. Kur jų suinteresuotumas?

- Kai įstatymas toks netobulas, manau, specialistas atsiduria situacijoje, kurioje gal ir nenorėdamas paimti vaiko, nežino, kaip kitaip teisingai atlikti pareigas. Gal kartais sužaidžia baimė ir darbą prarasti. Kai kur sužaidžia ego - norisi parodyti viršumą. Kai tave kamuoja kompleksai, gauni mažą atlyginimą ir esi priverstas gyventi nepilnavertį gyvenimą, esi nuolat pavargęs, o sistemos nesi mėgstamas, tau gal patinka jaustis viršininku.

- Iki šiol tarnybos, politikai teigia, jog į viešumą patenkančios vaikų netekusių tėvų istorijos - tėra pavieniai, išskirtiniai atvejai.

- Šie atvejai yra išskirtiniai tik todėl, kad šie žmonės išdrįso pasipriešinti. Nes dauguma tėvų, atsidūrę tokioje situacijoje, nenori savo istorijos viešinti dėl daugelio priežasčių. Pirmoji - to reikalauja tarnybos. Antroji -  patys tėvai pradeda tikėti, kad jie yra blogi tėvai. Nors patirtis rodo, kad vos pradėjus viešinti, situacija išsprendžiama daug greičiau. Bet tam reikia pasiryžti. Vieni tave palaikys, o kiti nuteis net nepažinodami.

Girdime nuostatas, kad iš gerų tėvų vaikų neatima. Bet atima. Tikrai. Kai į mus kreipiasi šeima, mes, pirmiausia, surenkame informaciją, bendraujame su jų aplinka, ugdymo įstaigos vadovybe. Dar nėra buvę, kad pagalbos kreiptųsi tėvai, kurie būtų patys kalti, kad iš jų paėmė vaikus. Dažniausiai tie, kurie patys kalti, pagalbos neieško.

Kiek tenka bendrauti su šeimomis, mane iki šiol stebina ne tik pats vaikų paėmimas be priežasties, bet ir grąžinimo terminai. Kaune 2018 m. rudenį iš besiskiriančios šeimos buvo paimti abu vaikai. Jaunesnysis - iš darželio, neleidus mamai su vaiku net pasimatyti ar kaip nors paaiškinti, kas vyksta. Prieš savaitę priimtas sprendimas vaikus grąžinti. Numatytas 2 savaičių vaikų paruošimo terminas. Iki šiol negaliu suprasti tokių dalykų. Kaip ir to, kad dabar mes visi daromi asocialais. Niekas nenori padėti mums tapti geresniais tėvais, siekiama tik parodyti, kokie blogi tėvai esame.

- Viešai šeimų interesus ginantys politikai kaltinami populizmu, politinių taškų rinkimu. Gal ir sąjunga ilgainiui peraugs į partiją?

- Šiandien esame ne politinė organizacija ir nėra tikslų eiti į politiką. Mes dirbame su šeimomis ir tik šeimų labui. Viliuosi, kad taip bus ir toliau. Žinoma, mes suvienijome skirtingų išsilavinimų, skirtingų gebėjimų, interesų ir pažiūrų žmones. Kritinė masė moko politikus, - jeigu mūsų neliks, su mumis darys, kas ką norės.