Dažnas lietuvių kalbos mokytojas akcentuoja, kad vaikų meilė grožinei literatūrai kuo toliau, tuo labiau mąžta. Statistika rodo, jog apie 30 proc. šalies 9-10 klasių berniukų nesupranta grožinių tekstų. Nes retai skaito arba apskritai neskaito. Pasaulinės knygos dienos, proga kalbamės su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininke Nijole BARTAŠIŪNIENE.
- Ar tikrai mokiniai vis prasčiau suvokia grožinius tekstus?
- Skundžiasi ir matematikos, biologijos mokytojai, nes vaikai nebesupranta net uždavinių turinio. O poezija mokiniams apskritai yra už sąmonės ribų. Metaforinė kalba - per daug sudėtinga. Tyrimai parodė, jeigu nori būti intelektualus ir protingas, turi skaityti būtent metaforiškus tekstus. Humanitarinė kultūra visiškai nėra populiari šiais laikais, ne „pirmo reikalingumo prekė”. Vaikai pragmatiški, jie visada klausia, o kam man to reikia, o kas iš to?
Įdomu tai, ką galvoja psichologai apie tą tarpsnį, kuriame mes mokome. Kokiomis problemomis vaikai gyvena ir ar literatūra nors kiek atliepia jų lūkesčius ar ne? Nuo 16 iki 19 metų jaunuoliai ieško savęs, kaip save gyvenime įprasminti, ieško draugų. Jeigu šiuo laikotarpiu jie neišmoksta draugauti, paskui turi bėdų. Kaip sakoma, telefone 100 kontaktų, o tikro draugo - nė vieno. Švietimo ir mokslo ministerija mano, jog vaikams reikia įskiepyti fundamentalias vertybes, nes jeigu jų nebus, bus blogai. Tačiau meilė, draugystė, saviieška nėra niekas. Kažkada vaikams literatūra buvo labai įdomi, nes buvo įdomūs ir jiems artimi kūriniai, o dabar, jeigu nebūtų privalomi autoriai per egzaminą, nežinau, kiek jų kūrinių vaikai perskaitytų.
Dabar yra naujinamos 5-10 klasių programos, tuo pačiu mano minėtu pagrindu. Vėl ignoruojamas psichologinis vaikų amžius. Vienas profesorius pasakė, tokia programa, kokia bus dabar priimta, yra tas pats, kas vaiką 18 metų išlaikyti Rumšiškių liaudies muziejuje, o paskui jį išleisti į miestą. Turėsime didesnių problemų, nes abejoju, kad 5-10 klasių vaikams labai įdomu kunigų pamokslai, Biblijos tekstai, vaikams reikia tokių kūrinių, su kuriais jie augtų.
- Minėjote, kad poezija vaikams darosi tolima, kokio žanro knygas jie skaito?
- Protingesni vaikai skaito egzistencinę literatūrą. Harį Poterį moksleiviai labai skaito. Šiuolaikiniai autoriai, rašantys apie jaunimą, duotų naudos kur kas daugiau, nei senoji literatūra.
- Dabar tapo tarsi madinga akcentuoti kūrybiškumą. Tačiau ar būti kūrybiškam, bet daryti daug gramatinių, stiliaus klaidų yra geriau nei rašyti taisyklingai, tačiau neturėti kūrybinės gyslelės?
- Viso pasaulio švietimo sistemoje kūrybiškumas yra iškeliamas. Žinios jau praktiškai nieko nereiškia.
Reikia turėti žinių bazę, kad galėtumei kurti. Man kartais atrodo, kad pati ŠMM nežino, ką reiškia kūrybiškai dirbti, ji negali apibrėžti šios sąvokos. Kažkas kitaip, o kaip, jei tai su klaidomis, jei tai prieštarauja logikai.
Dažnas lietuvių kalbos mokytojas akcentuoja, kad vaikų meilė grožinei literatūrai kuo toliau, tuo labiau mąžta. Statistika rodo, jog apie 30 proc. šalies 9-10 klasių berniukų nesupranta grožinių tekstų. Nes retai skaito arba apskritai neskaito. Pasaulinės knygos dienos, proga kalbamės su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininke Nijole BARTAŠIŪNIENE.
- Ar tikrai mokiniai vis prasčiau suvokia grožinius tekstus?
- Skundžiasi ir matematikos, biologijos mokytojai, nes vaikai nebesupranta net uždavinių turinio. O poezija mokiniams apskritai yra už sąmonės ribų. Metaforinė kalba - per daug sudėtinga. Tyrimai parodė, jeigu nori būti intelektualus ir protingas, turi skaityti būtent metaforiškus tekstus. Humanitarinė kultūra visiškai nėra populiari šiais laikais, ne „pirmo reikalingumo prekė”. Vaikai pragmatiški, jie visada klausia, o kam man to reikia, o kas iš to?
Įdomu tai, ką galvoja psichologai apie tą tarpsnį, kuriame mes mokome. Kokiomis problemomis vaikai gyvena ir ar literatūra nors kiek atliepia jų lūkesčius ar ne? Nuo 16 iki 19 metų jaunuoliai ieško savęs, kaip save gyvenime įprasminti, ieško draugų. Jeigu šiuo laikotarpiu jie neišmoksta draugauti, paskui turi bėdų. Kaip sakoma, telefone 100 kontaktų, o tikro draugo - nė vieno. Švietimo ir mokslo ministerija mano, jog vaikams reikia įskiepyti fundamentalias vertybes, nes jeigu jų nebus, bus blogai. Tačiau meilė, draugystė, saviieška nėra niekas. Kažkada vaikams literatūra buvo labai įdomi, nes buvo įdomūs ir jiems artimi kūriniai, o dabar, jeigu nebūtų privalomi autoriai per egzaminą, nežinau, kiek jų kūrinių vaikai perskaitytų.
Dabar yra naujinamos 5-10 klasių programos, tuo pačiu mano minėtu pagrindu. Vėl ignoruojamas psichologinis vaikų amžius. Vienas profesorius pasakė, tokia programa, kokia bus dabar priimta, yra tas pats, kas vaiką 18 metų išlaikyti Rumšiškių liaudies muziejuje, o paskui jį išleisti į miestą. Turėsime didesnių problemų, nes abejoju, kad 5-10 klasių vaikams labai įdomu kunigų pamokslai, Biblijos tekstai, vaikams reikia tokių kūrinių, su kuriais jie augtų.
- Minėjote, kad poezija vaikams darosi tolima, kokio žanro knygas jie skaito?
- Protingesni vaikai skaito egzistencinę literatūrą. Harį Poterį moksleiviai labai skaito. Šiuolaikiniai autoriai, rašantys apie jaunimą, duotų naudos kur kas daugiau, nei senoji literatūra.
- Dabar tapo tarsi madinga akcentuoti kūrybiškumą. Tačiau ar būti kūrybiškam, bet daryti daug gramatinių, stiliaus klaidų yra geriau nei rašyti taisyklingai, tačiau neturėti kūrybinės gyslelės?
- Viso pasaulio švietimo sistemoje kūrybiškumas yra iškeliamas. Žinios jau praktiškai nieko nereiškia.
Reikia turėti žinių bazę, kad galėtumei kurti. Man kartais atrodo, kad pati ŠMM nežino, ką reiškia kūrybiškai dirbti, ji negali apibrėžti šios sąvokos. Kažkas kitaip, o kaip, jei tai su klaidomis, jei tai prieštarauja logikai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
