respublika.lt
LRDT LYRAS

Užgeso vyriausias Lietuvos poetas (5)

2017 vasario mėn. 08 d. 08:06:14
Rimvydas STANKEVIČIUS

Lietuvos rašytojų sąjungą ir vėlei aplankė liūdna žinia - užvakar (vasario 6-ąją) Anapusybėn iškeliavo amžiumi vyriausias Lietuvos poetas Vacys Reimeris (gimęs 1921 m.).

 

Devyniasdešimt penkerių metų sukaktį pernai rugpjūčio 3-iąją atšventęs V.Reimeris - vienas iš iškiliausių sovietmečiu laikytų poetų, Lietuvos komjaunimo, LSSR valstybinės premijos, „Poezijos pavasario“ laureatas, Kuršėnų garbės pilietis, daugiau nei 50-ies poezijos, eilėraščių vaikams, lyrinių etiudų, kelionių apybraižų, atsiminimų, sentencijų knygų autorius...

Į sovietmečio istoriją pakliuvęs ir kaip poetas, po Stalino mirties „pataisęs“ A.Venclovos rašytą LSSR himno tekstą - išbraukęs iš jo žodį „Stalinas“ ir vietoj jo įrašęs „partija“...

Žinoma, nemaža dalis jo poezijos, laikams pasikeitus, yra atsidūrusi Grūto parke, už jo darbus, nuveiktus Lietuvai ir kultūrai, šiandien taip pat visai nesinori rodyti dėkingumo, tačiau aš gyvenime jį sutikau - jau nebe „raudonąjį dainių“ ir partinį šulą, o tik žilagalvį ilgaamžį senolį, tiesiog gražiai piešiantį, griežiantį smuiku, puikiai išmanantį poetinę techniką, eiliavimo subtilybes ir iki paskutinės savojo gyvenimo dienos stebinusį savuoju vitališkumu, guviu protu, puikia atmintimi, smalsumu, meile ir alkiu gyvenimui. Taip pat ir paskutiniais gyvenimo metais poetas rašė bei virtualiose erdvėse bendravo kompiuteriu, skaitė be akinių, vaikščiojo be lazdelės, niekada nesiskundė sveikata...

Be to, manojoje atmintyje jis dar pasiliks ir kaip vienintelis manajame laike sutiktas gyvas žmogus, bendravęs su Salomėja Nėrimi - Antrojo pasaulinio karo metais Maskvoje, kur drauge su Juozu Baltušiu dirbo Lietuvai transliuojamoje radijo programoje.

Štai kaip jis prieš gerą dešimtmetį yra nupasakojęs tą pirmąjį jo paties svarbiausiu gyvenime laikytąjį susitikimą: „Buvau ką tik demobilizuotas iš armijos jaunuolis, atsidūręs Maskvoje, rašytojo Juozo Baltušio pakviestas dirbti į lietuvišką radijo redakciją, transliavusią Lietuvai laidas kaip atsvarą vokiškosioms fašistinėms radijo stotims. Buvo toks didelis kambarys, keli stalai, mašininkės, pilna žmonių, ankšta... Tame kabinete ir radijo vedėjas - pats J.Baltušis - tilpdavo, ir visi jo pavaldiniai, diktoriai. Aš, tuomet dvidešimt dvejų jaunuolis, buvau paskirtas jaunimo laidų redaktoriumi. Pro to mūsų kambario duris įeidavo daug įvairiausio rango žmonių, bet tąkart įėjus moteriai nutrintu paltuku supratau: tai svarbus žmogus. Beveik jau žinojau, kas ji, kai priėjo prie J.Baltušio, kai ėmė kalbėtis lietuviškai, dar iki šiam priekurčiam, todėl pusiau rėkte kalbėjusiam rašytojui šūktelint vardą: „Ką duosi, Salomėja, tas mums ir bus gerai...“

Visas įsitempiau, apmiriau, įsmeigiau į viešnią akis, o J.Baltušis (kuris niekada nevadindavo manęs vardu), mano didelei baimei ir džiaugsmui, sako: „Reimeri, palydėk Salomėją į studiją.“ O ten reikia leistis laiptais tris aukštus žemyn į rūsį, kur saugantis bombardavimų įrengta studija. Šitiek laiko dviese akis į akį su pačia Salomėja Nėrimi... Žinoma, nieko neišdrįsau jai pasakyti. Tik kartojau: „Prašau čia, būkit atsargi, tie laiptai ne itin patogūs“, o ji tik atitarė: „Nieko, nieko.“

Jai įrašinėjant studijoje eilėraščius likau stebėti. O esant tuometinėms technologijoms įrašyti reikėjo iš pirmo karto, be jokių suklupimų. Mat įrašoma buvo į vaškinę plokštelę. Mačiau, kaip Salomėja Nėris jaudinasi, tačiau penkis šešis eilėraščius ji perskaitė sklandžiai, nors, man atrodė, neįprastai tyliai. O kai pradėjo skaityti eilėraštį „Negesk, žiburėli“, sukūkčiojo ir nutilo. Plokštelė buvo sugadinta. Atsiprašė. Radijo darbuotojai paruošė antrą plokštelę, poetė vėl ėmė skaityti, o ties tuo pačiu eilėraščiu vėl sukūkčiojo ir nutilo... Įsivaizduojat - „Negesk, žiburėli“. Maskvoje. O kažkur toli istorijos uraganuose - mažutėlė Lietuva...

Plokštelė buvo pakeista dar kartą. Ir dar kartą Salomėja Nėris pravirko skaitydama „Negesk, žiburėli“. Tada pamaniau: ar ne jau ėmusią blėsti savo gyvybės liepsnelę ji apverkė? Į Lietuvą, tiesa, po karo ji dar spėjo pargrįžti, bet jau labai neilgam...“


Atsisveikinti su velioniu bus galima vasario 8-9 dienomis Lietuvos rašytojų sąjungoje (K.Sirvydo g. 6). Lankymas šiandien nuo 14 iki 20 val.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASTIPRINIMAS: artėjant lemiamoms Lietuvos ledo ritulio lygos kovoms, daugkartinė čempionė Elektrėnų „Energija“ sulaukė pastiprinimo: antrus metus iš eilės prie komandos sezono pabaigoje prisijungė vartininkas Elvinas Karla.
  • AUTOAVARIJA: trys prancūzų slidininkai žuvo autoavarijoje Alpėse, dar du - sunkiai sužeisti, pranešė policijos atstovai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 C

    +2 C

 

  -4    -6 C

+4    +6 C

+2   +4 C

 

+2   +4 C

4-5 m/s

3-5 m/s

 

 1-3 m/s

 

USD - 1.1260 PLN - 4.3307
RUB - 75.0816 CHF - 1.1340
GBP - 0.8794 NOK - 9.7690