respublika.lt

Už mokslą galima nemokėti ir nė cento

2014 sausio mėn. 08 d. 14:30:38
Monika BURVYTĖ, zinios@vakarozinios.lt

Darbo rinkoje trūksta ne tik informatikų ir programuotojų, akivaizdus specialistų stygius jaučiamas ir žemės ūkyje. Daugiau nei 20 tūkst. litų kainuojančios agronomijos, melioracijos, gyvulininkystės ir kitos studijos jau seniai neprieinamos, ypač iš kaimo vietovių kilusiems jaunuoliams. Šią problemą užsimojusi spręsti Žemės ūkio ministerija siūlo leisti ministerijoms pačioms finansuoti trūkstamų specialistų studijas.


Brangios studijos

Po 2009-ųjų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo žemės ūkio studijų kaina gerokai išaugo - nuo 17 iki 21 tūkst. litų. Dėl šios priežasties jau šiais metais žemės ūkio specialybių bakalauro diplomus gaus perpus mažiau studentų nei praėjusiais metais.

Šiuo metu yra agronomų, melioratorių, žemės ūkio technikos inžinierių stygius, tačiau didžiausias specialistų trūkumas jaučiamas gyvulininkystės sektoriuje. Pastarąją renkasi vos vienas kitas studentas. Į kai kurias programas, pvz., hidrotechniką, anksčiau universitetas priimdavo apie 70-80 studentų, o šiais metais yra įstoję tik 30. Iš 2013 metais priimtų 670 stojančiųjų į pirmą kursą tik 20 proc. valstybė finansuoja, kiti moka už studijas patys.

Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas patvirtino, jog žemės ūkio specialistų rengimas yra gerokai sutrikęs. „Studijų grupėms užpildyti studentų trūksta ne mums, o darbdaviams“.

Sausio 15-ąją universitetas turi pateikti paraišką tiksliniam finansavimui gauti. Anot J.Čapliko, bus kalbama su darbdaviais, renkami ketinimų protokolai, ir tada bus aišku, kiek kokioms studijų programoms reikia tikslinio studijų finansavimo.

Nepopuliariausios žemės ūkio srities specialybės, prorektoriaus teigimu, yra žemės ūkio inžinerijos programos.

„Jos yra gana brangios ir sunkios. Apskritai technologiniai mokslai nėra populiarūs Lietuvoje, į žemės ūkio specialybes dar mažiau stoja. O jos yra labai reikalingos, darbdaviai visada mums primena, kad šių specialistų visada trūko, o dabar trūks dar daugiau“, - apgailestavo J.Čaplikas.

Pateikė pataisas

Savo ruožtu žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna siūlo pataisas, kurios leistų spręsti pastarųjų specialistų stygiaus problemą.

Pasak jo, parengtos pataisos leis jau nuo šių metų labiausiai trūkstamų studijų kainą finansuoti ministerijai.

„Finansavimas būtų ne 100 procentų, o apie 80 procentų, tačiau būtų galima sudaryti trišalę ar net keturšalę sutartį, kurioje gali dalyvauti ir darbdavys, taip pat Švietimo ministerija. Tad tos likusios studijų kainos studentui nebereikėtų pasidengti. Pavyzdžiui, ūkininkas nori išsiugdyti sau kokį specialistą, tai jis gali paremti jį. Studentai už studijas neišleistų nė lito“, - žadėjo ministras.

Anot V.Juknos, realus trūkumas yra gyvulininkystės technologijų, agronomijos srityse.

„Stygius yra didžiulis, kadangi nuo 2009-ųjų buvo pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas, įvesti krepšeliai, žemės ūkio specialistų rengimas stipriai sutriko. Dabar kasmet šias studijas baigia vos keli studentai arba apskritai nė vienas“, - aiškino ministras.

Pataisos kol kas bus naudingos tik universitetinėms studijoms. Kolegijų siūlomų specialybių nesiruošiama finansuoti.

„Remti studentus galime ribotai, todėl remsime tuos, kurių dabar labiausiai trūksta“, - sakė V.Jukna.

Norinčių yra

Ministras neabejoja, jog jau po 4 metų būtų matomas akivaizdus specialistų pagyvėjimas žemės ūkio srityse.

„Noriu pabrėžti, kad nebuvo taip, jog nebūtų norinčių studijuoti, paprasčiausiai buvo nelygiavertės sąlygos stojantiesiems. Tai yra studijų programos buvo sugrupuotos pagal tam tikras kryptis ir jos ėmė konkuruoti su populiariosiomis - vadybos, teisės, ekonomikos - specialybėmis. Tada daug jaunimo rinkosi minėtas studijas. Todėl žemės ūkis liko nustumtas į šoną. Taip pat dauguma jaunuolių tiesiog nepajėgė mokėti už mokslą. Aš jau nekalbu apie pragyvenimą didmiestyje, tai studentui yra beprotiškai dideli pinigai“, - aiškino V.Jukna.

Ministro teigimu, šis siekis nėra vien tik žemės ūkio specialybėms, bet visoms, kurių reikia.

„Įstatymiškai bus apibrėžta, jog tai bus šakinė ministerija, jeigu bus inžinierių ar kitų specialistų poreikis, bus galima inicijuoti ir šių finansavimą“, - sakė V.Jukna.

Dainius PAVALKIS, Švietimo ir mokslo ministras:

Trūkstamiems specialistams rengti skiriamas tikslinis finansavimas. Priimant studentus šiais mokslo metais valstybė griežčiau formulavo užsakymą ir sudarė sąlygas priimti daugiau studentų į miškininkystės, agronomijos, visuomenės saugumo, slaugos ir kitas šalies ūkiui reikalingas specialybes. Tai darysime ir planuodami studentų priėmimą kitiems mokslo metams.

Svarstoma ir modulinių studijų galimybė: kad studentai būtų priimami į platesnes studijų kryptis, o paskui rinktųsi atitinkamus modulius ir pasiruoštų būsimai profesijai. Juk prognozuoti tikslų specialistų poreikį keleriems metams į priekį sunku, o likus, pavyzdžiui, metams iki įsiliejimo į darbo rinką, studentams būtų aiškiau, kur ir ką jie gali dirbti, kokių žinių ir gebėjimų reikės, ir tai įgyti per modulius.

Kaip parodė šių metų praktika, studentai renkasi specialybes, kuriose padidinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Be to, jei abiturientai mato specialybės perspektyvą ir žino, kad baigę gaus darbą, jie tikrai jį renkasi.

Dar norėčiau pridurti, kad pasaulyje, Europoje reitinguojant universitetus, atsiranda tendencija dėmesį kreipti ne į tai, kiek diplomų išdavė aukštoji mokykla, o kaip susiklostė absolventų karjera: ar pagal specialybę įsidarbino, kaip kilo karjeros laiptais ir pan. Tai padeda nustatyti ir specialistų poreikį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: 2019-ųjų sezonui besirengianti Lietuvos futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ antrosiose draugiškose rungtynėse namuose penktadienį nusileido Rygos RFS (Latvija) ekipai 1:3 (0:2).
  • UŽSILIEPSNOJO: šeštadienį centrinėje Meksikoje užsiliepsnojus prakiurusiam naftotiekiui, žuvo mažiausiai 20 žmonių, o 54 buvo sužeisti, informuoja naujienų agentūra AFP.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar pasitikite privačiais pensijų fondais?

balsuoti rezultatai

Kiek laiko per dieną internete praleidžiate ne darbo reikalais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3      0 C

  -7     C

 

-12.  -14  C

-5. -7 C

   -1     C

 

  -8    -10  C

4-5 m/s

5-6 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1402 PLN - 4.2931
RUB - 75.6267 CHF - 1.1331
GBP - 0.8813 NOK - 9.7218
reklama
Kalėdos 2018