respublika.lt

Už indėlius jau reikia primokėti

(0)
Publikuota: 2015 rugpjūčio 14 10:02:27, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Jūsų pinigai, esantys einamojoje sąskaitoje, bankui duodavo tam tikrą grąžą. O dabar jie bankams neša nuostolį. Stasio Žumbio nuotr.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kuo toliau, tuo labiau melžia savo klientus. Pavyzdžiui, padėjus 3 tūkst. eurų terminuotą indėlį už pinigų išgryninimą pasibaigus terminui bankui tenka pakloti daugiau, nei per tą laiką prikapsi palūkanų.

 

Taupyti tapo nuostolinga

„Vakaro žinioms“ savo istoriją papasakojo pavardės prašiusi neviešinti vilnietė. Pasirodo, ji prieš kurį laiką į DNB banką pasidėjo terminuotą 3 tūkst. eurų indėlį. Pasibaigus terminui moteris sumanė indėlį pasiimti grynaisiais. Tačiau paaiškėjo, kad tokiu atveju ji gaus netgi mažiau pinigų, negu į banką buvo padėjusi, mat indėlio išgryninimo mokestis - 0,8 proc. O moteris indėlį buvo padėjusi už daugiau nei perpus mažesnes palūkanas. Ją banko tarnautoja ėmė įtikinėti, kad geriausia išeitis visus pinigus investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus. Praėjus emisijos išpirkimo dienai esą pinigus bus galima išsigryninti nemokamai. Vilnietė, nenorėdama prarasti dalies indėlio, buvo priversta taip ir pasielgti.

Tokių ir panašių istorijų pastaruoju metu vis daugėja. Pavyzdžiui, kita „Vakaro žinių“ skaitytoja sakė patikėjusi reklama ir prieš Naujuosius metus visas savo santaupas - 14 tūkst. litų - įnešusi į sąskaitą. Kad po Naujųjų be jokio stumdymosi eilėse iš jos pasiimtų jau eurus. Tačiau moteris liko nemaloniai nustebinta: bankas nuskaičiavo 0,2 proc. visos sumos. O tai 28 litai, arba 8,1 euro.

Nauji ir nauji mokesčiai

Beje, kai kuriuose bankuose net grynųjų pinigų padėti į savo sąskaitą nemokamai jau nebegalima. Štai DNB banke reikia mokėti 0,1 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 1 eurą.

Vienintelė išimtis - jeigu pirksite Vyriausybės taupymo lakštus. Nei jų įsigyjant, nei parduodant (tiesa, ne vėliau kaip 60 dienų po emisijos išpirkimo dienos) už grynųjų naudojimą bankas mokesčio neims. Praėjus šiam terminui už pinigų išgryninimą reikės mokėti kaip ir už indėlių išgryninimą - 0,8 proc. sumos.

„Banko skyriuje nuo 2013 metų spalio mėnesio yra taikomas išgryninimo mokestis - 0,8 proc., bet ne mažiau kaip 2,61 euro, tačiau klientas turi visas kitas galimybes disponuoti savo lėšomis ir pasibaigus indėlio terminui - atsiskaityti kortele, daryti pavedimus, išsigryninti bankomate ar „Maxima“ ir IKI prekybos centruose, kaskart atsiskaitant kortele“, - trumpai situaciją, kodėl bankui reikia mokėti atsiimant savus pinigus, „Vakaro žinioms“ pakomentavo DNB atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė.

Tiesa, teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ir kai kurie kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau ima pinigus už nuosavos sąskaitos papildymą, už nuosavų pinigų išsigryninimą ir panašias paslaugas.

Daugybė nusiskundimų

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys akcentavo, kad problema, kai indėlių savininkai už indėlių išgryninimą jau net privalo primokėti, yra gana sena ir jau sulaukusi nemažo bankų klientų pasipiktinimo.

„Kai indėlių palūkanos nukrito iki maždaug procento, žmonės ėmė piktintis, kad išgryninimas tapo vos ne brangesnis, nei sukaupta palūkanų. O dabar, kai indėlių palūkanos tapo nulinės, tai ne tik nebeskatina žmonių dėti indėlių, o veikia priešingai: skatina indėlius pasiimti ir pinigus laikyti kitomis formomis. Dabar pinigus geriausia laikyti kredito unijose (nes indėliai ir ten apdrausti, o indėlių palūkanos gerokai didesnės) arba investuoti į save: nusipirkti seniai planuotą daiktą, mokytis užsienio kalbų, baigti profesinius kursus ir t.t.“, - dėstė K.Kupšys.

Bankus pažabosime mes

Keli Seimo nariai yra registravę projektus, kurie kiek pažabotų bankų apetitą. Tačiau K.Kupšys nemano, kad bankai politiškai bus kada nors sutramdyti, nes jie politikams turi per didelę įtaką.

„Bankai valstybės nėra reguliuojami, todėl faktiškai, pavyzdžiui, už pinigų išgryninimą nebaudžiamai gali imti nebe 0,8, o 8 proc. mokestį. Tačiau tada jie susidurtų su klientų nepasitenkinimu. O juk klientai realiai reguliuoja įkainius. Pavyzdžiui, bankai ėmė po 8 litus už komunalinių paslaugų apmokėjimą. Tada žmonės ėmė šias paslaugas pirkti Lietuvos pašte, „Perlo“ terminaluose ir t.t. Kai bankai apmokestino pinigų kortelėse išgryninimą, atėjo „Maxima“, kuri pasakė: pirkite už 5 eurus ir 100 eurų pas mus galėsite išsigryninti nemokamai. O žmonės šią paslaugą pamėgo. Todėl manau: kuo bankai mums labiau verš diržus, tuo daugiau atsiras įmonių, kurios siūlys pigesnes alternatyvias paslaugas, o žmonės būtent jas rinksis“, - vylėsi K.Kupšys.


Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

- Kaip paaiškintumėte tokį žmonių elgesį: vis tiek deda indėlius, nors paskui atsiims dar mažiau pinigų, nes reikės mokėti išgryninimo mokestį?


- Kad žmonės tų pinigų neišsigrynina: naudoja elektroninius pinigus. Tai saugus ir patogus būdas taupyti. Laikant pinigus grynaisiais reikia seifo, yra kitokių problemų. O indėliai yra apdrausti, jų laikymas žmonėms nieko nekainuoja. Šitos funkcijos atperka žemas palūkanas, juo labiau kad ir infliacija šiuo metu yra žema. Todėl žmonės nieko nepraranda. Indėliai yra pigesnė paslauga nei pinigų laikymas bankų seifuose.

Tai nereiškia, kad žmonės, pasibaigus indėlio terminui, jį visada pratęsia. Dabar dauguma pinigų guli einamosiose sąskaitose. Žmonės indėlių beveik nebededa.

- Ką tik sakėte priešingai?

- Terminuotų indėlių sumažėjo, bet labiau išsilavinę žmonės naudoja patogesnius būdus ir grynųjų beveik nenaudoja, naudojasi einamosiomis sąskaitomis.

- Bankai žmonėms, norintiems išsigryninti indėlius, siūlo verčiau nusipirkti Vyriausybės taupymo lakštų. Gal bankai iš Vyriausybės už tarpininkavimą ima komisinius?

- Aišku, bankai to nedaro nemokamai, nes neužsiima labdara. O Vyriausybei tai yra pigiausias būdas pasiskolinti, nes bankai turi platų tinklą ir specializuotus žmones. Kaip gali bankai veikti labdaringai? Kiek už tarpininkavimą jie gauna iš Finansų ministerijos - negaliu pasakyti, nes priklauso nuo popierių skaičiaus, nuo sumų dydžio ir panašiai. O kas daugiau gali tuos popierius pardavinėti, jei ne bankai? Jei Lietuvos bankas vienoje vietoje pardavinės, tai kas galės jų nusipirkti?

- Politikai ir bankininkai skatina nenaudoti grynųjų pinigų. Tai kodėl tada bankai apmokestino netgi savos sąskaitos papildymo paslaugas?

- Sąskaitos papildymas yra operacija, turinti tam tikrų operacinių sąnaudų. Aišku, tos sąnaudos būdavo ir anksčiau, tačiau tada ir bazinės palūkanos rinkoje siekė 5 proc. Tada jūsų pinigai, esantys einamojoje sąskaitoje, bankui duodavo tam tikrą grąžą. O dabar jie bankams neša nuostolį.

- Bankui būtų geriau, kad aš savo sąskaitos nepildyčiau?

- Iš esmės toks kuriozas ir yra. Bankai pinigų iš einamųjų sąskaitų niekur negali investuoti, kad jie duotų teigiamą grąžą, priešingai nei terminuotų indėlių lėšų, kur per ilgesnį periodą galima paieškoti teigiamos grąžos. Komerciniai bankai dabar turi laikyti privalomas atsargas ir Lietuvos bankui turi mokėti 0,45 proc. nuo einamųjų sąskaitų likučių. Todėl natūralu, kad bankai dabar nebegali subsidijuoti tokių paslaugų kaip sąskaitos papildymas grynaisiais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s