Dėl ilgalaikio lietaus užtvindytų laukų šalies savivaldybėse vienoje po kitos skelbiamos ekstremalios situacijos, tačiau į apsemtus laukus įvažiuoti negalinčių ūkininkų tai neguodžia: ekstremali situacija neatleidžia ūkininkų nuo visų įsipareigojimų ir neapsaugo nuo nuostolių.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas „Vakaro žinioms“ sakė, kad ūkininkus nuo įsipareigojimų vykdymo atleistų tik tai, jei būtų pripažinta, kad jų laukams smogė nenugalima jėga. Situaciją, J.Talmanto įsitikinimu, skubiai turėtų spręsti Krizių valdymo komisija. Tačiau jos narių, kritinei situacijai tebesitęsiant jau trečią savaitę, savo laukuose dar nebuvo sutikęs nei J.Talmantas, nei kiti ūkininkai. „Per radiją tik girdėjau, kad penktadienį žemės ūkio ministras kartu su premjeru žada važiuoti pažiūrėti apsemtų laukų į Ukmergę, - „Vakaro žinioms“ pasakojo J.Talmantas. - Keista, kad tik dabar važiuos. Latvijoje aukšti valstybės pareigūnai reagavo iškart, o mūsų šalyje visi laukai, tikriausiai, matyti ir sėdint Vilniuje: gal dronus po šalį siuntinėjant, gal dar kokias naujas technologijas naudojant.“
Pasak J.Talmanto, bene prasčiausi yra Ignalinos, Rokiškio, Panevėžio, Ukmergės ir pusės Kėdainių ūkininkų popieriai. „Šiuose rajonuose situacija jau yra kritinė, o ekstremali situacija yra visoje Lietuvoje, - konstatavo J.Talmantas. - Šiandien (pirmadienį - aut. past.) pabandžiau įvažiuoti į savo laukus Kėdainių rajone ir įsitikinau, kad joks darbas neįmanomas. Vikšrinis traktorius įklimpo, jį vos pavyko kitais trimis traktoriais ištraukti. Vaizdas yra žiaurus: pradžiūvę vos penki centimetrai dirvožemio, o žemiau - vanduo. Vandens pilni ir nutekamieji grioviai. Nevėžyje jau ketvirta para vanduo kyla, jis ištvinęs baisiau nei pavasarį, apsemtos lankos.“
Beveik tris dešimtmečius ūkininkaujantis šalies Ūkininkų sąjungos pirmininkas teigė neatsimenantis metų su tokiu kiekiu kritulių. J.Talmantas prognozavo, kad net ir dabar, vyraujant sausiems orams, daug ūkininkų į savo laukus dar negalės įvažiuoti bent savaitę. Pasekmės, anot pašnekovo, bus liūdnos - rugsėjo pabaigoje baigiasi žieminė sėja, reikia pabaigti sėti vėlyvąsias žiemines kviečių veisles. O kaip tai padaryti, jei laukai dar net neišdirbti ir neparengti sėjai? „Spalio mėnesį laukai gal ir išdžius, - svarstė ūkininkas. - Tačiau sėjos terminai jau bus praėję ir sėti žieminius kviečius jau nebebus prasmės, nes pavėluota sėja atneštų dar daugiau nuostolių.“
O ar daug šių metų derliaus dar yra likę laukuose? Pasak
J.Talmanto, Rokiškio, Ignalinos, Ukmergės, Širvintų, dalies Panevėžio rajonų ūkininkai dėl nepalankių gamtos sąlygų tespėjo nusikulti vos 50 proc. javų. Daugumai Šiaulių ir Joniškio rajonų ūkininkų gamta derlių nusiimti leido kone 100 proc., bet ir šiame Dievo užausyje situacija dabar tokia pat prasta kaip ir visoje šalyje - sėja laukuose negalima. Visoje Lietuvoje, J.Talmanto žiniomis, dar nenukulta apie 30 proc. javų. „Kai kurių kultūrų - žirnių arba miežių - derlių nuimti jau greičiausiai nebepavyks, - sakė J.Talmantas. - Kviečių derlių gal kai kur dar ir bus galima nuimti, bet toks derlius geriausiu atveju bus tinkamas tik pašarams arba krosniai kūrenti.“
Dėl liūčių užtvindytų laukų ekstremali padėtis jau paskelbta Rokiškio, Panevėžio, Šilutės rajonuose. Apie ekstremalų įvykį pranešė Zarasų rajono savivaldybė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas „Vakaro žinioms“ sakė, kad nuo ilgalaikio lietaus padarinių šiuo metu kenčia rytinė, centrinė, šiaurės rytų Lietuvos dalys ir dalis vakarų Lietuvos. „Rytiniuose ir centriniuose šalies regionuose lietaus rugpjūtį iškrito daugiau nei įprastai, kai kur normos buvo viršytos net iki dviejų kartų, - sakė D.Valiukas. - Rugsėjį labai daug kritulių iškrito centrinėje ir rytinėje Lietuvoje. Panevėžio mieste ir rajone jau viršytas absoliutus rugsėjo mėnesio kritulių kiekio rekordas per pastarąjį pusšimtį metų.
Panevėžio rajone vidutinė daugiametė rugsėjo kritulių norma yra apie 55 milimetrai, o neseniai vos per vieną naktį čia iškrito net 53 milimetrai kritulių. Netolygus kritulių pasiskirstymas gali būti net tam pačiam ūkininkui priklausančiuose laukuose: dalis jų gali būti permirkę nuo lietaus, dalis - ne.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“