4 nuotr.Žemės ūkio ministerija siekia įpareigoti pieno supirkimo įmones skaidriau viešinti iš ūkininkų supirkto pieno kainas, kitaip sakant, šios turės būti faktinės. Atitinkamo įstatymo projektas jau greitai pasieks Seimą.
„Artimiausiu metu Pieno taryboje ketiname aptarti ir paskui pateikti Seimui nesąžiningų veiksmų pieno sektoriuje įstatymo pakeitimą, kuriuo visiškai atsisakome dabar turimų 10-ies pieno grupių, ir skaidriname pieno kainodaros sistemą, - aiškino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. - Šiuo metu galima žinoti, kiek vienas ar kitas pieno perdirbėjas moka už tam tikros pieno grupės pateikiamą pieną. Tai priklauso nuo parduodamo pieno kiekio, tačiau galioja ir priedų sistema, kai už vienokį pieną galima mokėti vienokius priedus, už kitokį pieną - kitokius. Dėl to galutinė kaina, kurią perdirbėjas moka pieno gamintojui, labai skiriasi nuo suderėtos kainos.“
Žemės ūkio ministerija nori padaryti taip, kad būtų skelbiama faktinė pieno kaina, kitaip sakant, būtų matoma, kiek už pieną su visais priedais moka kiekvienas perdirbėjas vieną ar kitą pieno kiekį tiekiančiam ūkininkui. Šią kainą ministerija planuoja skelbti kas 10 dienų. Ministras akcentavo, jog tikslas - kad kiekvienas ūkininkas matytų, kiek jis galėtų gauti už pieną iš skirtingų perdirbėjų. „Dėl įstatymo projekto, kurį rengiamės teikti Seimui, tai jau yra derinta ir su smulkiais, ir su stambiais pieno gamintojais, ir su pieno perdirbėjais. Norėčiau sakyti, kad galutinis variantas yra tinkamas visiems“, - sakė G.Surplys.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija skelbia vidutines pieno supirkimo kainas ir vidutines pieno kainas skirtingose pieno pardavėjų grupėse (pieno pardavėjų grupės yra nustatytos pagal parduodamo pieno kiekį).
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje nėra nė vieno įstatymo, reguliuojančio rinką. „Europoje skelbiama bendra kaina, mėnesio kaina. O Lietuvoje yra susmulkinta iki pieno gamintojų grupių“, - akcentavo jis. Paklaustas, ar Žemės ūkio ministerijos planas viešinti kainas būtų motyvas perdirbėjams mokėti daugiau ūkininkams, E.Simonis tvirtino, kad pieno supirkimo kaina didėja tada, kai auga eksporto apimtys ir kainos eksporto rinkose. „Nuo įstatymo ar nuo reguliavimo kainos tikrai nepasikeis. Dabartinis Pieno įstatymas atnešė daug nesusipratimų, ir tikrai pamažino žemiausioms grupėms kainą“, - kalbėjo E.Simonis.
Beje, Konkurencijos taryba šių metų sausį iš „Pieno centro“ buvo gavusi raštą, kad Lietuvos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas galimai pažeidžia žalio pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų lygiateisiškumą ir riboja sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje „Vakaro žinioms“ aiškino, kad Konkurencijos taryba išnagrinėjo asociacijos atsiųstą įstatymo projektą ir savo atsakyme atkreipė dėmesį, kad oficialiai minėtas projektas institucijai nebuvo teiktas derinti, tad atsakyme pateikė tik bendrus principus.
Pasak D.Lurje, Konkurencijos taryba savo rašte nurodė ir rizikas, kurios kiltų įstatyme numačius, kad žalio pieno pirkėjai privalės teikti informaciją apie žalio pieno pardavėjus, supirktą pieno kiekį, taikytą kainą ir kitus duomenis. Institucijos vertinimu, informacija, susijusi su individualia ūkio subjektų taikoma kainodara, šiuo atveju - konkrečių žalio pieno pirkėjų, yra strategiškai jautri informacija. „Skelbiant ją viešai, ūkio subjektai turėtų galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl to galėtų sumažėti konkurentų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti, taip pat ūkio subjektų savarankiškumas priimant sprendimus“, - akcentavo D.Lurje.
