Ugdymas su iškrypimo kvapu

Modernus ugdymas - su transseksualumo prieskoniu

Genderizmo ideologija persmelktas projektas ir toliau braunasi į šalies darželius. Projekto vykdytojas Moterų informacijos centras (MIC) iš danų kalbos jau išvertė autorių Luisos Vindfelt (Louise Windfeldt) ir Katrinos Klantės (Katrine Clante) knygeles darželinukams „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“. Nors mokomoji literatūra darželių auklėtojoms ir darželinukams parengta, su jos turiniu susipažinti dar negalima. Projekto finansuotojo Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja Vida Gintautaitė teigė, kad šiuo metu baigiama redaguoti tekstus.

MIC parinkti ekspertai - lygių galimybių mokslininkai, edukologai, vaikų psichiatrai - esą jau įvertino knygelių vaikams tekstus ir idėjų vadovo medžiagą.

Ekspertų grupės recenzijos ir rekomendacijos bus perduotos darbo grupei, kuri susideda iš ministerijų atstovų, vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos, nevyriausybinių organizacijų. Į posėdį ši darbo grupė rinksis spalio pirmąją savaitę. Tada bus apsispręsta dėl to, kur viešinti parengtą literatūrą. V.Gintautaitė žadėjo, kad tuomet visiems bus galima susipažinti su projekto medžiaga.

Ji neslėpė, jog į lietuvių kalbą verčiamų daniškų knygelių pavadinimai bus keičiami, kad visuomenei nekiltų klaidingų interpretacijų. Vis dėlto projekto turinys ir tikslai išliks tie patys.

Kaimynų vaikai jau verčiami belyčiais

Beje, kaimynėje Latvijoje darželinukų tvirkinimas jau prasidėjo - vaikams imta kalbėti apie lyties pasirinkimo laisvę. Gerovės ministerija, atsakinga už lygių galimybių politiką, išleido minėtas danų knygeles latvių kalba. Jos išspausdintos 500 egzempliorių tiražu ir vadinasi „Diena, kai Rūta buvo Richardas“ ir „Diena, kai Karlis buvo Karlina“.

Taigi kas jose rašoma? Štai pirmojoje knygelėje pasakojama istorija, kaip vieną dieną penkiametė Rūta pabunda berniuku - apsivilkusi berniukiška pižama su žmogaus-voro atvaizdu, o jos kambaryje - mašinėlės ir kiti berniukiški žaislai. Anksčiau svajojusi apie pasakų pilis ir princą, Rūta ima žaisti su berniukais futbolą, karstytis po medžius. Aplinkiniai ją laiko nebe mergaite, o berniuku - Richardu.

Galiausiai istorijos pabaigoje Richardas susitinka su vaiku iš kito darželio - Karliu. Vaikai nusprendžia, kad nenori vienas kito vadinti nei berniukiškais, nei mergaitiškais vardais, todėl pasivadina kaip belyčiai - Uno ir Duo (išvertus iš lotynų kalbos - Pirmas, Antras).

Panaši istorija pasakojama ir kitoje knygelėje. Penkiametis Karlis nubunda rožiniame, lėlių ir fėjų apsuptame kambaryje ir susipranta esantis Karlina. Berniukas su mergaitėmis piešia drugelius, žaidžia šeimą, kurioje yra ne tėtis, o vyresnioji sesuo.

Beje, ne tik darželinukams knygelių išleista. Pasirūpinta ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų pažiūrų formavimu. Jiems išleistas metodinis leidinys, pavadintas dar dviprasmiškiau - „Darželis, kuriame yra vietos Pepei-princui ir piratei-princesei“.

Metodinėje knygelėje aiškinama, kad darželių auklėtojai turėtų atsikratyti stereotipų, kas yra moteriška ir kas vyriška. Esą vaikai turėtų būti auginami neutralioje lyčių santykių atmosferoje. Pedagogams siūloma skatinti mergaites žaisti berniukiškus žaidimus, pavyzdžiui, persirengti supermenu, o berniukams - Pepe Ilgakojine.

Vakarų spaudimas Lietuvai nesvetimas

Psichoterapeutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narys Gintautas Vaitoška sako, kad projekto siūlomas ugdymo modelis tik iš pažiūros atrodo nekaltas. O iš tiesų jis grįstas genderizmo ideologija, kuri teigia, kad lytimi ne gimstama, o tampama.

„Programa pateikiama kaip lyčių lygybės projektas. Iš pradžių išgirdus lyčių lygybės terminą atrodo, kad čia kalbama apie lygias vyrų ir moterų galimybes, kovą su diskriminacija. Tačiau šita programa lytimi laiko ne tik vyrą ir moterį, bet ir homoseksualumą, biseksualumą, transseksualumą ir t.t.“, - sako G.Vaitoška, kuriam teko susipažinti su projekto medžiaga.

Pasak jo, tokia programa gali būti žalinga ikimokyklinukams.

„Matote, vaikų yra visokių. Paprastai berniukai jaučiasi savimi patenkinti būdami berniukais, mergaitės - mergaitėmis. Dažniausiai dėl savo lyties vaikai daug abejonių neturi. Tačiau yra dalis vaikų, kurie dėl skausmingos šeimos psichologinės dinamikos nesijaučia laimingi būdami tuo, kas yra. Kitaip sakant, jų lytinė tapatybė yra silpnesnė. Todėl šita programa ir yra pavojinga - ji gali vesti į lyties tapatybės sutrikimą“, - apie galimas grėsmes kalbėjo psichoterapeutas.

G.Vaitoška akcentavo, kad seksualiai „pažangių“ šalių spaudimas Lietuvai ir taip nesvetimas: „Lietuva yra spaudžiama pasirašyti konvenciją, kuria siekiama mažinti diskriminaciją lytinėms mažumoms. Jungtinių Tautų posėdyje jau šią savaitę bus mėginama įstatymu uždrausti ne tik seksualinės orientacijos, bet ir lytinės tapatybės diskriminaciją. Tai tarptautinės pastangos įteisinti žmogaus teisę save laikyti vyru arba moterimi, nepriklausomai nuo to, kas jis yra“.

Svetimų patirtis šokiravo pasaulį

Pasak G.Vaitoškos, panašūs ikimokyklinio ugdymo modeliai jau pritaikomi kai kuriose Europos ir pasaulio šalyse.

Štai Švedijoje, viename Stokholmo darželyje, darželio auklėtojos atsisakė giminę nusakančių įvardžių „ji“ arba „jis“. Vaikai imti vadinti beasmeniu įvardžiu „tai“. Mažamečiai nebelaikomi nei berniukais, nei mergaitėmis, o belyčiu asmeniu.

JAV ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigose taip pat vykdomos panašios genderizmą propaguojančios programos. Vaikams aiškinama, kad jie visi lygūs ir gali būti laimingi net pasirinkę trečiąją lytį - t.y. tarpinį variantą tarp vyro ir moters.

„Čia įsikiša ir homoseksualumo propaganda. Pasakos apie du pingvinus, kuriuos blogi žmonės skriaudė ir neleido vienam kito mylėti. Visa tai susipina“, - pridūrė G.Vaitoška.

Dar didesniu akibrokštu tradicinių pažiūrų žmonėms tapo Vokietijoje prieš penketą metų vykdytas projektas. Vokietijos šeimos ministerija parengė brošiūrą „Vaikai, meilė ir žaidimas daktarais“, skirtą mažamečių tėvams. Joje pamokė tėvus, kad savo atžalų lytiškumą jie gali žadinti masažuodami jiems lytinius organus.

„Po kiek laiko, kai tokia informacija išėjo į spaudą ir kilo didžiulis pasipiktinimas, brošiūros platinimas sustabdytas“, - apie projekto atomazgą pasakojo pašnekovas.

Tėvams kelia nerimą

Psichologė, mama Ramunė Želionienė įsitikinusi, kad šio projekto deklaruojami tikslai korektiški, tačiau pasirinktos priemonės - tarsi grėsminga intervencija į vaikų sąmonę.

„Vienas iš skelbiamų tikslų - vaikų empatijos ugdymas. Iš išorės atrodo lyg ir viskas gerai. Berniukai galės įsijausti į mergaičių vaidmenį, taps empatiškesni. Tačiau tam pasirenkamos priemonės netelpa į bendražmogiškus rėmus. Tai žaidimas su ugnimi, nes nežinome, kokią įtaką vaikams jis padarys. Su vaikais turime elgtis atsakingai. Jei aš nežinau pasekmių arba įtariu, kad jos gali būti dviprasmiškos, geriau paieškosiu kito būdo sūnaus empatijai ugdyti. Paprastesnio būdo. Jų pilna - nereikia dviračio išradinėti“, - kalbėjo R.Želionienė.

Ji priduria, kad lietuviams derėtų kritiškiau vertinti Vakarų šalių peršamus ugdymo modelius, nes ne viskas, kas vakarietiška ir modernu, yra prasminga. „Turime skirti laiko savo savasties stiprinimui ir puoselėjimui. Priimdami viską, ką finansuoja Europos Sąjunga, leidžiame suprasti, kad į mus galima viską pilti. Laimei, šįkart parodytas didelis tėvų ir specialistų neabejingumas dėl šio projekto. Tai rodo, kad žmonės pradeda pažinti, ko reikia ir ko ne. Gerai, kad mes purtomės tų antikūnų“, - teigė psichologė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"