respublika.lt

Trijų Kryžių laukia Gedimino kalno likimas?

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 28 10:40:07, Edita SIAVRIS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
„Žali.lt“ narys Laurynas Okockis Vilniuje, Trijų Kryžių kalno šlaite rodo įtrūkimus, žmonės perspėjami apie pavojų. Stasio Žumbio nuotr.

Lankytojai, sostinėje kopdami į Trijų Kryžių kalną, pastebi ir STOP juostas su prierašu „Pavojinga. Prašome nevaikščioti. Nestabilus šlaitas“. Daugeliui kyla klausimas, kokia perspektyva laukia Trijų Kryžių kalno. Ar viską lemia medžių šalinimas? Aiškinomės.

 

„Žali.lt“ nario Lauryno Okockio nuomone, šį nestabilumą lėmė medelių, vadinamųjų savaiminukų, kirtimas. „Lietuvoje kalnų plikinti negalima, negalima nukirsti medžių. Galbūt tai kažkam negražu ar neatidengia kraštovaizdžio vaizdo, tačiau gamtoje viskas vyksta ciklais: kai seni medžiai sunyksta, jų vietoje auga jauni medžiai. Karta keičia kartą. O čia dar gruntas labai birus, arba žvyras, arba smėlis, - kalbėjo L.Okockis. - Kiek žinau, yra projektas, skirtas finansavimas sutvarkyti Kalnų parką, norima atidengti šiuos kalnus, nes dabar per mišką nieko nesimato.“ „Žali.lt“ narys tikino neprieštarausiantis, kad atsiras laipiojimo takų, jei jie įsikomponuoja į bendrą vaizdą ir nekenkia gamtai. Pašnekovas teigė, jog imantis projektų nereikėtų pamiršti ir paukščių, kuriems medžiai yra prieglobstis, - kuo daugiau medžių pašalinama, tuo blogesnės sąlygos biologinei įvairovei.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos l.e. direktorės pareigas Antanina Jarukaitienė „Vakaro žinioms“ teigė, jog minimoje vietoje savaiminukai medžiai iškirsti jau keleri metai, kad miesto svečiams ir vilniečiams Trijų Kryžių paminklas būtų matomas iš senamiesčio. „Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planas parengtas ir pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Trijų Kryžių kalno aktualizavimui Kultūros ministerija iš ES struktūrinių fondų žada skirti 1 milijoną eurų. Šiuo metu pradėtas rengti techninis projektas. Metų pabaigoje jis turėtų būti baigtas. Tuomet ir galėtų būti pradėti kalno tvarkybos darbai. Grunto tyrimai bus atlikti projekto rengimo metu. Projekte taip pat bus numatyti šlaitų stabilizavimo darbai“, - aiškino A.Jarukaitienė.

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas atkreipė dėmesį, kad vienareikšmiškai sakyti, jog, iškirtus medžius kitoje vietoje, nutiks taip, kaip yra Gedimino kalno šlaituose, negalima, nes į kiekvieną vietą reikia žiūrėti kompleksiškai.

„Mes apžiūrėjome tą konkrečią vietą. Po savaime pramintu takeliu, kuriuo eina žmonės, gal net dviratininkai pravažiuoja, susidaręs šioks toks grunto smuktelėjimas, kuris yra virš raguvos. Ten raguvos šlaitas status, stipriau palijus nuteka vanduo ir nėra susiformavusi stipresnė velėna. Toje vietoje ateityje galima laukti šlaito deformacijų“, - aiškino V.Mikulėnas ir pridūrė, jog Geologijos tarnybos specialistai bendradarbiauja su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir periodiškai atlieka problemiškiausių vietų apžiūrą, stebi, ar yra kokių kritinių vietų.

Ričardas STULPINAS, architektas:

Visą laiką galvojau, kad lietuviai yra krepšinio specialistai, pasirodo, ne, visi lietuviai yra hidrotechninės statybos ir inžinerinės geologijos, geotechnikos specialistai. Jau ir apie Gedimino kalną tiek visokių nesąmonių prišnekėta. Tiesa, su Gedimino kalnu pavyko man infarkto sąskaita išgryninti žmones, kurie yra šios srities specialistai.

Aš žinau viena - šlaitų pastovumas yra sudėtinga kompleksinė problema. Nuo ko kas pavažiavo konkrečiu atveju, reikia ištirti, atlikti šlaito pastovumo skaičiavimą, modeliavimą ir prognozavimą, tada galima spėti. Jeigu šlaitas yra nepastovus, gali būti du principiniai dalykai  - arba juda visas masyvas, arba tai lemia paviršiniai, eroziniai dalykai, vadinamosios slinktys. Jeigu vyksta slinktis ir kalbame apie augalinį 20-50 cm sluoksnį, tai, kaip minėta, paviršiniai dalykai. Jeigu juda šlaito uolienos, masyvai, 2-5 metrai storio, tai visai kas kita.

Jeigu vyksta didelės nuošliaužos, tada medžiai - net skaičiuojant šlaito pastovumą - neskaičiuojami, nes jie nieko nelemia. Jūs pasakykite, kokio medžio, tegul miško, šaknys gali išlaikyti, pavyzdžiui, 6 tūkst. tonų? Jeigu vyksta, kaip sakiau, paviršinė erozija (apie 50 cm), tada, be jokios abejonės, reikia svarstyti ir augalų klausimą.

Nuošliaužos vyksta dėl gravitacinių jėgų. Na, gerai, jeigu kas nors Žemės traukos jėgą sugebės panaikinti, tada jokių problemų.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s