respublika.lt

Tomas tiki - Tėvynėje išmuš ir jo valanda (9)

2019 balandžio mėn. 08 d. 12:17:50
Dalia BYČIENĖ

Marijampolietis Tomas Šaparnis prieš kiek daugiau nei ketverius metus per visą Lietuvą nuskambėjo didvyrišku poelgiu - išgelbėjo Šešupėje skendusį dvylikametį berniuką. Jeigu ne Tomas... Tąsyk ant lieptelio, prie gilios duobės upėje, tebuvo tik klykianti berniuko sesutė. Atviras, nesavanaudis, turintis minčių ir planų buvęs emigrantas - toks įstrigo Tomas atminty. Įstrigo ir vaikino žodžiai, kad savo ateitį jis mato tik Lietuvoje. Kaip gi šiandien gyvena Tomas? O gal jau ir ne Lietuvoje? - kirbėjo klausimas.

 

Atsiliepęs į skambutį, vyras prisipažino, jog laikas nepakeitė jo nusiteikimo niekur nevažiuoti. Tik balse optimizmo buvo mažiau. „Sunku prasikurti Lietuvoje jaunam žmogui. Sunku, jei neturi pradinio kapitalo įsukti savo verslui. Darbą gal ir galima susirasti, bet uždarbio pakaks tik maistui ir būtiniausioms išlaidoms“, - prisipažįsta prieš ketverius metus optimizmu tryškęs vyras.

Verslą pakeitė išsipardavinėjimas

Prieš ketverius metus jaunam vyrui gimtajame mieste visai neblogai sekėsi. Tuomet gana sėkmingai buvo pradėjęs nekilnojamojo turto nuomos verslą, planavo studijuoti, net neatmetė minties kelti savo kandidatūrą į mero postą. Na, į merus Tomas nekandidatavo. O kaip buvusiam emigrantui sekasi plėtoti verslą? „Turiu aš tą įmonę, bet dabar ten mažai kas vyksta, nebėra norinčių nuomotis. Kol vyko geležinkelio statybos darbai, nuomodavau patalpas darbininkams. Buvo didelis poreikis. Statybos baigėsi, darbininkai išvažiavo, baigėsi ir verslas. Neuždarau įmonės, dar tikiuosi, kad gal pavyks atsispirti. Norėtųsi paprastą ir jaukų motelį atidaryti, juk ne kiekvienam įkandami viešbučiai. Daug esu keliavęs ir žinau, ką daryti, kaip daryti. Praėjusiais metais net į Ispaniją buvau nukeliavęs pasimokyti, kaip tenykščiai šį verslą plėtoja. Na, ir kas, kad minčių turiu, bet nėra pradžios, nėra starto. Iš vargo galima kažko imtis, parduoti paskutinį būstą, rizikuoti, bet aš to nenoriu“, - kalba didvyriškumu išgarsėjęs jaunuolis.

Pasak Tomo, pagrindinis jo verslas praėjusiais metais buvo nuomojamuose butuose sukauptų baldų, buities reikmenų bei asmeninių daiktų išpardavinėjimas. „Kaip šiandien prisimenu, pernai sausį grįžau iš Ispanijos. Šalta, gyventi reikia, pajamų nėra. Ką daryti? Nufotografavau viską - drabužius, baldus, buities, sporto įrangą ir sudėjau į populiarų pardavimų portalą. Sakyčiau, neblogai sekėsi - sugebu daiktą pateikti, neužsiplėšiu kainos. Esu vežęs ir į Kalvarijos turgų parduoti. Saugau nuotraukas, kur turguje sėdžiu. Žiūrėdamas į jas, pagalvoju, kaip gerai suprantu tuos, kurie turguje išpardavinėja daiktus. Matau, kaip močiutės turguje stoviniuoja, išsidėliojusios savo vaikų jaunystėje turėtas knygas, saugotą turtą. Ar jos tai daro iš malonumo? Tikrai, ne. Turguje nėra senais daiktais prekiaujančių jaunų žmonių. Ne todėl, kad jie tų daiktų neturi, o todėl, kad jų pačių čia nebėra. Vargą pajutę, metė viską, išvažiavo į užsienį ir ten vargsta.“

Sėkmė ilgai neužsibuvo

Grįžęs iš Airijos, važiuoti uždarbiauti į užsienį Tomas nebenori. Nors pasiūlymų sulaukia. „Neseniai skambino pažįstamas iš Škotijos. Atvažiuok, reikia kranininko. Žinau, kad per dieną Škotijoje dirbdamas galėčiau uždirbti tiek, kiek čia per savaitę, bet man norisi Lietuvoje gyventi. Jeigu būčiau norėjęs, galėjau likti Airijoje, kur mama iki šiol gyvena, kur pats gyvenau, baigiau mokyklą, dirbau. Vienoje įmonėje kompiuterius tvėriau, kai ji sužlugo, nepuoliau ieškotis darbo kitur. Pajutau, kad noriu namo. Noriu gyventi Lietuvoje. Išvažiuoti lengviausia, sunkiau likti ir bandyti rasti savo kelią gimtinėje“, - sako vaikinas.

Grįžusio iš užsienio niekas nelaukė, niekas nieko nesiūlė. „Supratau, kad dirbdamas kažkam, ateities nesusikursiu, reikia kurti savo verslą. Tik kokį? Parduotuvių - pilna, kavinukių - kiek nori. Radau šiokią tokią nišą. Nuomojau į užsienį išvažiavusių žmonių butus. Buvau tarsi butų savininkų administratorius. Tvarkiau dokumentus, mokėjau mokesčius, prižiūrėjau patalpas, samdydavau meistrus, kai reikėjo ką remontuoti. Tuomet klientų buvo apsčiai, nes buvo kam paslaugą siūlyti. Darbininkų iš kitur atvažiuodavo daug, reikėjo jiems vietos po darbų sugrįžti. Tuščių butų Marijampolėje buvo pilna, nes ne visi išvažiavusieji skubėjo jų atsikratyti. O nuomoti nepažįstamiems be vietinio tarpininko ne kiekvienas norėjo. Man tai buvo visai nebloga pradžia. Ir, atrodo, sekėsi“, - prisimena netolimą praeitį marijampolietis. Iš pradžių norėjęs tik prie atlyginimo prisidurti, bet, kai viena ėmė trukdyti antram, nusvėrė verslas. Nuomos verslas baigėsi, kai baigę darbą išvažinėjo darbininkai.

Darbininką kiekvienas stengiasi išnaudoti


Tomas sako Lietuvoje jokio darbo nebijantis. Kad tik būtų pastangas atitinkantis atlyginimas. „Pernai bandžiau save „parduoti“. Išsiunčiau 30 CV į įvairias įmones, koncernus, užsiimančius nekilnojamojo turto pardavimu. Nes man atrodė, kad šią sritį geriausiai suprantu, sugebu su žmonėmis bendrauti. Ir... Nesulaukiau nė vieno pasiūlymo. Nė vieno iš 30! Žinau, ko manęs dabar paklausite - kokius mokslus esu baigęs, kad galėčiau kažko ypatingo tikėtis. Nieko nesu baigęs, nebandau to slėpti, bet pažįstu labai daug žmonių, kurie nieko nėra baigę ir įsuko sėkmingą verslą. Kaip jiems tai pavyko, norėčiau sužinoti. Nesijaučiu ir aš niekam tikusiu sugriuvėliu. Baigiau dvi vidurines mokyklas - Airijoje ir Lietuvoje, turiu visų kategorijų vairuotojų kvalifikacijas, puikiai moku anglų kalbą, sugebu bendrauti, daug sportuoju, skaitau. Bandžiau universiteto diplomą gauti. Įstojau į kolegiją mokytis informacinių technologijų, bet netrukus supratau, kad tuščiai švaistau laiką. Na, nebus iš manęs kompiuterininko. Kompiuterininko diplomas dar negarantuoja normalaus atlyginimo. Labai daug tokių pavyzdžių matau. Klausinėju mokslus baigusių pažįstamų, kiek jie uždirba. Pasako, ir man atrodo, kad daugiau jie turėtų uždirbti. Patys tai turbūt supranta, tik neturi kur dingti“, - mąsto jaunuolis.

Anot Tomo, kiekvieno uždarbis turėtų būti mažiausiai 10 eurų per valandą, per dieną - 80 eurų. „Todėl žmonės ir sako, kad geriau imti pašalpą, nei dirbti pusvelčiui. Ar būtų tiek skurstančių, jei darbininkai tiek uždirbtų? Lietuvoje per didelis atotrūkis tarp turtuolių ir vargšų. Žmonės patys turėtų nepasiduoti, už savo gerovę pakovoti, nedirbti už tokius atlyginimus“, - mato išeitį vaikinas.

Trūksta tik kapitalo

Kokiu verslu užsiimti nedideliame, bet turinčiame perspektyvą mieste Tomas teigia žinantis, nes studijuoja vietinę rinką, paklausą. Jo draugai kartais klausia patarimų. Svarstė su viena iš užsienio grįžusia marijampoliete, ar nebūtų verta mieste atidaryti makaroninę. Idėja nebloga, tik turimos pradinės investicijos - menkos. Mergina iš užsienio parsivežė vos penkis tūkstančius eurų. O kokio kapitalo reikėtų pačiam, kad įsuktų trokštamą verslą?

„Vienas tokio verslo tikrai neįstengčiau pradėti. Norėtųsi sutikti daugiau pažengusį verslininką, kuris manim patikėtų, padėtų padaryti pradžią, o grąža vėliau ateitų abiem. Aš tikrai esu gerai įsigilinęs į nekilnojamojo turto rinką. Turiu gyslelę, žinau, ką pirkti, kaip parduoti, nebijau rizikos, bet neturiu pradžios investicijoms“, - atsargiai renka žodžius jaunuolis. Ir priduria, bijantis būti apkaltintas noru pasinaudoti.

Anot Tomo, jis norėtų mokytis iš šio to pasiekusių verslininkų, stebi jų žingsnius. Jam imponuoja vieno sėkmingą statybos ir nekilnojamojo turto verslą sukūrusio verslininko pavyzdys. „Jis ne kartą yra kritęs ir kėlęsis. Kai jam būdavo labai blogai, jis leisdavosi į ekstremalias keliones, kad vėl įvertintų savo jėgas. Norėdamas pasikelti nuotaiką, juokauju - o gal mano kelionė su menku biudžetu į Ispaniją ir grįžus iš jos kritimas, jog net teko išparduoti daiktus, man ir buvo tas išbandymas?“ Tomas bent jau įsitikinęs, kad ne daiktai žmogui laimę teikia. Ir iš dalies - ne pinigai. Pinigai tik padeda žmogui jaustis oriam.

Džiaugsmas padėti kitiems


„Negalvokite, kad sėdžiu ir laukiu, kol man kas ką atneš. Mano įmonė dar neuždaryta, turiu namą, kartais į jį ką nors įleidžiu gyventi. Tai šiek tiek padeda, bet neišsprendžia problemos. Mane likimas išmokė gyventi savarankiškai, bet pradedu suprasti, kad vienas lauke - ne karys. Reikia komandos“, - sako. Mūsų žmonės, pasak Tomo, to nelinkę suprasti. Todėl dažnai pralaimi. Iš veidų galima perskaityti - žmogus laimingas, ar ne. „Daug kas sako, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, bet aš to nematau. Gal ir gerėja iš išorės, bet ne iš vidaus. Jeigu gerėtų, žmonės būtų laimingesni, daugiau šypsotųsi“, - sako marijampolietis. Netikintis, kad čia sugrįžę ir kiti emigrantai džiaugsis. Nebent parsiveš kapšą pinigų.

Ar užsisipyrimą ir atsakomybės jausmą turintis jaunuolis daug yra sutikęs norinčių padėti žmonių? Patyli. Prisiminė, kai sugedo automobilis naktį. Atsikapstė iki prekybos centro aikštelės, skambina vienam, kitam - niekas negali. „O man patinka padėti kitiems. Tai teikia džiaugsmą. Jei tik galiu, jei tik prašo, stengiuosi padėti“, - sako Tomas.

Ar yra tekę susitikti su tuo berniuku, kurį su vos rusenančia gyvybe ištraukė iš srovės išmuštos gilios duobės Šešupėje? „Pastebiu jį tėvų namų kieme, važiuodamas į mamos sodą paupy. Jų ten didelė šeima, bet tą berniuką įsidėmėjau. Savotiškai tas vaikas man tapo labai artimas, nors ir nebendraujame“, - pripažįsta.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: trečiadienį Panamoje netoli sienos su Kosta Rika įvyko 6,4 balo žemės drebėjimas; pranešimų apie sugriovimus ir nukentėjusiuosius kol kas negauta.
  • D.TRAMPAS: naująja JAV prezidento Donaldo Trampo atstove spaudai taps ligšiolinė pirmosios damos Melanijos Tramp atstovė Stefani Grišam.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Kaip manote, ar Lietuvos pedagogai iš tiesų yra patenkinti savo darbu?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +20 C

 +20 +22 C

 

 +13 +15 C

+31 +33 C

 +19 +21 C

 

 +20 +21 C

 0-4 m/s

 2-7 m/s

 

 2-7 m/s

 

USD - 1.1388 PLN - 4.2563
RUB - 71.4389 CHF - 1.1108
GBP - 0.8949 NOK - 9.6855
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis