respublika.lt

Tik viena meilė - gimtajai Žagarei

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 09 08:49:23, Loreta RIPSKYTĖ, parengta pagal „Sidabrę“
×
nuotr. 2 nuotr.
Loretos Ripskytės nuotr.

Šiųmečiame Žagarės vyšnių festivalyje „Žagare, mano Žagarėle...“ operos solistui, vaikystėje berniokui, pėsčiomis išėjusiam iš gimtojo miestelio į Vilnių ir savo brandos viršūnėje pasiekusiam Niujorko „Metropolitan Opera“ sceną, Vaclovui Daunorui įteiktos Joniškio garbės piliečio regalijos. Šitaip, paties maestro žodžiais, „Joniškis nusileido nuo kalno link Žagarės“.

 

„Jūs neįsivaizduojate, kiek ilgai man teko laukti šio susitikimo. Per ilgai... Dešimt metų dainavau „Metropolitan Opera“, o dabar ašaros spaudžia akis. Jau jokių klystkelių nebebus, tik viena meilė Žagarei, mano Žagarėlei...“ - graudinosi 82-ejų maestro V.Daunoras, kuriam žagariečiai uždėjo ąžuolo lapų vainiką.

Žagarę „išvedė“ į pasaulį


„Kadaise paauglystėje įsimylėjau išskirtinio grožio žagarietę, neturėdamas nieko už savo pečių - tik skurdžią aprangą ir apavą. Iš Žagarės išklampojau į Joniškį neasfaltuotu dulkėtu keliu, toliau žingsniavau į Vilnių. Dar nežinojau, kad parko liepų alėja, pro kurią matėsi dangaus lopinėlis, išves mane į pasaulį per visą žemės rutulį, - apie troškimą siekti to, kas atrodė nepasiekiama, apie aistrą gyvenimui renginyje Žagarėje kalbėjo maestro. - Aš norėčiau gyventi ilgai ir pasidžiaugti savo džiaugsmu, nes dažnai džiaugiausi kitų džiaugsmais.“

Maestro daug teko kovoti, kad užsienio šalyse į operų, konkursų, koncertines programas būtų įtraukta raidė „Ž“, prie pavardės jis visada reikalaudavo nurodyti vietovę, iš kurios atvykęs: „Žagarė“. Taip vokalinėje pasaulio kultūroje visiems laikams buvo įrašytas mažo miestelio vardas. Užtat Amerikoje, Kanadoje, daugelyje Europos šalių operos scenų dainavęs V. Daunoras neslėpė nuostabos, kai vyresnėlis jo sūnus Tomas, kurį meiliai vadina Tamošiumi, laisvoje Lietuvoje, turėdamas visas galimybes keliauti, įsikurti bet kurioje pasaulio vietoje, pasirinko apsigyventi Žagarėje, tėvo pradžių pradžios mieste. Ten, kur dar mokinys Vaclovas, norėdamas užsidirbti, nešiodavo paštą, bet prigimties vedamas jau aštuonerių metų pradėjo kurti ir „prodiusuoti“ vaidinimus. Jo publika ir aktoriai būdavo miestelio romai, kurie itin linksmai į pasirodymus reaguodavo.

Toks mažas „užmaurojo“ bosu

Devynerių ar dešimties metų būsimą solistą pastebėjo šviesaus atminimo muzikos mokytojas Antanas Kutka.

„Scenoje turėjau dainuoti „Ei, keleliai...“ O man labai anksti prasidėjo balso mutacija. Sudainavau tris posmus. Laukiu... Salėje tyla. Pasisukiojau, pasisukiojau ir išėjau namo. Maniau: jei būtų nepatikę, būtų nušvilpę. Pasirodo, žagariečiai pripažįsta tik tenoro, o ne žemo balso solo. O aš - mažas, šleivom kojom, vos virš žemės, kaip kurmrausis išspirtas - užmaurojau...“ - mena maestro.

Bet būtent šis išskirtinis balsas jaunuolį nuvedė pėsčiomis į Vilnių. Nors du kartus teko grįžti nieko nepešus, nes ten neturėjo nei draugų, nei giminių, švarkas ir kelnės, siūti iš vokietmečiu gautos popierinės medžiagos, suplyšo. Teko vaikščioti lagaminėliu užpakalį užsidengus. Bet trečią sykį jau pagelbėjo kraštietis Vytautas Kriaučiūnas, rekomendavęs Jonui Švedui, po perklausos priėmusiam į dainų ir šokių ansamblį „Lietuva“. Jame už dainavimą gaudamas atlygį, anuomet, šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje 600 rublių, dėl kurių jautėsi tarsi milijonierius, V. Daunoras įstojo mokytis į Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau - Konservatoriją, kurią baigęs ir pats joje dėstė.

Šlovingas vokalo pedagogas - iki dabar

Knygos apie maestro sudarytoja muzikologė Jūratė Katinaitė pažymi, kad Vaclovas Daunoras „buvo šlovingas vokalo pedagogas, susipešęs su visais savo kolegomis“. Jis degė vokalo teorija, taikė naujausius metodus.

Po jo ilgą laiką nebuvo tokių mokytojų. Net ir dabar, gyvendamas Vilniuje senelių namuose „Senevita“ (toks buvo paties operos solisto, iš JAV grįžusio į gimtąją šalį, pasirinkimas), jis dar teikia konsultacijas jauniems dainininkams, kurie, žinodami apie jo gebėjimus padėti, veržte veržiasi.

Vienas tokių, paskutinis, talentingas tenoras, kadaise nutraukęs operos solisto karjerą ir pasirinkęs verslininko kelią, bet vėl pasiprašęs pas maestro - Arūnas Dingelis, ne kartą tądien renginyje be perspėjimo keitęs scenarijų, arijomis ir liaudies dainų posmais užliejęs Žagarės kultūros centro salę, ateidamas į sceną pro žiūrovų eiles, džiuginęs duetu su operos soliste Sofija Jonaityte.

Visada nuoširdžiai džiaugiasi kitų sėkme

Dainininkams Vaclovas Daunoras negailėjo pagyrimų, sakydamas, kad klausantis Arūno Dingelio „jaučiamas dvasios pasireiškimas fiziniame kūne“, o Tadui Girininkui linkėjo: „Jūsų laukia, o gal jau sulaukė didelė karjera“.

Girdėję paties Vaclovo Daunoro atlikimą daugelis mini jo išskirtinį gebėjimą valdyti publiką, ją užburti. Menininkas pataria: „Reikia dainuojant neatsikvėpti keletą frazių, tol, kol publika ima dusti, o tada - įkvėpti, ir salė po įtampos atsidūsta: „Uch...“

Muzikologė Jūratė Katinaitė renginyje sakė, kad V. Daunoras niekada nepavydėjo kitiems menininkams ir nuoširdžiai džiaugdavosi jų sėkme. Gal tai lėmė prigimtis, o gal kad jis pats tapo žinomiausiu Lietuvoje bosu, 1971 metais tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje laimėjęs „Grand Prix“. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai, jame nugalėjus dainininkams jau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose. Jam buvo suteiktas LTSR ir TSRS nusipelniusio artisto vardas, tačiau talentingas menininkas duso toje aplinkoje ir 1979 metais parašė laišką Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, prašydamas leidimo emigruoti. Tai buvo įžūlus akibrokštas. O kur dar 1976-ieji, kai V.Daunoras paskatino ir beveik organizavo jaunesniojo brolio Ričardo, taip pat operos dainininko, pasitraukimą į Vakarus. Už tai jam niekada neatleista. Be to, prasidėjo trintis su kitu garsiu solistu, tuometiniu Operos ir baleto teatro vadovu Virgilijumi Noreika.

Nostalgija - tai paralyžius

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Daunoras išvyko į JAV. 1995 metais, būdamas 58-erių, debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre, jame dirbo iki 2006 metų. 2003 metais jam buvo diagnozuota Parkinsono liga ir, nors įtikinėjamas vadybininkų, kad tai įtakos neturi, balsas puikus ir jis gerai juda scenoje, po trejų metų pats nusprendė pasitraukti. Vėliau grįžo į gimtąją šalį.

Prieš kelerius metus išskirtiniame interviu „Šiaulių kraštui“ V.Daunoras atvirai kalbėjo apie emigraciją: „Pradedi nenormaliai jaustis. Vienas geria, kitas lošia, kiti iš viso atsisėdę žiūri į vieną tašką. Negelbsti jokie vaistai. Nostalgija - tai paralyžius.

Prisimenu, kaip Amerikoje susitikau su kraštiečiu rašytoju Mariumi Katiliškiu (rašytojas kilęs iš Katiliškių kaimo šalia Žagarės). Jis anuomet vilkėjo pokario metais siūtu vokišku sportiniu švarku su kišenėmis. Abu tvirtai apsikabinome ir jis man visas kvepėjo Žagarės tabaku.

Ta tabako rūšis, pasirodo, Amerikoje jau buvo išnykusi ir žagariečiai jos sėklų atvežė.

Sutikau JAV savo tėvelio pažįstamą. Ji emigravo į Ameriką ir laivu plaukdama atsivežė tabako. Nunešė į agentūrą, kur supirkdavo grūdus, o ten jos klausia: „Iš kur gavai tokią „zortę“ (rūšį ). Ji atrėžusi: „Neklauskit, kur gavau, sakykit, kiek jums reikia.“

Sostas karaliui

Visas įmanomas aukštumas operos pasaulyje pasiekęs Vaclovas Daunoras dabar svarsto, kad jeigu rinktųsi gyvenimo kelią iš naujo, taptų dailininku, nes tada nuo nieko nepriklausytų, o operos solistas nuolat turi kautis, varžytis. Piešti maestro niekada nenustojo, Vilniuje jau buvo surengtos kelios jo darbų parodos.

Kad V. Daunoro asmenybė - išskirtinė, įvairiapusė, parodė ir faktas, kad jau išparduotas trečias jo memuarų knygos „Karalių kuria aplinka“ tiražas.

Pagarbą kraštiečiui savaip išreiškė žagariečiai. Nidoje stovi suolelis, skirtas maestro Vytautui Kernagiui, o V.Daunoras po renginio Žagarės miesto aikštėje pats atidengė jam skirtą metalinį kalvio Milvydo Giedraičio krėslą - bendruomenės „Veidė“, regioninio parko direkcijos ir seniūnijos dovaną. Tai bus sostas operos karaliui.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s