respublika.lt

Tėvai bejėgiai prieš patyčias. Kaip apginti savo vaiką?

(0)
Publikuota: 2018 vasario 01 08:52:43, Olava STRIKULIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Tėvai prieš patyčias yra bejėgiai. Eltos asociatyvi nuotr.

Ką darytumėte, jeigu jūsų vaikas pasiskųstų, kad yra skriaudžiamas. Ne tik psichologiškai, bet net ir fiziškai? Rašytumėte pareiškimą policijai, aiškintumėtės mokykloje, o gal pats papurtytumėt skriaudiką, kaip prieš pat Naujuosius pasielgė vienas Kauno rajono dvyliktokės tėtis?

 

Kaip bebūtų, tačiau nors vis skelbiamos akcijos prieš patyčias, tėvai savo vaikus į mokyklas jau išleidžia tarsi į karą. Neaišku, ar nebus bendraamžių sumuštas, o nufilmuota egzekucija įkelta į internetą.

Neaišku, ar kaip Gargždų vienoje mokykloje 15-mečiai nesulaužys 13-mečiui rankos. Ar kaip Šiauliuose dvi paauglės psichopatės nenužudys savo „prasikaltusios“ pažįstamos. Ką daryti tėvams? Ramiai laukti?

Bet koks tu būsi tėvas ar motina savo dukrai ar sūnui, jei vaikas suvoks, kad tu jau nepajėgus jo apsaugoti? Nesi jo patikimas ramstis. Šauk „mama, tėte!“, o jie stebi situaciją kaip įstatymų bei taisyklių suparalyžiuoti. Negalintys savo vaikui padėti. Tik išleisti į mokyklą, kur vaikas galbūt jaučiasi kaip konclageryje. Per pertraukas bijo išeiti koridorių, nes ten laukia koks nors sužvėrėjęs piemengalys. Net nesuvokiantis savo žiaurumo, o mokytojų apeinamas ratu. Kad ir jų neiškoliotų ar neapspjautų. Tad ką daryti? Jau darželinukus apmokyti karatė veiksmų? Leisti į kovinės savigynos būrelius? Ne visi tėvai gali stoiškai išlaikyti, kai jo vaikas mokykloje žalojamas. Dažniau psichologiškai, bet būna - ir fiziškai. Ar vaikas jau turi teisę paprašyti savo tėvo pagalbos. Ar tėvas, stiprioji lytis, gynėjas, saugotojas, dar turi Lietuvoje teisę ginti ne tik Tėvynę, bet ir savo šeimą, vaikus. O gindamas panaudoti ir fizines įtikinėjimo priemones. Ar lietuvis vyras, matantis, kad fiziškai skriaudžiama jo duktė, turi teisę tik nuolankiai pamykti kaip veršis? Ir duoti nosinę, kad nusišluostytų ašaras?

„Ginčiau fiziškai. Kai kuriais atvejais“


Lietuvos tėvų forumo Tarybos narys Darius Trečiakauskas sakė, jog jam kaip vyrui labiausiai nemalonu, kai paauglys skriaudžia mergaitę.

„Tačiau, - patikslino D.Trečiakauskas, - kiekvienos tokios situacijos yra labai individualios. Apibendrinti jų nedrįsčiau. Nesu nei psichologas, nei teisėjas. Žiūrint iš teisinės pusės, jei tėvas, gindamas savo vaiką, naudoja prieš kitą smurtą, tai nėra geras dalykas. Tačiau negi nieko nedarytum, jeigu išsigąstum, jog tavo vaikas bus bedraamžių nužudytas? Švedijoje juk esą dėl garbės įžeidimo buvo savo bendraklasio islamisto nužudytas lietuvis moksleivis. Turime savo vaiką ginti ir fiziniu būdu, jei matome fizinį pavojų.

Sakote, yra vadinamasis Nemušimo įstatymas? Kol tokio įstatymo nebuvo, taip pat niekas neliepė mušti. Aš manau, kad vaikai, mušantys savo bendraamžius ar jaunesnius, negavo savo šeimose tinkamo bendrojo išsiauklėjimo ir tinkamos vertybių sistemos. Tai vaiko tėvų problema. O gal jūsų paminėtu atveju, mergaitė pirmoji pradėjo smurtauti, o vaikinas tik gynėsi? Juk turime neseną atvejį Alytuje, kur merginų paauglių grupė terorizuoja visą miestą. Nemanau, kad kas nors į vaikų smurto bei patyčių klausimus duotų vieną universalų atsakymą. Vaikai dabar auga be atsakomybės. Neturi pareigų“.

„Rankos nekelčiau“

Gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna“ vadovė Angelė Kostogrizienė kaip ir Šiaulių gausių šeimų bendrijos pirmininkė Vida Bružienė buvo labiau linkusios veikti diplomatiškai. A.Kostogrizienė, remdamasi savo trijų dukterų ir sūnaus patirtimi, tikino, jog vaikui svarbiausia namie išsipasakoti:

„Vaiką pirmiausiai reikia išklausyti, kodėl taip su juo pasielgta. Ar tyčia elgtasi blogai, o gal pats vaikas tokią reakciją savo veiksmais iššaukė? Tėvai turėtų ramiai pamokinti, kaip tokių dalykų išvengti. O jei nepavyksta išvengti, tada jau kalbėtis su mokytojais, socialiniais darbuotojais, psichologais. Patyčių ir smurto be priežasties nebūna. Pažiūrėkite, kaip televizijose suaugusieji tyčiojasi iš suaugusiųjų. Vaikai tai mato ir perneša į savo bendruomenes. Pavyzdžiui, mama pareina iš tėvų susirinkimo ir sako prie vaiko - „na ta tokia „skūpa“, gaili mokyklai du eurus dovanoti, o tas tėvas - tai ubagų ubagas“. Vaikas girdi ir mokykloje atkartoja. O vyresnėse klasėse dar daugiau socialinius skirtumus akcentuoja. O jei tavo vaiką kas nors mokykloje muša, tik nebandyk kelti rankos prieš svetimą vaiką. Kiekvienas paauglys turi savo teisybę, konfliktuose vieno teisaus paprastai nebūna. O jei ir būna, jei kyla mintis svetimą vaiką bent stipriai papurtyti, tai neteisinga mintis. Jei prieš svetimą keli ranką, tai ir tavo vaikas, kai suaugs, gali prieš tave patį pakelti. Tėvams, kai kyla paauglių konfliktai, nereikia būti karštakošiais“.

„Tik nebandykite paliesti!“

Šiaulietė V.Bružienė taip pat pritarė, kad skriaudžiamų vaikų tėvams derėtų pasikalbėti su klasės auklėtoja, abiem konflikto dalyviais ir jų tėveliais:

„Su psichologu, su tėvais būtina kalbėtis. Ir ne vieną kartą, nes vaikai greitai pamiršta. Sakote, vaikai „skundikui“ keršys? Todėl ir reikia su tokiais vaikais dirbti. Tai didžiulė atsakomybė, nes patyčiose gal dalyvavo ir daugiau bendraamžių. Bet tai tėvų atsakomybė, nes mokykla negali mokinio net labiau subarti. Tuoj tėvams pasiskųs. Jei tavo vaikas skriaudžiamas, pats lydėk vaiką į mokyklą, pats jį pasitik. Bet mušti svetimo, o ir savo - negalima. Svetimas žmogus neturi teisės pasakyti mano vaikui nieko blogo. Aš labai įsižeisčiau. Galima tik kviesti, kalbėtis, dar kartą kalbėtis - bet rankos nekelk. Gal tavo mergaitė ar berniukas ir patys buvo kalti? Susodinčiau abi puses ir kiek galima ramiau išsiaiškinčiau“.

Psichologės Editos Ivinkinos komentaras:

- Prieš patyčias turi būti labai griežtas dėmesys jau pirmose klasėse, kai vaikas dar nebijo atsiverti. Reikia jau mažiukus mokyti viešai kalbėti apie jausmus. Pavyzdžiui, mokytoja susodina mažylius ratu ir klausinėja, ką jie dabar jaučia. Kuo džiaugiasi, dėl ko liūdi, kas nuskriaudė. Mažiukai dar pasakojasi, o 6-7 klasėse jau užsiveria. Kenčia tyliai. Savęs gėdijasi. Mažiukai taip pat vieni iš kitų tyčiojasi, tad su prasikaltusiu, draugus įžeidinėjančiu mažyliu reikia pakalbėti griežtai ir viešai. Draugams girdint. Jokiu būdu nenuolaidžiauti. Neatleisti. Įtraukti į tyčiojimosi pasmerkimą kuo daugiau žmonių. Leisti suprasti, kad mažiaus elgesys nepriimtinas. Švedijoje, jei vaikas iš kitų tyčiojasi, būna perkeliamas į kitą klasę ar net į kitą mokyklą. O Lietuvoje aukos dar turi labai daug baimės - ai, pakentėsiu, neišsišoksiu, gal pats išprovokavau. Nėra drąsos. Meilės sau nėra. O mokytojai bijo kištis, kad neužsitrauktų smurtautojų tėvų nemalonę. Bijo, kad neteks darbo, mokykla neteks krepšelio, tėvai skųsis ir t.t. Ar teisingai pasielgė tėvas, panaudojęs jėgą prieš svetimą paauglį? Čia emocijos suveikė. Šalto proto nelieka. Tai nėra protinga, teisinga, bet juk yra ir vyriškumo samprata. Tėvas juk turi kažkaip užsistoti savo dukrą. Aišku, tokios gynybos pateisinti negalima, bet žmogiškai galima suprasti. Gal prieš dukrą buvo smurtaujama jau ne pirmą kartą? Gal tėvas jau nežinojo, kaip su tuo kovoti? Gal tai ir neprotinga, bet visiškai natūrali tėvo, ginančio savo vaiką, reakcija. Sunku tokiais atvejais susivaldyti“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s