respublika.lt
 

Tautinė juosta - kaip takas į gimtinę

2019 kovo mėn. 03 d. 16:24:37
Edita KARKLELIENĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė

Nedidelio Staškaviečių kaimo Pakruojo rajone gyventoja Jurgita Povilionienė net nebeskaičiuoja, kiek tautinių juostų per tris veiklos dešimtmečius nupynusi. Gali būti šimtus, o metrais paskaičiavus - greičiausiai perlipo ir tūkstančius. Pynėjai jos juostos - ne šiaip juostos, tai Tautos istorija, palikimas, kurį išsaugoti, sako, yra kiekvieno lietuvio pareiga.

×
nuotr. 1 nuotr.
Tautinių juostų pynėja Jurgita Povilionienė viliasi, kad tautiniu paveldu susidomės ir jos jaunesnioji dukra Milda. Giedriaus Baranausko nuotr.

 

Šimtai juostų ir juostelių

Vyšniniai, žalsvi, mėlyni ar kitokios spalvos persipynę siūlai sudaro dailų ponios Jurgitos nupintų senovinių juostų raštą. Susuktas į ritinėlius pynėja juostas atsargiai išskleidžia ir kloja ant svetainės stalo, čia pat pirštų galiukais vis patiesindama, patvarkydama, atlenkdama užsirietusį siūlelį. Žino, kad neatsargus linkis, neteisingas laikymas ir priežiūra juostai gali būti pražūtingi, sugadinti ją nepataisomai.

Namuose - tik menkutė dalis pynėjos darbų. Didesniąją pusę išdovanojusi, perleidusi, paskolinusi. Jurgitos pynėmis drabužius juosiasi ir etnografinio meno puoselėtojai - kolektyvai bei atlikėjai.

Didžiausio, tai yra, ilgiausio pynėjos darbo - net 325 metrų ilgio juostos - Jurgitos namuose taip pat nėra, ją padovanojo Žeimelio žemės ūkio mokyklai (nuo šių metų sausio 1 dienos Žeimelio technologijų ir paslaugų mokykla - aut.past.).

Idėja nupinti tokio ilgio tautinę juostą ir ja apjuosti mokyklą, kurioje kadaise pati mokėsi, Jurgitai gimė prieš trejetą metų, kai ši mokslo įstaiga minėjo 80-mečio jubiliejų. Tačiau to padaryti tada nepavyko, nusprendė viską padaryti Lietuvos 100-mečio jubiliejui.

Sugalvojo, kad šioje juostoje būtinai turi būti įpintas Lietuvos regiono, iš kurio į Žeimelio mokyklą atvykęs mokytis bent vienas moksleivis, akcentas - tam pirmiausia reikėjo išstudijuoti, kokios spalvos, kokie raštai konkrečiai vietovei būdingi. Po „teorinės“ dalies sekė praktinė - dažną naktį pindavo ir iki aušros.

J.Povilionienė prisimena, kad būdavo momentų, kai bepinant rankos pačios nulinkdavo - laikas iki 2018-ųjų vasario 16-osios (tądien buvo suplanuota apjuosti mokyklą) tirpo negailestingai, o pynės dar ir galo nesimatė - per keturias darbo valandas tautinė juosta tik metru pailgėdavo.

Planą energingai moteriai vis dėlto pavyko įgyvendinti - pernai Vasario 16 dieną Žeimelio mokykla pražydo keturiomis Jurgitos nupintos juostos spalvomis: baltai, tamsiai raudonai, žalsvai ir vyšnios spalva, kuri yra tradicinė Žiemgalos krašte.

Už juosteles - smėlio spalvos bateliai

Tautinių juostų pynimu prieš 32 metus, kai Jurgita buvo vos devynerių metų, „užkrėtė“ Pasvalio internato, kuriame jai teko mokytis, mokytoja. Ji vaikams pasiūlė pamėginti „pažaisti“ spalvotais siūlais. Patiko tik vienam kitam, o vėliau ir tų nebeliko. Tačiau Jurgitą pynimas pakerėjo.

Už pagalbą pinant juostas ir juosteles ta pati mokytoja mažai, iš didelės ir nepasiturinčios šeimos kilusiai, mergaitei padovanojo naujutėlaičius batelius. Jų smėlinę spalvą ir kaspinėlius ant šonų Jurgita prisimena iki šiol.

Mena, kaip avėdama tą dovaną savaitgalį parvažiavo namo. Mama, labai darbšti ir sąžininga moteris, buvo šokiruota, esą dukra apsivogė - kokia sarmata! Sunkiai sekėsi ją įtikinti, kad bateliai - gerosios mokytojos dovana. Įsitikino mama tik nuvykusi į internatą ir visą tiesą sužinojusi iš pedagogės lūpų.

Tačiau šis nesusipratimas mergaitės nuo pynimo neatbaidė - kuo daugiau pynė, tuo įmantresni, spalvingesni darėsi raštai.

Juosta - pagal drabužį

Kartu norėjosi apie tautinio rūbo detales, tradicijas, derinimą, papročius kuo daugiau sužinoti.

Taip sužinojo apie žiemgaliams būdingų juostų spalvas ir atspalvius, raštų linkius.

Pynėjai dabar keista, kad šiandieniniai skirtingų regionų gyventojai neretai nežino ir dėl to painioja konkrečiam kraštui buvusias būdingas tautinių rūbų spalvas. Antai pasvaliečiams labiau būdingos būdavo ryškios spalvos, gyventojams aplink Pakruojį - vyšninės, šiauliečiai būdavę labiau linkę į žalias spalvas. O dabar viskas susipainioję. J.Povilionienei nesmagu, kad žmonės tautines juostas rišasi ne tokias, kokios būdavo tame krašte madingos, o tokias, kokias gauna.

Ypatingoji suknelė

Tautinės juostos Jurgitai - Tautos atmintis, senelių palikimas. Tai todėl jai taip svarbu, kad spalvos, raštai, rišimo tradicija išliktų, kad karta kartai perduotų.

Pati dabintis puošniais šiuolaikiškais drabužiais nemėgstanti. Kur kas didesnė vertybė - apdaras, kuris mielas širdžiai, nes turi istoriją.

Štai kad ir prosenelės suknelė, kurią, kaip įmanydama J.Povilionienė restauravo, iki paskutinės siūlės atnaujino, atkūrė. Iki šiol ją saugo kaip didžiausią turtą. Vilkėdama šią suknelę promočiutė krikštijo jauniausiąją dukrą. Vėliau su ja močiutė atšoko savo vestuves. Jurgitos mama irgi buvo apsivilkusi per savo dukters krikštynas.

Tą gražiąją suknelę iš kokybiško lino J.Povilionienė surado jau po mamytės laidotuvių. Laiko ir laikymo sąlygų suniokotam apdarui reikėjo skubios restauracijos. Stengėsi, kad daugiau nei šimtmetį menantis drabužis būtų prikeltas naujam gyvenimui. Kad tradicija nenutrūktų, šia suknele kartą pasipuošė per šventę Žeimelio žemės ūkio mokykloje.

O dabar ši suknelė laukia, kol ją bent kartelį apsivilks Jurgitos dukros. Vyresnioji mamai prisakiusi niekam drabužio neatiduoti - suknelę ji vilkėsianti kokia nors ypatinga proga, nes tai giminės kartų palikimas.

Vienišas ąžuolas

Kūrėjai iš Staškaviečių liūdna, kad žmonėms nebe taip ir svarbu, kad giminės ar Tautos palikimas išliktų, kad papročiai būtų išsaugoti.

„Nebereikia šiandienos žmonėms praeities, nebelikę nostalgijos gimtam kaimui, gimtoms vietovėms. Didžiajai daliai lietuvių nebesuprantama tėviškės vertė. Kokie mes savanaudžiai ir goduoliai tapę...“, - sako ji.

Mosteli ranka: pati gyvena mažame Staškaviečių kaimelyje, kuriame kadaise augo 40 vaikų. Tėvai išmirė, vaikai išvažiavo - kažin ar dar kuris ir prisimena, iš kur kilęs. Ir vargu ar kuris nors iš šiame kaime gimusiųjų bent pasidomėjo, iš kur atsirado jų gimto kaimo pavadinimas ir kad tai yra stambaus vietos ūkininko Staškaviečio pavardė.

„Liūdna, kai žmonės nukerta savo šaknis, kad lengvu apsisprendimu viską palieka ir išveža vaikus mokytis į angliškas, airiškas ar kitas mokyklas. Ar kuriam kada šauna mintis sugrįžus į Lietuvą, į didmiesčius apvažiuoti savo vaikystės vietas, papasakoti apie jas, apie čia gyvenusius senelius, prosenelius savo vaikams, pamokyti juos, pasakyti, kad žmogus be atminties nevertas pagarbos“, - moters mintys verčia susimąstyti.

Kad ir pagarba senam žmogui. Sako, ne sykį pajutusi, kad į seną nebeatsisukama. Pati kartu su šeima slaugo vienišą ir pusiau aklą 83 metų kaimynę. Kaip neateisi, sriubos neatneši, neapžiūrėsi...

„Mano tėčio žodžiai: koks būsi senam žmogui, tokia bus ir tavo senatvė. Lazda turi du galus, jei nesmailiuoju badysi, tai ir tavęs niekas nebadys senatvėje“, - sako Jurgita. Ji tėčio prieš daugybę metų pasakytais žodžiais vadovaujasi iki šiol.

O atminčiai įamžinti, praeičiai pagerbti J.Povilionienė įpusėjusi naują idėją - iš senų drabužių siuva didžiulį paveikslą, kuriam jau turi ir pavadinimą „Vienišas ąžuolas“.

Tas medis auga prie Žeimelio mokyklos. Vienas jis ten toks. Ir vienišas. Vienišas, pasak Jurgitos, nes neturi suolelio, ant kurio jaunimas galėtų sėdėti ir svajoti. O po daugybės metų - atsiminti ir savo jaunystę.

Parengta pagal „Šiaulių kraštą“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
  • PREZIDENTAS: Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvykstančia Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar ketinate dalyvauti Baltijos kelio minėjime?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +13 C

 

 +12 +14 C

+20 +22 C

 +23 +24 C

 

 +24 +25 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1104 PLN - 4.3529
RUB - 73.1897 CHF - 1.0875
GBP - 0.9155 NOK - 9.9263
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis