Vakar į Seimą vėl buvo iškviesta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuriai teko atsiskaitinėti už etatinio apmokėjimo chaosą mokyklose. Bendruomenė piktinasi, kad ministrė nesusitvarko, tačiau pati J.Petrauskienė savo klaidų neįžvelgia. Beje, panaši krizė švietimo sistemoje jau yra kilusi ne kartą.
2008 m. balandžio 7 d. po pedagogų streikų ir reikalavimo palikti ministeriją iš švietimo ir mokslo ministrės pareigų atsistatydino tuometinė ministrė Roma Žakaitienė. Tuomet politikė neslėpė, jog tai padaryti vertė didžiulė įtampa visuomenėje. R.Žakaitienė tada žurnalistams sakė, kad išspręsti kilusią krizę sistemoje trukdė ir tai, jog artėjo rinkimai. Kaip žinia, tai laikas, kai politiniai oponentai puola, nežiūrėdami visuomenės interesų. Regis, šiandieninė situacija klostosi gana panašiai.
- Įgyvendinus etatinio apmokėjimo sistemą, apie kurią buvo kalbėta metų metus, pedagogai reiškia ministrei nepasitikėjimą. Kaip tokią situaciją vertina buvusi ministrė? - „Vakaro žinios“ paklausė buvusios švietimo ir mokslo ministrės, dabar Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorės Romos ŽAKAITIENĖS.
- Simboliška, kad po dvejų metų ministrų veiklos ateina laikas, kai bendruomenė stumia atsistatydinti. Diferenciacija tarp mokytojų, priklausomai nuo stažo, kategorijos, yra labai didelė, todėl turime situaciją, kai tą patį darbą dirbantis mokytojas gali gauti 30 ar net 40 proc. mažesnį atlyginimą už kolegą. Etatinis apmokėjimas yra vienas iš kelių spręsti šią problemą. Deja, turbūt pati formulė yra per daug sudėtinga ir leidžianti ja manipuliuoti įvairiai. Todėl kyla tiek daug aistrų, netgi vėl spaudžiama, kad ministrė atsistatydintų. Bet pasitraukimas problemos neišsprendžia.
- Gal šiandien situacija būtų kita, jei etatinis apmokėjimas jau būtų priimtas prieš 10 ar daugiau metų?
- Tiesa, kad etatinis apmokėjimas buvo paruoštas jau prieš 10 metų. Jeigu tada būtų rastas bendras sutarimas, šiandien mes jį tik tobulintume ir galėtume kelti mokytojų atlyginimus, jau įvertinant, kiek toks etatas kainuoja. Seniai reikėjo sutvarkyti švietimo darbuotojų atlyginimų klausimą. Net ir siekis didinti pedagogų atlyginimus būtų daug aiškesnis, jei būtų etatinis apmokėjimas. Šiandien mes visi tiksliai žinotume, kiek iš tiesų didėja mokytojų atlyginimai. Galime kalbėti apie bet kokį kitą darbą: kultūros darbuotojų, bibliotekininkų, kultūros centrų darbuotojų: jie bent jau žino, kaip turi keistis koeficientas, kad jiems augtų atlyginimas. Kai mokytojai neturi etatinio apmokėjimo, jie net negali to suprasti. Aiškumo nebuvimas ir mistika atlyginimų skaičiavime ir kuria aistras ne tik tarp mokytojų, bet ir visoje visuomenėje. Labai sunku suprasti, kaip gi mokamas tas mokytojo atlyginimas.
- Kai 2008 m. pasitraukėte, minėjote politinį spaudimą, tačiau to reikalavo mokytojai, o tuometis Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas nematė priežasčių jūsų sprendimui pagrįsti. Kas iš tiesų tada nulėmė apsisprendimą?
- Tuomet didelis spaudimas buvo jaučiamas ir streikų metu, bet ir tada sakiau, kad nesitrauksiu tol, kol nepasieksime sutarimo dėl atlyginimų kėlimo. Jeigu būtų laikomasi schemos, kurią buvome sutarę Vyriausybėje, jei nebūtų užklupusi krizė, šiandien mokytojų atlyginimai būtų 80 proc. didesni, lyginant su tuo, kas buvo tuomet. Bet aš pasitraukiau todėl, nes maniau, kad viskas, kas įmanoma, pasiekta. Maniau, reikia sumažinti emocinę įtampą ir leisti bendruomenei susikoncentruoti į darbus, o ne į paieškas, prie ko dar prikibus. Todėl ir dabartinei ministrei linkiu dirbti, tobulinti, nesitraukti.
***
Ministrė puolė profsąjungą
Vakar dėl etatinio apmokėjimo aiškindamasi Seime, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė gynėsi, kad pedagogams didesnių atlyginimų po permainų tikėtis ir nereikėjo. Esą reformos tikslas yra pakeisti darbo apmokėjimo tvarką, o ne padidinti atlyginimus. Pastarieji kilo ne dėl kintančios sistemos, o dėl atlyginimų fondui skirtų papildomų lėšų. „Viešojoje erdvėje yra paskleista melaginga informacija, ir akivaizdu, kad yra profesinių sąjungų, politikų, kuriems labai patogu nešti sumaištį į mokytojų bendruomenę ir tokiu būdu parodyti, kad mokytojų bendruomenė yra neveikli, nedirbanti ir negalinti atlikti savo darbo“, - tvirtino ministrė.
Seimo liberalų frakcijos nariui Arūnui Gelūnui pareiškus apgailestaujant, kad ministrė melu kaltina mokytojų bendruomenę, J.Petrauskienė aiškino taip nesielgianti, tačiau užsiminė, kad dezinformaciją skleidžia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Ne paslaptis, kad už etatinio apmokėjimo įgyvendinimą atsakingos savivaldybės rengiasi artėjantiems rinkimams, ir labai gaila, kad tos manipuliacijos yra panaudojamos kiršinant mokytojų bendruomenę“, - sakė ministrė.