respublika.lt

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: Geriau nestoti, nei stoti dėl mados (1)

2015 balandžio mėn. 06 d. 08:00:05
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Priimti studijuoti bet ką ar tik pažangų jaunimą - aukštųjų mokyklų savigarbos reikalas. Jei savigarba universitetams ir kolegijoms nė motais, teks atsisveikinti su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Su juo „Respublika“ kalbėjosi apie artėjančius egzaminus, bendrąjį priėmimą ir tai, kodėl ministras daliai jaunuolių pataria apskritai niekur nestoti.

 

- Tikriausiai jums teko girdėti apie Seimo narių siūlymus atidėti galutinę mokyklų tinklo pertvarką iki 2018 metų. Jiems nerimą sukėlė tai, kad nuo šių metų rugsėjo šalyje nebeliks vidurinių mokyklų. Esą dalis mokyklų, kurios turi potencialo tapti gimnazijomis ar progimnazijomis, nesuspėja akredituotis. Ar įmanoma traukinį sustabdyti, kai jis jau netoli finišo?

- Jei neklystu, tą traukinį jau buvo bandyta sustabdyt prieš praėjusius Seimo rinkimus - 2011 metais. Yra daugybė „už“ ir „prieš“, bet viskas susiveda į dviejų didžiųjų miestų - Vilniaus ir Kauno - nesugebėjimą sutvarkyti mokyklų tinklo. Iš čia kyla didžiausias bruzdesys atidėti įstatymo įsigaliojimą.

Tačiau čia yra ir moralės problema, ką labai aiškiai įvardijo progimnazijų asociacija, kuri darė savo suvažiavimą pas mus ministerijoje. Buvome susitikę ir su gimnazijų, progimnazijų, pradinių, pagrindinių mokyklų asociacijomis. Jų atstovai labai aiškiai išsakė mintį, kad tokios išlygos, leidimai „prasisukti“ nesilaikantiems įstatymų pakirs visos švietimo bendruomenės pasitikėjimą valstybe ir įstatymų viršenybe. Už tos pertvarkos atidėjimą agituoja tos mokyklos, kurios nepertvarkytos, kurios siekia išlikti ilgosiomis gimnazijomis. Kitaip tariant, siekia pasilikti tarybinėmis vidurinėmis mokyklomis. Tokių mokyklų yra mažuma - jų yra tik iki 30 visoje Lietuvoje.

Tokia situacija, kai 30 mokyklų šokdina visas likusias 1300, ne visai priimtina. Juk tos 30 mokyklų iš vidurinių taptų pagrindinėmis, progimnazijomis ar gimnazijomis. Čia apie užsidarymą nekalbama.

- Artėja brandos egzaminai ir bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Kokios naujovės šiemet laukia?


- Yra naujovė stojantiems į aukštąsias mokyklas - tai lietuvių kalbos ir užsienio kalbos mokėjimo lygiai. Anglų kalbos mokėjimo slenkstis - B1 - sugalvotas dar anos Vyriausybės, o reikalavimas būti išlaikius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stojantiems į universitetus - mūsų darbas.

Bendrajame priėmime naujovė tokia - pildant prašymą studijuoti vietoj 12 specialybių bus galima nurodyti tik 9. Man pačiam keistokai atrodo, kai vidurinę mokyklą baigęs žmogus pirmoje vietoje įrašo teisę, antroje - mediciną, vėliau statybas, dar toliau - mechaniką, žemės ūkį, dailę... Tai rodo, kad žmogus yra visiškai nemotyvuotas ir jis nelabai žino, ko nori. Buvo diskusija, kad mes turime riboti studijų krypčių pasirinkimą. Pavyzdžiui, žmogus renkasi inžinerinių mokslų studijų kryptį ir tada jis jau dėliojasi prašymus - elektros inžinerija, mechanikos inžinerija ir t.t. Kol kas nenorėjome daryti labai staigių pokyčių, nes tai sukelia labai didelį šoką. Taigi sutarėme pasirenkamų dalykų siaurinimą daryti palengva. Dabar vietoj 12 bus 9 laisvos grafos įrašyti pasirinkimus. Kitąmet, tikiu, vietoj 9 bus sumažinta iki 6.

Be to, su aukštosiomis mokyklomis šnekamės apie jų profilius. Yra kalbos, kad reikėtų neriboti priėmimo į konkrečias studijų programas, o priiminėti pagal studijų kryptis. Pavyzdžiui, žmogus įstoja į inžineriją, po metų gali pasirinkti konkrečiau - kad jį domina elektronikos inžinerija. Jis pradeda rinktis modulius, kurie jam reikalingi ateities darbui. Žmogus parengiamas būtent tokiu specialistu, kurio tuo metu laukia darbo rinka.

Suprantate, tos fantazijos, kad mes Seime ar Vyriausybėje ar kokiame nors komitete susėdę teisingai suprognozuosime, kokių specialistų reikės po 5-6 metų, yra labiau Žiulio Verno kūryba nei realybė. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai modulinis mokymasis, kai žmogus įgijo tam tikrą specialybę ir, jei jam trūksta, jis pasirenka vieną ar kelis modulius, pastudijuoja ir jam suteikiama kita specialybė. O prognozės 5-6 metus į priekį yra neįmanomos.

- Gerai tam jaunam žmogui, kuris žino, ko nori, ir keletą metų mokykloje tikslingai link to eina, kraunasi reikalingų žinių kraitį. O ką ministras patartų tiems abiturientams, kurie nežino? Nežino, ką studijuoti, kur atsiskleis jų gebėjimai ir kas perspektyvu...

- Patarčiau niekur nestoti. O jei visai nesusigaudo, nueiti į profesinę mokyklą ir išmokti kokio nors amato - vairuoti sunkvežimį, kirpti, virti, siūti... Blogiausiu atveju tie įgūdžiai šeimoje labai pravers.

Taigi geriausias patarimas tiems, kurie nežino, ko nori, yra niekur nestoti. Juk galima ir pasavanoriauti, ypač jei mintys sukasi apie socialinį darbą. Jei bent šiek tiek dvejojate, nueikite ir tris mėnesius senelių ar vaikų globos namuose padirbkite savanoriu. Tai bus jums geriausias atsakymas, ar ta sritis skirta jums, ar ne. Pavyzdžiui, į mediciną dalis jaunuolių, aišku, stoja iš idėjos, o kita dalis, žinokite, ateina ir sanitarais padirbti vasaromis. Apsivemia operacinėse ir supranta, kad ne jam ta specialybė, nes negali matyti kraujo ir mirštančio žmogaus.

Patikėkite, nėra kur skubėti. Sustoti ir pagalvoti visada yra geriau, nei stoti į specialybę, kuri nei ką nors duos jums, nei širdžiai yra miela. Vėliau pabaigus teks kankintis, kad turint bakalauro diplomą reikia indus plauti. Prastų pasirinkimų pasekmės - didžiulis diskomfortas ateityje.

Ir, manau, emigracija, kuri vyksta iš Lietuvos, tam tikra dalimi yra būtent dėl to, kad žmonės nusivilia savo pasiekimais Lietuvoje. Turint aukštojo mokslo diplomą Lietuvoje, kokiame nors Vilniaus bare dirbti nepatogu, bet Londone - visai nieko... Šiemet aš jaunuolius agituočiau nestoti tik pasižiūrėjus į gražų pavadinimą.

- Šiemet aukštosioms mokykloms primesta viena nemaloni „prievolė“ - nusistatyti minimalią kartelę. Kai kurios šiaušėsi, kad toks įpareigojimas prieštarauja Konstitucijai, kad negalima „nurašyti“ tų vaikų, kuriems kartą nepasisekė ir kurie prastai išlaikė egzaminus...

- Niekas ir nenurašo - jie gali perlaikyti. Niekas netrukdo. Žinokite, iki 10 proc. laikomų egzaminų yra laikomi pakartotinai. O dėl prieštaravimo Konstitucijai... Net jei taip, Konstitucija neturėtų kirstis su valstybės interesais. Šioje vietoje iš aukštųjų mokyklų spekuliacijų girdime pakankamai. Dabar yra tik vienas valstybinis universitetas, kuris dar nenusistatė minimalaus priėmimo balo (Mykolo Romerio universitetas - red. past.). Šiame kabinete, prie šito stalo, rektorius Alvydas Pumputis, dalyvaujant ne vienam žmogui, sakė, kad MRU tikrai nusistatys ir čia nemato problemos. Bet, matyt, keičiasi situacija ir jie pradeda galvoti kitaip.

Žinote, jei vienas universitetas mano, kad gali priiminėti bet ką ir, kaip kartais piktai įvardijama, pardavinėti diplomus - tai jų savigarbos reikalas. Manau, kad šitas minimalus balas yra reikalingas. Ir tai nesikerta su universitetų autonomija. Mes nesikišame į procesą, kaip jie moko tuos studentus, bet tai, ką jie priima ir ką jie išleidžia į darbo rinką, - valstybės reikalas. Juk jie naudoja ir valstybės, ir ES struktūrinių fondų pinigus. Taip pat ir žmonių asmenines lėšas. Įsivaizduokite, jei kas nors pradėtų pardavinėti supuvusius kiaušinius parduotuvėje - juk įsikištų vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pasakytų, kad ta įmonė daro negerus dalykus.

- O kas bus, jei minimalaus balo taip ir nenusistatys?


- Tada kils klausimas dėl ES paramos lėšų gavimo. Sąlygose mes aiškiai esame nurodę, kad neatitinkantys kokybinių kriterijų negali aplikuoti į jokias europines lėšas, kurios skirstomos per Švietimo ir mokslo ministeriją.

Antra, tai bus tam tikras signalas jaunimui, kuris svarsto, stoti ar nestoti į vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Štai Vilniaus universitetas nusistatė minimalų balą, lygų 3, Kauno technologijos universitetas daliai specialybių - 2.

Kolegijos, net ir tos nusistatė minimalų slenkstį. Net ir jos pasakė, kad tų, kurie nieko nesimokė ar nieko neišmoko, pas save nepriiminės.

- Tačiau sakoma, kad ir tas vienetui lygus minimalus balas - gėdingai mažas...

- Taip, tai gėdingai minimalus balas. Bet bent kažkoks. Esant tokiam balui per visą Lietuvą gal tik 100 studentų būtų nepriimta. Bet įsivaizduokite, jei anksčiau priimdavo tą 100 studentų, kurie visiškai nieko nesimokė...

- O su laiku neplanuojama kartelės dar labiau pakelti?

- Tai yra derybų klausimas. Mes nesukursime tokios situacijos, kad į mediciną ir į miškininkystę stotų turėdami tokius pačius balus. Tai visiškai siurrealistinė situacija. Tie balai turės skirtis ir pagal specialybes, ir, ko gero, pagal aukštąsias mokyklas. Be to, tas minimalus balas yra tik vienas iš nedaugelio elementų gerinant švietimo ir studijų kokybę.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TARA: daugiau nei dvejus metus diskutuojamas Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas į taromatus rinkti vyno ir degtinės butelius Aplinkos apsaugos komitete nukeltas iki Seimo rudens sesijos.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar smulkieji ūkininkai turėtų auginti kiaules vien šaltuoju metu?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

 +12 +14 C

 

 +12 +13 C

+18 +19 C

 +19 +22 C

 

 +21 +23 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis