Kitos Lietuvos žinios

Sveikatos apsaugos reforma - grupinis nusikaltimas Lietuvai! Tai kol kas ne Seimo tyrimo komisijos išvada. Ir ne teismo nuosprendis. Gal kol kas taip atrodo tik mudviem - man ir seniai matytam mano mokslo Medicinos institute draugui Stasiui Bajerčiui, gydytojui, jau beveik turinčiam 50 metų darbo stažą, kitados vadovavusiam Mažeikių ir Molėtų centrinėms ligoninėms, o dabar - dirbančiam Molėtuose chirurgu.

Reformos vykdytojai, girdžiu, jau šaukia: “Jeigu atrodo - žegnokitės!” Teisingai šaukia. Atėjo laikas žegnotis. Kaip prie karsto.

- Staseli, po tiek nesimatymo gal tu man paprastai, žmogiškai paaiškintum, kas ta sveikatos apsaugos reforma. Kiek kur skaitau - esmės nepagaunu.

- Ir nepagausi. Jūs čia, Vilniuje, niekas jos nepagaunate. Čia kada atvažiuoju į sostinę, sutinku vieną bičiulį, kraujagyslių profesorių ir, žinai, jis manęs klausia to paties. Jis irgi nesupranta. Nes Vilniaus reforma beveik nepaliečia. Vilniaus medikai mano, kad pas juos vykdomas tas ne visada lengvai paaiškinamas atskirų ligoninių jungimas yra reforma. Jokia čia reforma. Jungimai irgi daug ką pagadins, bet tik-roji reforma, tiksliau, tikrasis sveikatos apsaugos sistemos griovimas, vyksta provincijoje.

Ir tuomet aš jam paaiškinau. Bet kadangi tu - ne profesorius, o baigęs tik vieną medicinos semestrą, tau paaiškinsiu dar paprasčiau...

Prieš kokį mėnesį, man budint ligoninėje, greitoji atveža nuo ežero žvejį iš Vilniaus. Diagnozuojame miokardo infarktą. Bet yra budintis anesteziologas, reanimatologas, žvejys guldomas į reanimaciją, jam leidžiama krešulį tirpdančių vaistų ir jis lieka gyvas. Vakare reanimobiliu išvežamas į Santariškes. O kas būtų, jeigu ir Molėtus jau būtų pasiekusi šita vadinamoji reforma? Ir jeigu neturėtume, kaip neturi jau dešimt Lietuvos rajonų, kuriuos reforma palietė, reanimacijos skyriaus, gimdymo skyriaus, chirurgijos? Ar būtų suspėję jį nuvežti į regioninę ligoninę Utenoje ar į Vilnių? Manau, kad šito žmogaus jau nebūtų.

Taigi dirbdamas rajone vos ne kiekvieną dieną susiduri su gyvais faktais, perspėjančiais apie artėjančios reformos potencialias pasek-mes ir liudijančiais apie šitos vadinamosios reformos moralę. Manau, kad dešimtyje rajonų, kuriuos šis reformos etapas jau palietė ir minėtų skyrių juose jau nebėra, jaučia ir pačias pasekmes.

O premjeras šiandien įsitikinęs, kad reformą reikia tęsti, kad dabartinės sveikatos sistema yra per brangi. Įsivaizduoji - sveikata, brangiausias žmogaus turtas, yra per brangus! Mūsų BVP dalis sveikatos apsaugai - 4 procentai. Viena mažiausių Europoje, perpus mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį! O premjerui ji, matote, per didelė. Nereikėjo leisti 20 metų apvaginėti valstybės - nereikėtų dabar tokia reforma (Lietuvos piliečių sveikatos ir gyvybių sąskaita) spręsti “per brangios” medicinos problemų.

Bet reformos sumanytojams ir vykdytojams kas: nėra žmogaus - nėra problemos. Kažkoks XX amžiaus žmogėdra jau yra taip pasakęs, ar ne?.. Taigi šitokį problemos sprendimo būdą, šitokią reformą, nedelsiant reikia stabdyti! O gal premjeras lauks rudens, kai ateina derliaus nuėmimo metas ir viščiukų skaičiavimas? Kažkas jam suskaičiuos mirusiuosius, tą “papildomą” reformos aukų derlių, ir jis tik tada nuspręs, tęsti reformą ar stabdyti. Bet kiek žmonių reforma jau bus suspėjusi komandiruoti į Anapilį? Juos labai lengva suskaičiuoti - jie nejuda.

- Na, jau čia turbūt persūdei. Niekas šiais laikais tokių eksperimentų nedarytų: suskaičiuosime mirusiuosius ir nuspręsime...

- Žinoma, nedarytų. Bet daro. Iš pradžių norėjo šituos skyrius sunaikinti 25 rajonuose. Bet kilo didžiulis triukšmas ir Seimo opozicijos dėka buvo apsispręsta šį griovimą taikyti tik dešimtyje rajonų, kitiems rajonams paliekant pereinamąjį laikotarpį. Paskui, kaip tu sakai, suskaičiuos kritusius viščiukus ir nuspręs... Ir turbūt reformą pratęs... Nes kol kas galiojanti sveikatos apsaugos sistema “per brangi”.

- Sustok, mielas drauge, bet čia juk ne viščiukai, ne triušiai ar varlės, kurias bestudijuodami mediciną pjaustėme... Čia juk žmonės!.. Čia jau psichiatrai turėtų susidomėti šitokia reforma.

- Net labai susidomėjo. Reformai vadovauja psichiatras, sveikatos apsaugoms ministro patarėjas Marcinkevičius. Tas pats, kuriam labai rūpi ne tik minėtų skyrių griovimai rajonuose, bet ir Sapiegos ligoninės naikinimas Vilniuje, Onkologijos instituto jungimas prie Santariškių ligoninės. Ir jam sveikatos apsaugos ministrą geodezininką ar jį pakeitusį teisininką yra visai nesunku įtikinti, kad reforma yra gera arba kad psichiatras onkologijoje daugiau nutuokia už profesorę Griciūtę...

Kitus viceministrus irgi nesunku įtikinti, kai vienas yra irgi teisininkas, bet dar ir fiziką baigęs. Kita viceministrė yra ekonomistė... Ministerijos kancleris - buvęs darbų mokytojas... Kaip galima eiti vadovauti sistemai, nieko apie ją nesuprantant? Tu įsivaizduoji, kiek įžūlumo reikia turėti, kad eitum. Padorus žmogus, net partijos botagu genamas, neitų... Jeigu apie tokius kadrus sužinotų kadaise buvęs mano ministras Kleiza, karste imtų vartytis...

- O kodėl nesakai, kad viena viceministrė vis dėlto yra gydytoja. Ir net dirbusi seksopatologe?.. Bet tu man geriau pasakyk: jeigu reforma šitaip kenkia Lietuvai, tai kaip su Hipokrato priesaika, kurią duoda gydytojas. Svarbiausia jos, gydytojo moralės kodekso, nuostata: NEPAKENK! Gal tie medicinai vadovaujantys teisininkai, geodezininkai, ekonomistai, fizikai, darbų mokytojai visai be blogos valios su savo reforma kenkia Lietuvai? Gal jie nėra davę tos priesaikos?

- O tu nesišaipyk iš Hipokrato priesaikos. Geriau paskambink į ministeriją ir pasiklausinėk, kaip ten dabar su ta priesaika... Ir tada jau galėsi juoktis.

O dabar dar sugrįžkime prie nejuokingų dalykų. Žinai, kokiu virusu šita nelemta “reforma” dar užkrėtė Lietuvos mediciną? Žinoma, ne vien ji kalta, tačiau, pavyzdžiui, jauni chirurgai jau nebevažiuoja į rajonus dirbti ir dėl jos. Atvažiuosi, adaptuosiesi, pradėsi kurtis, o reforma taukšt per tavo chirurgijos skyrių - ir ieškok darbo mieste. Ignalinoje, pavyzdžiui, jau nėra net budinčių chirurgų. Rajonas, į kurį vasarą suvažiuoja pusė Lietuvos. Liko vienas chirurgas, kuris dirba tik dieną. Kupišky jau seniai panaši situacija. Turbūt jau 15 metų, kai nė vienas apskritai jaunas gydytojas neatvažiavo į Molėtus. Jie kuriasi didesniuose miestuose arba tiesiai skrenda į Vakarus.

Va, matai skelbimą “Gydytojų žiniose”. Dar tik rezidentai, o jau kviečiami dirbti į Vokietiją. Net vokiškai mokėti nebūtina. O visai neseniai sužinojau, kad mūsų gydytojus, atrodo, chirurgus, britai kviečia vykti į Londoną budėti ligoninėje. Dukart per savaitę. Šeštadienį ir sekmadienį. Nuperka jiems lėktuvo bilietus, aprūpina viešbučiais. Nesidomėjau, kiek jiems už tai moka. Bet įtariu, kad už tas dvi dienas jie gauna daugiau nei Lietuvoje už mėnesį.

Matai, kaip vertinami Lietuvos gydytojai. Gaila, taip vertinami ne namie, kur brangiausias žmogaus turtas yra per brangus...

P.S. Paklausiau savo bičiulio ir ėmiau skambinėti į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad išsiaiškinčiau, kaip su ta Hipokrato priesaika? Duoda ją kas ar ne? Ir kaip duoda? Ir visai nebuvo juokinga: niekas nieko nežino. Ačiū - geresnio atsakymo į klausimą, kodėl vykdoma tokia amorali sveikatos reforma, negausi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"