respublika.lt

Suvirintojas, tapęs prezidentunuotraukos (1)

2019 vasario mėn. 04 d. 09:06:35
Dalia BYČIENĖ

Marijampolės, praėjusių metų kultūros sostinės, simboliu buvo tapęs Kazlų Rūdos kultūros centro teatro „Žalvarnis“ aktorius Remigijus Janušaitis. Žmogus, suvaidinęs prezidentą Kazį Grinių. Niekada nesimokęs aktorystės, bet visada norėjęs tapti aktoriumi, Remigijus gyvenime dirba paprastu suvirintoju. Vyras juokiasi, kad daugiau nei metus, tą laiką kol gyveno šiuo vaidmeniu, į darbą eidavo pasitempęs kaip prezidentas, net tepaluotomis rankomis stengėsi išsaugoti prezidentinį orumą. Įeiti į šią būseną jam buvę lengviau nei iš jos išeiti.

 

- Kaip jus surado tokio didžiulio renginio režisieriai? Nejaugi taip paprastai ėmė ir pakvietė?

- Niekas iki tol manęs nepažinojo. Pirmiausia Kazio Griniaus vaidmenį teko suvaidinti Kazlų Rūdos teatre „Žalvarnis“, Virginijos Samuolienės sukurtoje ir režisuotoje pjesėje „Nerimstanti širdis“. Pasižiūrėti spektaklio atvažiavo Kazio Griniaus muziejaus direktorė, matyt, jai patiko, jei pasiūlė nusifilmuoti klipe apie Marijampolę. Taip ir įsisuko tas ratas...

- Pakvietė todėl, kad jūsų ir prezidento išvaizda, šukuosena panašios?

- Tik ne šukuosena (juokiasi). Kai Kazlų Rūdos teatras pakvietė vaidinti Kazį Grinių, buvau visai trumpai nusikirpęs. Vėliau, prezidento vaidmenų daugėjant, teko plaukus užsiauginti. Specialiai tam vaidmeniui prisitaikiau akinukus. Kas pamato, sako, kad primenu K.Grinių...

- Kaip sekėsi vaidinti šią istorinę asmenybę? Suvalkijoje turėjo būti nelengva, nes prezidentas Grinius čia gimęs, gyvenęs, apie jį daug žinoma.

- Apskritai man tie metai buvo sunkiausi iš iki šiol gyventų. Įsipareigojimas didžiulis. Kiekvieną dieną stengiausi gyventi Griniumi, įsijausti, kad scenoje juo būčiau. Profesionalui būtų lengviau persikūnyti. Dirbi savo darbą, o mintyse - prezidentas. Vaikščiojau kaip jis, laikyseną jo stengiausi išlaikyti. Skaičiau, apie K.Grinių, ką tik radau. Kiek yra garso įrašų, visus perklausiau. Reikėjo juk pagauti balso tembrą, kalbėseną. Dirbome abu su režisiere, ji daug padėjo, bet daugiau teko pačiam. Stengiausi perprasti, kaip tas žmogus galėjo jaustis, mąstyti, atrodyti. Mūsų amžius atitiko, be to, K.Grinius iš mūsų krašto kilęs, tai man buvo paprasčiau, aiškiau. Senelius savo prisiminiau, jie tuo laiku gyveno. Vaidmuo iš prisiminimų, jausmų nusilipdė. Nors labai stengiuosi sugrįžti į save iš K.Griniaus, bet vaidmuo kažkaip nepaleidžia iki šiol... Tapau atpažįstamas, nors to visai nesiekiau.

- Ar ryžtumėtės šį politiką suvaidinti didžiojoje scenoje?

- Greičiausiai ne. Nežinau, ar esu tiek pasirengęs. Tarp savų, vaidinti nedideliam ratui - kitaip. Gal ir nebuvo taip visai blogai, nes sulaukdavau klausimų, kokiame teatre dirbu (juokiasi).

- Sakote, perpratote prezidento Griniaus būdą, gyvenimą. Koks jums atrodo Griniaus gyvenimas, ar galėtumėte jį nugyventi?

- Kiekvienam mums duotas savas gyvenimas. Jei klausiate, ar man patiktų gyventi K.Griniaus gyvenimą, tiesiai sakau - būti juo tikrai nenorėčiau. Man patinka savimi būti. K.Grinius buvo labai ramaus būdo, susimąstęs visada, o mano prigimtis kitokia, esu sangvinikas. Bet pamoką gavau gerą - išminties, savo laiko supratimo ir tvirto charakterio. Jeigu jau prezidentas nusprendė, kad taip bus, akmenį galėjai ant galvos jam tašyti, nepakeis savo nuomonės. Sako, buvo paprastas, „nepasikėlęs“. Vaikščiojo pėsčiomis, rengėsi paprastai. Daugumos mūsų, suvalkiečių, būdas toks. Esame paprasti, žeme vaikštantys žmonės.

- Kai kurie oratoriai, aktoriai savo kalbas ir vaidmenis kuria prieš veidrodį. Gal ir jums įsikūnyti į K.Grinių reikėjo veidrodžio?

- Žinoma. Ne tik K.Griniaus, visus savo vaidmenis aš repetuoju prieš veidrodį.

- Sakote, susigyvenote su tuo charakteriu. Gal ir daugiau ką iš jo pasiėmėte, rengtis panašiau pradėjote?

- Ne, nėra reikalo. Tuo labiau kad aprangą šiam vaidmeniui pats nusipirkau dėvėtų drabužių krautuvėje. Radau tinkamą tam laikui kostiumą. Tik reikėjo visą laiką stengtis nepriaugti svorio, kad tilpčiau (juokiasi).

- Kas atvedė į sceną?

- Nuo pat mokyklos svajojau tapti aktoriumi, tai buvo mano svajonė. Gyvenimas kitaip susiklostė, netapau juo, bet džiaugiuosi, kad svajonė bent dabar išsipildė. Mokykloje vaidinau, paskui prasidėjo vaidmenys kultūros namų scenoje, po to - aštuonerių metų pertrauka. Ir vėl su trenksmu grįžau.

- Nesigailite netapęs profesionaliu aktoriumi?

- Ne. Matyt, taip reikėjo. Viskas yra dėsninga, o svajones galima įgyvendinti. Vaidinu ne didžiojoje scenoje, o mažojoje. Gal net daugiau triūso įdėti tenka, bet jaučiu didelį malonumą. Jaučiuosi savimi.

- Kokius vaidmenis yra tekę suvaidinti? Kokius mėgstate?


- Pirmasis spektaklis, kuriame vaidinau mokytoją, buvo šviesaus atminimo režisieriaus Algirdo Populaigio parašyta ir režisuota drama „Kančių sala“ apie tremtį prie Laptevų jūros. Buvo ir jungtinis pasirodymas: „Amerika pirtyje“ su kalvarijiečiais, marijampoliečiais, jame vaidinau siuvėją Vincę. Teko vaidinti „Dobilėlyje penkialapyje“, „Dėdė atvažiavo“, „Žemės ar moters“. Buvo tų vaidmenų. Ne bet kokį sutikčiau vaidinti. Mėgstu ryškius. Lengviau man vaidinti kokį lengvabūdį, kur gali improvizuoti, keistis. Dabar buvo ir vėl nusimato inteligentiškesni vaidmenys. Gal su amžiumi branda ateina...

- O ką norėtumėte suvaidinti? Ką jums reiškia teatras?

- Teatras man yra daug. Teatre jaučiuosi savam kailyje. Mėgėjų teatrai tuo ir išsiskiria, kad per prievartą nė vienas žmogus čia neateina. Ateina silpnesnių, stipresnių, kas nori - išmoksta. Kiek teko dirbti, dauguma saviveikliniuose teatruose vaidinančių tam yra pasišventę. Dirbti be atlygio, eikvoti savo laiką ne kiekvienas gali ir ne kiekvienas nori. Turiu svajonių vaidmenų, bet nenoriu atskleisti. Man taip būna: jei garsiai pasakau, svajonė ima ir prapuola.

- Jei pats taptumėte režisieriumi, kokį spektaklį pirmiausia kurtumėte?

- Balio Sruogos satyrinę komediją „Dobilėlis penkialapis“. Personažai ten tiek skirtingi... ir be galo įdomūs. Mes ne visą spektaklį pastatėme, tik vieną veiksmą. Ir dabar susirinkę kalbamės, kad reikėtų susiimti ir pastatyti visą spektaklį.

- Ar saviveiklinis teatras reikalingas? Ar žiūrovai laukia jūsų spektaklių?

- Mūsų savivaldybėje dėmesiu tikrai negalime skųstis. Kiekvienas stengiasi pakliūti į premjerą ar bent vėliau spektaklį pamatyti. Į kaimus važiuojame. Jaunų žmonių ateina mūsų pamatyti. Vadinasi, užkrečiame, duodame žmonėms kažką, ne tik dėl savęs vaidiname. Nuvažiuoti į profesionalų teatrą ne kiekvienas gali, o čia gali ateiti ir pamatyti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INDONEZIJA: Indonezijos prezidentas Jokas Widodas paskelbė pergalę trečiadienį vykusiuose šalies prezidento rinkimuose; neoficialūs rezultatai rodo, kad jis laimėjo surinkęs 54,4 proc. balsų, tačiau oficialių rinkimų rezultatų nesitikima iki gegužės.
  • TARŠA: nuo 2025-ųjų nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15 proc., o nuo 2030 m. - 30 proc. mažiau anglies dvideginio (CO2), ketvirtadienį nusprendė Europos Parlamentas (EP).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Su kuo jums asocijuojasi šią savaitę nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus katedra?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +2   +3 C

   0    +1 C

 

 +1    +3 C

+16  +17 C

 +13   +14 C

 

+13   +14 C

2-4 m/s

 1-2 m/s

 

 2-3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis