2 nuotr.Lietuvos institucijos pripažįsta, jog nėra pajėgios apsaugoti gyventojų teisės į asmeninį gyvenimą. Ypač kai asmens duomenis renka, apdoroja ir archyvuoja milžiniškos pasaulinės korporacijos. „Google“ planai filmuoti Lietuvos gatves sulaukė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėmesio, tačiau vargu ar kitose valstybėse už panašius pažeidimus baustą verslo milžiną išgąsdins gresianti tūkstančio litų bauda.
Pikantiški vaizdeliai
Praėjusią savaitę „Google“ pranešė apie Lietuvoje pradedamą įgyvendinti „Google Maps Street View“ projektą. Bendrovė nurodė, kad netrukus bus pradėtas vaizdų rinkimas - po Lietuvos miestus ir miestelius važinės „Google“ automobiliai ir viską fotografuos.
Gatvėse neišvengiamai bus filmuojami atsitiktiniai praeiviai, automobilių numeriai, privatūs namai. Perspektyva įsiamžinti „Google“ archyvuose vilioja toli gražu ne visus. Ypač kai bendrovė turi rimtų bėdų dėl teisės į asmenų privatų gyvenimą pažeidimų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje.
JAV federalinė komunikacijų komisija vos prieš mėnesį nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant neteisėtai surinktų asmens duomenų bylas. Bendrovės automobiliai užfiksavo asmenis itin pikantiškose situacijose - nuogus, neblaivius, besišlapinančius ar bendraujančius su prostitutėmis. Šie vaizdai buvo išplatinti viešai. Internete nesunkiai galima rasti tinklalapių, skirtų specialiai juokingiausioms „Google“ automobilių užfiksuotoms akimirkoms.
Taip pat paaiškėjo, kad bendrovės automobiliai belaidžiu ryšiu neteisėtai perėmė asmeninių elektroninių laiškų fragmentus, slaptažodžius ir kitą delikačią informaciją. Šiuo metu dėl to Vokietijoje bendrovei iškeltos dvi bylos.
Baudos tik simbolinės
Tuo tarpu Lietuvos valstybinės duomenų inspekcijos vadovas Algimantas Kunčinas „Vakaro žinias“ tikino, kad „Google“ Lietuvoje rinkti privačius asmens duomenis niekas nedraus. „Bendrovė į mus kreipėsi prieš metus. Didžiausia kliūtis yra tai, jog „Google“ negali vykdyti tokios veiklos, kol neturi atstovybės Lietuvoje. Dėl to mes negalėtume jų nei kontroliuoti, nei bausti. Jie rinktų ir siųstų informaciją į centrinį serverį, o ten jau būtų uždengiami veidai ar automobilių numeriai. Tokių procesų nuolatos prižiūrėti ir sekti mes galimybių neturėsime“, - sakė jis.
Paklaustas, kaip Lietuvos institucijos galės ginti pažeistas piliečių teises, jei atstovybė bus įsteigta, inspekcijos vadovas patikino, kad numatytos piniginės baudos. „Pagal galiojančius įstatymus turime teisę skirti vieno tūkstančio litų baudą. Už pakartotinius pažeidimus iki dviejų tūkstančių“, - patikslino A.Kunčinas.
Pasiteiravus, ar dešimtis milijardų dolerių uždirbančiai bendrovei tūkstančio litų bauda padarys įspūdį, inspekcijos vadovas patikino, jog Europos Sąjungos institucijos jau ruošiančios bendrą tvarką, kuri leis bausti griežčiau. Įvertinus „Google“ pajamas per pirmąjį šių metų ketvirtį tampa aišku, kad tūkstantis litų - suma, kurią korporacija uždirba mažiau nei per sekundę.
Privatumo seniai nėra
Tuo tarpu susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui atrodo, kad atimti žmogui teisę į privatumą - normalu, nes tai esą vyksta jau seniai. „Jei taip rūpinamės asmens duomenų saugumu, tai gal pažvelkime į situaciją, kai duomenis jau dabar galima laisvai nusipirkti iš oficialių institucijų. Antai partijos gali pirkti rinkėjų sąrašus su jų informacija, kad galėtų platinti savo rinkimų medžiagą. Ten, kur reikia, žmogaus teisės nėra saugomos, o kur visai nebūtina kištis, mūsų valdininkai tampa didžiausiais teisių gynėjais“, - kodėl verta leisti „Google“ viską filmuoti, aiškino politikas.
VŽ Trigrašis
Bendrovė „Google“ naudotojų asmens duomenis jau seniai pavertė preke. Internete naršantys žmonės yra reitinguojami pagal juos dominančias temas. Vėliau šie duomenys parduodami reklamos užsakovams, kurie savo prekei lengvai randa tikslines grupes.
Faktai
Vilniaus centrą ir senamiestį visą parą „prižiūri“ 95 stebėjimo kameros.
Nuo 2007-ųjų Lietuvoje veikia vadinamoji sekimo direktyva, kurioje ryšio paslaugas teikiančios bendrovės įpareigotos metus saugoti skambinančių ir SMS žinutes siunčiančių asmenų telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kt.
2011 metais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sulaukė 240 skundų dėl galimų asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimų.
Marijonas MIKUTAVIČIUS - dainininkas:
Šioje valstybėje privatumas nėra apsaugotas. Kita vertus, labai abejoju, ar yra kur nors valstybė, kur jis būtų apsaugotas absoliučiai. Nesu pasiruošęs gyventi kaip partizanas ir bijoti pasirodyti žmonėms. Jei einu į viešą renginį, esu pasiruošęs viešumui ir priimu tas žaidimo taisykles. Bet nežinau, kuo aš užkliūvu, jei motoroleriu važiuoju į žvejybą. Suprantu, kai filmuojami asmenys, kurie blogai elgiasi, yra pavojingi visuomenei, daro žalą turtui. Tačiau net ir tuo atveju didelis klausimas, ar galima tai daryti.
Privatumą pažeidusiai įmonei reikėtų uždėti tokią baudą, kad ji iš karto bankrutuotų. Ir pažeidimai greitai baigtųsi. Tačiau suprantu, kad tai būtų nesąmonė. Mes gyvename atviroje laisvoje visuomenėje, kur žmonės sąmoningai ar nesąmoningai, gal siekdami naudos, yra linkę daryti klaidas. Manau, jog tūkstančio litų bauda už tokius pažeidimus yra niekai. Jei tokia bauda būtų mano bendrovėje, aš pažeidinėčiau visus įmanomus įstatymus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
