respublika.lt
e3

Sunku patikėti: vaiką gali atimtinuotraukos (60)

2018 lapkričio mėn. 15 d. 09:58:11
Justina GAFUROVA

Vakar visoje Lietuvoje vyko socialinė akcija „Raudonas balionas“. Tik dėl pilietiškumo aktyvūs gyventojai susibūrė į miestų aikštes, norėdami išreikšti neabejingumą šių dienų situacijai, kuri matoma vaiko teisių apsaugos srityje. Gyventojai savo mieste galėjo pamatyti raudonus balionus ne tik praeivių rankose, bet ir pritvirtintus prie automobilių, įstaigų, parduotuvių durų ar langų. Net ant kelio ženklų su gyvenviečių pavadinimais vakar plazdėjo raudoni balionai. Lietuvos žmonės taip pasakė, kad jų širdys kraujuoja.

 

Į Vilniaus Lukiškių aikštę likus keliolikai minučių iki akcijos pradžios, iš pradžių nedrąsiai, iš įvairių pusių žingsniavo žmonės, nešini raudonais balionais. Aikštėje besidairantis jaunas vyras pasiteiravo, ar tikrai čia vyks akcija. Tai Artūras su žmona Sigita ir šešerių metų sūnumi Eimantu, atvykę į akciją net iš Klaipėdos. „Toks svarbus renginys, norėjome prisidėti. Tikimės, kad Vilniuje daugiau jėgos, gal susirinks daugiau žmonių, turime dalyvauti ir parodyti, kad kovosime už savo vaikus. Tiesa, gal čia ne pati geriausia vieta, nes neateis politikai, mūsų neišklausys. Gal reikėtų rinktis mitingo metu prie Seimo ar Vyriausybės“, - sakė „Vakaro žinių“ kalbintas tėtis. Išgirdęs, kad spalio 30 d. tūkstantinę minią sutraukęs mitingas prie Seimo kartą jau vyko, jis papurtė galvą, patikinęs, kad anksčiau apie tai girdėjęs nebuvo.

Sigita neslepia, kad ne tik jų, bet ir artimųjų šeimas kausto baimė: „Nesijaučiame saugūs. Daugiabučiuose gyvenančios šeimos išsigandusios, baisu su kaimynu susipykti. Jis gali paskambinti į tarnybas ir jau tą pačią dieną gali netekti vaikų.“ Jai antrina ir Artūras, pridurdamas, kad šiandien valstybė su tėvais elgiasi nesąžiningai. „Daug reikalaujama, bet nėra jokios pagalbos. Savo jėgomis kovojame, stengiamės, kaip išmanome. Tai labai nesąžininga“, - sakė Artūras.

Į socialinę akciją atėjusi trijų vaikų mama Vilma „Vakaro žinioms“ sakė negalėjusi tokią dieną likti namuose. „Noriu palaikyti šią idėją. Deja, tėvai šiandien labai įbauginti. Kalbamės su namiškiais, draugais, kaimynais. Žinote, apie ką dažniausiai? Apie tai, kaip elgtis atėjus tarnyboms. Kalbame, kad tokiu atveju reikėtų vienytis, kovoti, neatiduoti vaikų. Manau, kad poįstatyminiai aktai turi būti pakeisti kuo greičiau. Jeigu mes tikėtume, kad viskas vyksta gerai, mūsų čia nebūtų. Ir net jei kažkas bandys pasakyti, kad mūsų buvo mažai, todėl mums nerūpi, tai netiesa. Kiekvienuose namuose kiekvieną dieną visos Lietuvos tėvai kalba apie tą patį - kaip apginti savo vaikus“, - tėvelių baimes išsakė Vilma.

Paklausta, kokių pokyčių tikisi iš valdžios, ji sakė, kad pirmiausia tėvams trūksta aiškumo: „Niekas nesiginčyja dėl paties tikslo - smurto prieš vaikus netoleravimo. Tačiau viskas turi vykti proporcingai ir nuosekliai. Šiandien nėra oficialios žinios nei iš ministerijos, nei iš Vyriausybės ar kitų institucijų politikų apie tai, kas bus padaryta. Mums trūksta griežto ir aiškaus pasakymo: „Nusiraminkite, stabdome procesą ir tobulinsime sistemą.“ Tačiau to niekas nesako, todėl tėvai gyvena nežinomybėje ir nepasitiki sistema. Aš skaičiau anketą, pagal kurią nustatomas smurto grėsmės lygis, ir galiu pasakyti, kad remiantis ja, vaikus atimti galima iš kiekvienos šeimos. Pakaks tik pasipainioti ne laiku ir ne vietoje.“

Dviejų vaikų mama Brigita sako, kad likti abejingai košmarui, kuris vyksta, neįmanoma. „Aš bijau dėl savęs, dėl savo draugių. Jeigu mano kaimynas sugalvos paskambinti ir mane paskųsti, esu įbauginta, kad mane gali aplankyti tarnyba. Aš nieko prieš juos įsileisti, bet atimti vaiką, mano nuomone, turėtų būti kraštutinė priemonė, o ne ta, kuri taikoma pirmiausia. Taip įstatyme ir parašyta“, - sako akcijoje dalyvavusi Brigita. Ji sako, jog tėvai kovoti tokioje sistemoje bejėgiai, nes daugelis jų nėra teisės specialistai, tad kovoti su institucijomis - sudėtinga. Taip pat ji pasigendanti prevencijos ir pagalbos, kurios turėtų sulaukti visi tėvai: „Tik vakar būdama savivaldybėje sužinojau, kad yra organizuojami pozityvios tėvystės kursai. Jeigu priimtas toks įstatymas, tai tėvai kartu turėtų gauti pagalbą ir informaciją. Jie turi žinoti, kur kreiptis ir ko gali tikėtis.“

Jai antrino dviejų vaikų mama Renata: „Mes prieš smurtą, tačiau ir prieš tai, kad būtų be reikalo iš šeimų atiminėjami vaikai. Tai yra didžiulė trauma ne tik tėvams, bet ir vaikams. Negana to, nėra jokios prevencijos. Tėvai turi džiaugtis, kad skirta po 30 eurų už kiekvieną vaiką, tačiau nuo visų slepiami laikinieji globėjai gauna ne tik kelis šimtus siekiančias išmokas, bet ir visus reikalingus mokymus bei psichologinę pagalbą. Laikini globėjai dar ir apmokomi, o tėvai turi patys viską žinoti? Ir dar bijoti savo kaimynų, kurie gali paskųsti. Turėtų būti atsakomybė už tokius skundus. Nebūkime naivūs, yra kaimynų, kuriems vaikai trukdo. Gal gavus skundą, pirmiausia, reikėtų patikrinti tą, kuris skambina?“

Du vaikus auginanti mama Alina sako, kad šiandieninė situacija vaiko teisių apsaugos srityje baugina ne tik esamus, bet ir būsimus tėvus. „Kokį pavyzdį mato jaunimas? Pamatę, kas darosi, jie dar sparčiau bėgs iš Lietuvos. Be to, artėja rinkimai. Jau dabar galiu pasakyti, kad labai mažai šansų bus juos laimėti tiems, kurie neturi vaikų. Nes tokie politikai nesupranta mūsų, tėvų. Mes išrinkome politikus, kurie gauna atlyginimą už tai, kad atstovautų mūsų interesams, bet jie to nedaro. Močiutė, keturis metus jau nemačiusi savo anūko, kuris paimtas iš šeimos, kreipėsi į prezidentę ir gavo atsakymą, kad čia ne prezidentūros, o kažkokios ministerijos reikalas. Man keista, kodėl iki šiol tyli prezidentė? Kodėl ji nesirūpina savo šalies vaikais?“ - daugybę tėvų kamuojančius klausimus vardijo Alina.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (60)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RATIFIKAVO: Seimas ratifikavo Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, kuris buvo pasirašytas 2018 m. birželio 25 d. Vilniuje.
  • PRIĖMĖ: Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis įteisino Seimo nario patarėjo pareigybę; parlamentarai taip pat įtvirtino, kad Seimo nario padėjėjų (patarėjų) maksimali savaitės darbo laiko norma yra 60 val. vietoje šiuo metu nustatytos paros darbo laiko normos - 12 val.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gaunate kokią nors socialinę pašalpą?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -7     -2 C

   -8     -5 C

 

   -10     -6 C

  -4      0 C

  -5    -2 C

 

   -6     -4 C

    5-7 m/s

    2-3 m/s

 

   4-5 m/s

 

USD - 1.1341 PLN - 4.2835
RUB - 75.5249 CHF - 1.1254
GBP - 0.8989 NOK - 9.7838
reklama
Kalėdos 2018