respublika.lt

Sunku nugalėti Tautą, kuri turi tokį lobyną

(0)
Publikuota: 2014 liepos 06 14:55:49, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Dainų šventė yra tik ataskaita, kaip mes dar mokame gyventi. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Na, ir kas, kad šventės metu buvo pakeistas eismas Vilniaus senamiestyje. Už tai galėjome pamatyti tūkstantinę žingsniuojančią Lietuvą. Tą, kuri džiaugiasi, šoka, dainuoja. Kvatoja. Šypsosi. Niekam nejaučia pykčio. Tą kūrybingąją Lietuvą, išsiliejusią į dainas.

 

Taip, mes dar mokame šokti. Taip, mes dar turime apie 600 kanklininkų, galinčių suvienyti savo melodijas į vieningą kankliavimą. Net šis senovinis instrumentas, tikęs vaidilutėms ir kriviams, XXI a. Lietuvoje dar nepamirštas.

Mes nieko neužmiršome

Dainų šventė skirta pasakyti, kad lietuviai yra visiškai neužmaršūs. Gali užmiršti papietauti, bet neužmiršo, kokie buvo XIX a. pradžioje. Net savo tautinių kostiumų nepainioja. Zanavykės žino, kokios mitologinės subtilybės įaustos į jų skaras. Tautiškai pasipuošusios žemaitės ir dabar nesupainiosi su Mažosios Lietuvos atstove ar dzūke. Dainų šventė yra tik galutinis būties, kuri vadinasi lietuvis, akordas. Vainikuojantis tą mūsų kasdienį rusenimą, krebždenimą ir šlamėjimą. Visuose pasaulio pakraščiuose. Kai tautodailininkė vis dar moka išlankstyti iš rugio šiaudo stebuklinguosius mūsų sodus. Žino, kur yra to sodo dangus, o kur žemė. Būtent ten patupdo šiaudinį paukštelį, kur jo tikroji, nes mitologinė, vieta.

Dainų šventė parodo, kiek mes dar turime savyje išsaugoję nerašytų taisyklių. Savo paprotinės etikos. Dar iš tų laikų, kai net nemokėjome rašto. Dar iš tų laikų, kai laukuose uždainavęs, užraliavęs lietuvis neatrodydavo kaimynėliams apgirtęs. Tarkime, nuo samanės. Dar iš tų laikų, kai plyšavome arimuose koncertus ir neprašydavome nusipirkti bilietų. Dar iš tų laikų, kai artojų daina būdavo dainuojama per arimą. Šienpjovių - tik per šienapjūtės. O žmogus, užbliovęs „atvažiavo Kalėda“ per Velykas, būtų laikomas nemandagiu išsišokėliu.

Mūsų dainos visada buvo ritualinės. Net jeigu ir pamiršome. Mergos plėšė savo dainas. Bernai plyšavo savo. Rimti „gaspadoriai“ savo. Visi žinojo, ką reiškia dainos žirgelis, ką reiškia vainikėlis ar rūta. Ir ką reiškia aukštasis tėvulio dvarelis, nors tokio dvarelio nebuvo. Tik šiaip mužikėlių svajones. Sunkiai dirbant. Apie paauksuotus, šilkeliais papuoštus tėvų dvaro vartus. Išleidusius pro juos jaunamartę.

Mes esame geraširdžiai

Mūsų dainos yra ilgesingos kaip lygumos. Kaip pilki mūsų debesys. Banguoja lėtai kaip banguojančios mūsų kalvos. Dainose mes niekada nekeršijome, nekariavome. Tik laukėme sugrįžtančių iš karužės. Ir ne savo noru išvykdavo į karus mūsų berneliai. O veikiau kaip caro rekrūtai. Dainose mes minėjome ir „pavietrius“, per Lietuvą slinkusius marus ar kariuomenes. Matyt, išsidainuodami, išsiraliuodami savaip atsigaudavome. Be jokių dabartinių psichologų. Pašūkauji lauke, nemokėdamas jokios natos, jokio solfedžio. Pašūkauji ir atsigauni. Na, ir javai turbūt greičiau auga. Karvutės, kai jas gražiai apdainuoji, galbūt daugiau duoda pieno. O Mėnesėlis bei Saulė, kai juos dažnai pamini, nenukrenta nuo Dangaus ir nesudūžta į šukes. Laikosi ant Dangaus tvirtai. Tik keičia budėjimo pamainas. Ir niekam, užvertus galvą į Saulę, nekildavo mintis uždainuoti ne savo kalba. Kaip nors poniškai, šlėktiškai. Ar kaip kunigėlis lotyniškai. Dar Saulė išsigąs, nesupras. Obelėlė nudžius. Karvutė užtrūks. Kaip mokam, taip giedam. Kaip mokam, taip trepsim, šokam.

Daina buvo mūsų radijas, internetas

Mūsų dainose tas vaizdinys, vardu Lietuva, per šimtmečius visas išnarstytas ir apdainuotas. Pradedant medžiais, staklelėmis, gegutėmis, dobilėliais ar girnomis. Tai mūsų radijas, veikęs mūsų laukuose dar prieš išrandant radiją. Tai internetas, nenutrūkęs šimtmečiais. Tai mūsų Tautos feisbukas. Ir visi tų pokalbių dalyviai nėra apsišaukėliai. Nė vieno tapatybė nėra pavogta. O jei dainuškose pasišaipo, tai tik linksmai. Nieko pernelyg neįskaudina.

Dainose mes demonstruojame Rytų Aukštaičių sutartinių stebuklą. Tą mūsų archajišką soulą. Tuos mūsų šiaurietiškus bliuzus. Kai tampame tiesiog giedančiais paukščiais. Ant savo kalvų, prie ežerų. Užvertę Dangopi galvas. Paleidę, išlaisvinę iš savęs visas kakarines. Savo esmę išskleidę. Jei labai liūdna, tai net staugte išstaugę. Su vieninteliu žodeliu „rylio“. Et, dar nepraėjo laikai, kai žmonės nesigėdijo dainą užplėšti. Ne tik „hapy birthday for you“. Ar iš Lady Gagos repertuaro.

Mes nekentėjome dėl lyčių nelygybės

Pažiūrėkime į lietuvių liaudies šokius, nenukratytus elektros. Nevulgarius. Erotiškai neperspaustus. Su aiškiausiais lyčių lygybės įrodymais. Moteris mūsų šokiuose niekada nebuvo tik žaisliukas. Liaudies šokiai demonstruoja tik bendrą darbą bei pagarbą. Ir berneliai, ir mergelės - vienodi šaunuoliai. Tad kurių galų taip pergyventi dėl lygybės, jei Tautos gelmėse mes ir buvome lygūs. Be jokių lyčių lygybės inspektorių pagraudenimų. O jei netekėjusi pana nesigobdavo motinos nuometo, tai tik todėl, kad piršliai nesusipainiotų. Iškart atskirtų, kurias kaimų mergeles dar reikia su berneliais supiršti.

Mes esame ir būsime


Dainų šventė yra tik ataskaita, kaip mes dar mokame gyventi. Kokie iš tikrųjų esame. Nes dalyviai jai ruošėsi ilgiau nei metus. Ruošėsi savo gyvenimu. Tūkstančiai šokėjų neišmoko per vieną naktį šokti. Tūkstančiai muzikantų, dainininkų - muzikuoti, dainuoti. Puodžius nenužiedė savo pirmojo puodo, o kalvis nenukalė pirmojo iešmo. Taip, mes iš tikrųjų dar gyvename tą sodriąją, pilnąją Lietuvą. Pilną užkeikimų, pratarmių, slaptų ženklų. Nepraeinančių su viena karta.

Dainų šventė parodė, kad nesame nei „runkeliai“, nei atsilikėliai ar senamadžiai. Esame pilnakraujė Lietuva. Viską, ką per šimtmečius dvasiškai vertingo prisikaupėme, Tauta vis dar kantriai velka ant savo kupros. Tik dabar jau reikia progų, kad ne laukuose, bet sostinės parkuose, aikštėse atsiskleistume. Štai mes. Štai mes tikri. O visa kita - tik laikina fikcija.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s