respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Sugriautas, nuskandintas, bet dar gyvasnuotraukos (21)

2017 balandžio mėn. 10 d. 08:07:05
Dalia BYČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Anot Vilkaviškio savivaldybės Klausučių seniūne nuo pirmos nepriklausomos Lietuvos dienos dirbančios Gemos Skystimienės, seniūnas neturi vaikščioti iškėlęs galvą. Jis vienodai turi matyti ir tuos, kurie gali sau leisti daugiau, ir tuos, kurie nustumti į užribį. Seniūnė apgailestauja, kad kaimo žmonėms reformos smogia labiausiai ir kad tų išbandymų kaimui nemažėja.


- Kas įstūmė kaimą į neviltį, privertė gyventojus bėgti iš gimtinės? Kodėl kaime tiek daug nusivylimo, liūdesio, už rankų vedžiojamų jaunų žmonių, kurie gimė jau laisvoje Lietuvoje, bet kurti savo ateities nemoka ir nenori? - klausėme Klausučių seniūnės Gemos SKYSTIMIENĖS.

- Ne viena ta priežastis. Labai žmonės pasikeitė po euro įvedimo, kai viskas išbrango. Manau, kad socialdemokratų vyriausybės autoritetui euras sudavė labai didelį smūgį. Nereikėjo pulti kaip plikiems į dilgėles, žmonių reikėjo atsiklausti. Valdžia nėjo ir nesitarė su gyventojais, tik visiems žadėjo, kad niekas nepasikeis. Dar ir kaip pasikeitė. Paprasti žmonės euro naudos nepajuto. Jie nėra jokie verslininkai. Į Lenkiją kaip anksčiau važinėjo su litu, taip dabar važiuoja su euru. Dauguma sumokėję eurais perskaičiuoja į litus ir už galvos griebiasi. Dar ilgai griebsis. Ir dar kas labai nepatinka. Žmonėms nepatinka, kad valstybinės institucijos tolsta nuo žmogaus. Imkime ESO (energijos skirstymo operatorius - red.). Seniūnija turi 60 socialinių butų, mums privaloma žinoti, ar gyventojai neskolingi. Anksčiau ESO padalinys buvo Marijampolėje, nebuvo didelės problemos pasiskambinti, išsiaiškinti, o nuo kovo 1 d. visa informacija persikėlė į didžiuosius miestus. Neseniai atėjo vyras į seniūniją, rankas nuleidęs, nežino, kur ieškoti tos įstaigos, nežino, kaip ir kur jam naują elektros tiekimo sutartį sudaryti. Kompiuterio jis neturi, naudotis juo nemoka. Sukūrėme jam elektroninį paštą. Adresą, kurio jam daugiau niekada nebereikės. Užpildėme sutartį, gavome atsakymą, pasikvietėme tą žmogų, išaiškinome. Sutartis ne seniūnijos, o žmogaus. Kaip jaustis žmogeliui, kuris turi mokėti, bet negali savo sąskaitų valdyti? Nebetvarkytų seniūnija, ir ką jis darytų? Sutinku, kad seniūnija tam ir yra, kad padėtų, bet iš paprasto žmogaus juoktis, prispendus jam žabangų, taip pat negalima. Skambini telefonu į ESO pasiklausti, perspėja, kad pokalbiai įrašomi, kad minutė kainuoja devynis centus. Centus ir taip visi skaičiuoja. Absurdas, daugiau nieko. Anksčiau, būdavo, gyvena žmogus socialiniame būste, turi skolą. Pasiskambindavome, išsiaiškindavome. Dabar klausimas, ar ta įstaiga norės mums pasakyti ir kas mokės už tas mokamas paslaugas. Seniūnas? Kas atsitiko su kaimo paštais? Mūsų paštą taip pat uždaro. Guodžia, paštininkai važinės į namus, niekas nenukentės. Ar tikrai? Seniūnija nuo krašto iki krašto - 30 kilometrų. Jeigu per visą seniūniją vieną paštininkę paliks, spauda žmones pasieks pavakary. Nori gauti registrų centro pažymą - mokėk. Mes, seniūnai, jau seniai sakome, kad tai didžiausia nesąmonė. Žmogaus turtas apskaičiuotas, bet norėdamas išsiimti pažymą privalai susimokėti. Seniūnija taip pat valstybinė įmonė, kas būtų, jei ir mes pradėtume imti mokesčius už pažymas? ESO, paštas, registrų centras - valstybinės įmonės, atlyginimus joms moka valstybė, bet jie vis tiek rado landų pasipinigauti. Žiūrėkite, kaip elgiasi privačios komunikacijos įmonės. Jos žmogų vilioja vos ne ant kiekvieno kampo, iš po žemių iškasa, o valstybinės įstaigos - tolsta.

- Turime naują valdžią? Gal ji žmones labiau vertins ir mylės?


- Žinot, ko aš labiausiai tikiuosi iš naujos valdžios? Tikiuosi, kad ji alkoholio upes suvaldys. Per mūsų seniūniją yra penkios parduotuvės, kur alkoholio gali nusipirkti sočiai ir laisvai. Dabar vyrai geria alų vidury dienos. Mūsų išpuoselėtoje poilsio zonoje. Kuprines su buteliais numeta po krūmais, kad į akis nekristų. Pati nesukontroliuočiau, vaikai padeda. Atbėga ir pasako: seniūne, parke dėdės geria. Jei labai nesu užsiėmusi, einu, išbaru. Nesigėdina, tik ant vaikų pyksta, kad pasakė. Ar esmė, kas pasakė? Gerai, kad pasakė. Nebūtų kur nusipirkti ir nepirktų. Koks čia verslas, jei jis ant moterų ir vaikų ašarų pastatytas. Visi žiaurumai gimsta dėl alkoholio.

- Kokia ateitis laukia „bambalininkų“?

- Kartą įbridusiam į tą liūną, reikia didelės tvirtybės pakilti. Liūdna, bet daug kas neranda išėjimo iš užburto rato ir jų gyvenimas baigiasi tragiškai. Jauni vyrai klumpa. Šeimoms girtuokliavimas tiesiog pragaištingas. Mes labai džiaugiamės, jei pavyksta užkoduoti šeimas. Ne visoms tai padeda, bet yra kam padėjo. Iš visų 26 rizikos šeimų pati apsisprendė tik viena šeima. Lūžis buvo vaikų atėmimas. Aš vienai moteriai padėjau užsikoduoti, radau rėmėjus, pati rėmiau. Ačiū Dievui, jau du mėnesius ji negeria.

- Seniūnijos gyvenvietės po truputį gražėja, tvarkosi. Bet juk taip nebuvo visus 27-erius mūsų laisvės metus. Ir dabar dar važiuojant per kaimus pilna apleistų namų, nei sodų, nei darželių.


- Žmonės taip greitai nepersiorientavo gerąja linkme. Labai gūdu buvo kaime po nepriklausomybės paskelbimo, kai jie visiškai neturėjo darbo. Jau tada kaimas kaip griuvo... Išsisluoksniavo į turtingesnius ir vargšus. Apsukresni prisipirko žemės, nuomojosi, jų ūkiai pradėjo stiprėti. Atsirado ūkininkai ir bedarbiai. Metai, kiti ir darbą bei viltį praradę žmonės su tuo susitaikė ir vargti nebenori. Vienai jaunai mamai su dviem vaikučiais buvo pasiūlytas darbas Vilkaviškyje. Tris kilometrus reikia nueiti iki autobuso, tris - pareiti. Darbdavys pritaikė grafiką, bet moteris atsisakė: kas vaikus išleisiąs į mokyklą, pačiai būsią sunku. Kas mūsų vaikus išleisdavo? Per galvą versdavomės. Nesakau, atokesniuose kaimuose važinėti į darbą mieste yra sunku, bet norint arčiau, darbo galima susirasti pas ūkininkus. Ūkininkai ieško, tik tvarkingų, dirbti norinčių žmonių. Tų, kurie sėdi parke „bambalį“ apsikabinę, tikrai niekas nekvies.

- Kaip prie emigracijos prisidėjo kaimų griūtis?


- Tiesiogiai. Jeigu jaunos merginos baigia mokslus ir negali įsidarbinti, kaip joms gyventi? Mobilumą lėmė ir dabar lemia nevienodas darbo užmokestis. Per praeitus metus iš mūsų seniūnijos išsiregistravo 25 žmonės. Išvažiavo šeimos, kai kurios su vaikais. Ar jie grįš? Grįžo keletas, kurie buvo palikę čia šeimas, grįžo moteris ir vyrą užsienietį parsivežė. Girdėjau, kurs verslą. Tik ar neišvažiuos po pirmosios nesėkmės? Viena su kažkokiu užsieniečiu susidėjo. Neveda jos tas vyras. Vaikų vardai nelietuviški. Atvažiavo, vaikus registruoja ir varo ant Lietuvos, kaip čia blogai gyventi. Jeigu taip blogai, kodėl tu lietuviškos vaikų gimimo pašalpos pasiimti atvažiavai, neištvėriau.

- Ką gali patys žmonės padaryti?


- Nieko nepadarys jokia bendruomenė, jeigu žmogus pats nenorės. Ir valstybė nieko nepadarys. Darbo vietų taip pat neprigamins, nebent vieną kitą. Bet už tai aš žmonių nesmerkiu. Jie renkasi išgyvenimą. Labiausiai išvažiavimas prasidėjo, kai sienos atsivėrė, kai įstojome į Europos Sąjungą. Nė vieno nepririši, jei jis nenorės. Ačiū Dievui, yra tokių, kurie lieka, ne už didelius turtus, atlyginimus, o todėl, kad jų širdyse yra daugiau Lietuvos. Labiausiai gaila, kad išvažiuoja geriausi, o lieka tie, kuriais reikia rūpintis. Lieka daug tokių, kurie gyvena iš pašalpų. Jie neturi iniciatyvos. Iš esmės jie nėra blogi žmonės. Pastumi, paragini, pagiri, pabari, ir jie dirba. Jie nudirba visus darbus seniūnijoje. Niekas kitas nenudirba. Aš juos labai vertinu. Ne prie visų reikia stovėti su rimbu. Man liūdniausia dėl tų žmonių požiūrio, kad mes juos privalome išlaikyti. Kai kurios jaunos mamos gauna 600-700 pašalpų už vaikučius, gyvena socialiniame būste už vieno euro mokestį, bet vis tiek rodo pirštu, ką seniūnija privalanti sutvarkyti. Kita vertus, pašalpos ne mūsų laikų išgalvojimas. Ir prezidento Antano Smetonos laikais taip pat būdavo pašalpos. Globos ir šalpos organizacijai vadovavusi Sofija Smetonienė ir yra pastebėjusi, kad pašalpos neskatina žmogaus stengtis, o stumia į tinginystę. Ir mūsų laikais kai kurios daugiavaikės mamos, gaunančios pašalpas už gausų savo vaikučių pulkelį, nesistengia net jų drabužėlių sulopyti.

- Tenka girdėti, kad daug jaunų šeimų, gaunančių pašalpas, nesistengia užsiauginti vištos, pasisėti net paprasčiausių daržovių...

- Vienai jaunai šeimai padarė kaimynas darželį. Pasisodino ji iš pavasario daržovių, bet viskas piktžolėse nuskendo. Klausiu, kodėl nenusiravi, o ji ramiausiai: girdėjau, kad tarp žolių pomidorai geriau auga. Kiti teisinasi, kad neapsimoka, net bulvių neaugina. Turime socialines darbuotojas su rizikos šeimomis, ir aš pati pamokau. Ką tu išmokysi, jei žmogus nenori. Mane stebina ir tų moterų išradingumas. Neturėdamos vandentiekio, jos turi automatines skalbimo mašinas, bet neturi supratimo, kaip padžiauti skalbinius. Kloja vieną ant kito, ir teisinasi, kad tik viena virvė nutiesta. Yra šeimų, kurios nesugeba apsipirkti, socialinės darbuotojos lydi į parduotuvę. Nuvažiavusios vienos, iš parduotuvės išeitų nešinos pustuščiu krepšiu, prisipirkusios brangiausių produktų, o su socialine darbuotoja išsineša pilnus krepšius. Socialinių darbuotojų darbas juodas, jų niekas nevertina, atlyginimai skurdūs. Su žmogumi bendrauti ir į jo dvasią kartais lįsti yra be galo sunku.

- Kam sunkiausia kaime išgyventi?

- Sunkiausia išgyventi tiems, kurie darbo neturi, bet nori dirbti. Labiausiai - jauniems žmonėms. Jie ir liūdni, jaučiasi niekam nereikalingi. Šitų man labiausiai gaila. Kitiems iš tikrųjų sunku darbo susirasti. Neturi išsilavinimo, jei kur pasiūlo, toli važinėti, neturi kuo. Yra ir gerų pavyzdžių. Viename labiausiai nutolusiame kaime gyvena 70 gyventojų, bet iš jo apie 20 važiuoja į miestą dirbti. Vienas kavinėje, kitas padangas restauruoja. Kiekvieną rytą į darbą išvažiuoja automobiliai su darbininkais. Tas kaimas tikrai nemirs. Gerbiu pensininkus. Nepažįstu tokių, kurie dar pajėgia ir tik iš pensijos vargsta. Jie turi šiltnamiuką, pasisodina bulvių, augina bent kelias vištas. Mūsų seniūnijoje yra 26 kaimai. Iš jų gyventojų nėra tik dviejuose. Buvo 2-3 šeimos, nuseno, išmirė. Vardų tų kaimų neliktų, jei nebūtų registruotų sklypų. Tikiu, kad atsiras daugiau kaimuose norinčių dirbti, ne tik prie žemės. Šiais laikais jau nėra joks stebuklas važinėti į darbą 20-30 kilometrų. Yra nedidelių kaimų, bet kokie jie jaukūs... Gyventojai tvarkosi, yra stiprios ir draugiškos bendruomenės. Tik tokia Lietuva išliks.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (21)

  • Dėl pašalpų 2017 balandžio mėn. 19 d. 08:00:14

    Kažkada papuolė į rankas tokia smetanska knyga.Ponia pasakoja,kad
    ,girdi,kaimynei Pranienei atidavė savo sūnaus nešiotą
    eilutę.Švarią,tvarkingą ir tinkamą mažesnio ūgio kaimynų
    sūnui.Anądien mato,kad eina tas vaikas jau perplėštu švarkeliu.Tad
    paklausė kaimynės kodėl nesusiuvanti ji eilutės.Ir išgirsta-o kam ją
    siūti,vėl kas nors duos...Taip kad mąstymas ubago nepakitęs ir po šiai
    dienai...

  • Tsss 2017 balandžio mėn. 11 d. 19:46:52

    Koks tas kaimas ir yra. Ir kažin kada bus kitoks. Nei mūsų vaikai, nei
    anūkai nematys. Duok Dieve, proanūkiai

  • oo 2017 balandžio mėn. 11 d. 18:52:32

    bergzdzios vistos sapaliones

  • Xp 2017 balandžio mėn. 11 d. 16:57:01

    Žmonės svarsto, dabar kaime ar liberalus genocidas ar modernus
    holokaustas

  • shitstone kopeikinio-otkatoliubovas > tu 2017 balandžio mėn. 11 d. 15:48:52

    Tai kam reikejo kolukius griauti? Kur dabar runkeliui rast gyvenimo prasme?

  • APKALTA! 2017 balandžio mėn. 11 d. 12:41:14

    DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!

  • tu 2017 balandžio mėn. 11 d. 12:03:31

    psichiatrines ligonines paciente bliubovai /jaigu Lietuva klestejo tai tik
    sovietu laikais ir neknisk sveikiem zmonem prota sedek savo palatoj tyliai

  • Problemos ne kaime. 2017 balandžio mėn. 11 d. 10:57:21

    Problemos visos mūsų Tautos mentalitete. Esame visiški politiniai
    beraščiai, todėl ir valosi kojas į mus visi, kas tik netingi, nes
    žino, kad tylėsim lyg avinų banda arba pabėgsim, palikę viską.

  • Safyras 2017 balandžio mėn. 11 d. 08:45:06

    O kam rūpintis valdžiai visais, jei jie verkšlena, jog jie labai sunkiai
    dirba, gauna mažas algas, palyginus su verslininkais, kurie sugeba per
    dieną dirbti keliose darbovietėse, mokesčius mokėti tik simbolinius ir
    reikalauti, kad jiems iš užsienio leistų atsivežti naujų darbuotojų,
    nes saviškius darbinti neapsimoka, jie dar akis moka padraskyti, ne taip
    kaip užsieniečiai, kurie lietuviškai net nesupranta...
    Kai reklamose skelbiami vaistai, stebuklingi maisto papildai, tai gal jau
    medicinos, formacijos mokslų niekas nemoko Lietuvoje , tik kaip
    reklaminius klipus daryti?

  • Juozas 2017 balandžio mėn. 11 d. 08:18:00

    Labai geras straipsnis, atspindi dabartinę padėtį kaime-padėkokim
    Lansbergiui: išardė kolūkius, nusavino turtą, atėmė darbą, žemę
    padarė kilnojamą, supriešino žmones, atėmė viltį gyventi geriau.
    Siekdamas susigrąžinti tvartuką, visą`Lietuvą įstūmė į skurdą. O
    ką davė?

  • shitstone kopeikinio-otkatoliubovas 2017 balandžio mėn. 10 d. 20:21:20

    Tai komunistai su čekistais dave laisve. Nori dirbk nori nedirbk,
    nepatinka lietuvoj vaziuk kur nori.
    Kokios problemos?
    --------------------------
    Gal problemos tame kad runkelio niekas neperspejo kad laisvoj lietuvoj
    reikes paciam kurt savo gerove ir uz tai imtis atsakomybe?
    O ka jus norejot? laisvose valstybese taip jau yra ir nieko nepadarisi.

  • Šiaulietė 2017 balandžio mėn. 10 d. 19:36:31

    Ką valdžios vyrai ir moterys padarė per 27 m. su mūsų
    KAIMAIS ? Argi jie Vilniuje sėdėdami nemato?
    Kalba apie regionų gaivinimą.Jūs nekalbėkit,o darykit!
    P.S.Teko jau sutemus grįžti iš Tėviškės į Šiaulius per Anykščių
    ir Kupiškio raj..Pusė sodybų be šviesių langų - reiškia
    tuščios,arba išvykę,
    arba iškeliavę ...amžinybėn.... Gaila ir be galo graudu...

  • liūdna 2017 balandžio mėn. 10 d. 18:51:22

    tarybiniais metais jau budavo sunku surasti žmogų su aštuonmečiu
    išsilavinimu,o po ketvirčio nepriklausomybės amžiaus Klausučių
    seniūnijoje yra žmonių be išsilavinimo? Ko gero seniūnė yra per geros
    nuomonės apie save-jos išsilavinimas: tarybinė spekuliacija ir žmonių
    maustymas.Be socialinių darbuotojų su pustuščiais brangių produktų
    krepšiais,su socialinėm darbuotojom-su pilnais. Kas sumoka?

  • StasysG 2017 balandžio mėn. 10 d. 15:17:53

    Ačiū. L Geras interviu. Seniūnės galėū pasiklausyti Seimas iš savo
    tribūnų.

  • Vilnietis 2017 balandžio mėn. 10 d. 14:22:17

    Mūsų partijos draugams reikia kėdžių,todel visas galimas tarnybas
    keliame iš periferijos į Vilnių.Vyžočiai išgyvens,įpratę

  • Tol, kol. 2017 balandžio mėn. 10 d. 10:31:44

    Nebus tvarkos valstybėje tol, kol nebus nustatytas santykis tarp
    didžiausių ir mažiausių atlyginimų už darbą ir sutvarkytas darbas
    biudžetinėse įstaigose. Prieš kokį 20 m. Kanadoje tai įgyvendinta ir
    valstybė ėmė kilti iš nuosmukio. Dabar gi, valstybė yra nusišalinusi
    nuo šalies ekonomikos valdymo.

  • pritariu kelmui 2017 balandžio mėn. 10 d. 09:49:47

    jeigu nesusitvarko tai tegu siuncia i socialinius mokslus ,tai tada
    nebereikes taip joms vargti

  • Skaitytojas 2017 balandžio mėn. 10 d. 09:48:07

    Mes, ubagai, be "sojūzų" gyventi nemokam... Graudu...

  • Atsakymas:įstojom į es 2017 balandžio mėn. 10 d. 09:46:27

    ,,Kas įstūmė kaimą į neviltį, privertė gyventojus bėgti iš
    gimtinės? Kodėl kaime tiek daug nusivylimo, liūdesio, už rankų
    vedžiojamų jaunų žmonių, kurie gimė jau laisvoje Lietuvoje, bet kurti
    savo ateities nemoka ir nenori?,,

  • zeka 2017 balandžio mėn. 10 d. 08:39:30

    Tuos tris km galima nueiti , bet uždirbsi mažiau negu gauni pašalpų.Kol
    nesuderins valdžia šitų dalykų , nieko gero nereikia tikėtis.

  • Kelmas 2017 balandžio mėn. 10 d. 08:26:00

    Siūlyčiau Gemai,parodyti pavyzdį jaunimui.Atsisakyti seniūnės pareigų
    jaunimo naudai,o pačiai paėjėti kasdien 3 km iki autobuso sustojimo ir
    padirbėti už minimumą.
    Ir Seniūnijos VALDŽIA atsinaujintų,o tai didelis pliusas.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IS: ketvirtadienį Irako teisingumo ministerija pareiškė, kad šalies pietuose įvykdytas mirties nuosprendis 38 buvusiems teroristinės IS grupuotės nariams; šiuo metu Irako kalėjimuose laikomi dešimtys tūkstančių žmonių, kaltinamų ryšiais su IS.
  • BIATLONAS: Prancūzijoje vykstančio trečiojo pasaulio biatlono taurės varžybų etapo moterų 7,5 km sprinto lenktynėse ketvirtadienį geriausiai iš lietuvių pasirodžiusi Natalija Kočergina užėmė 74-ąją vietą; nugalėjo be klaidų šaudžiusi olimpinė čempionė Slovakijos atstovė Anastasija Kuzmina - 20 min. 59,6 sek.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar įstatymas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3  0 C

   0  +2 C

 

   -2  +2 C

    0  +4 C

   +1  +3 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Labas vasara