Su narkomanija reikia kovoti, o ne ją dekriminalizuotinuotraukos (8)

2019 sausio mėn. 10 d. 13:13:11 Perskaitė 1244

Seimas praėjusį gruodį dešimtmečiui patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos programą, kurioje siūloma nebausti baudžiamąja atsakomybe už mažus narkotikų kiekius. Esą radus piliečio kišenėje mažą kvaišalo kiekį, pakaktų pilietį nubausti tik administracine tvarka. Galbūt bejėgiškai kapituliuojame? Nusprendę, jog kriminalas savaime išnyks, jei jį įstatymu dekriminalizuosime?

 

Narkomanija mūsų šalyje plinta. 2016 m. dėl narkotikų buvo atliekami 1592 ikiteisminiai tyrimai, o pernai - daugiau nei 1870 tyrimų. Narkomanija yra liga. Atsiranda nuomonių, jog vertėtų priklausomybės ligomis kamuojamus asmenis mažiau bausti. Gal tik gydyti? Tačiau leidus vairuotojams vairuoti ne visiškai blaiviems, bet šiek tiek, iki 0,4 promilės, keliuose neblaivių eismo dalyvių nesumažėjo. Atvirkščiai. Jei žmogus žino, jog jam šiek tiek išgerti leidžiama, tai gali net nepajusti, jog leistiną normą viršijo. Atitinkamai - jei bus leidžiama turėti kišenėje vieną amfetamino tabletę, narkomanas įsivaizduos, jog nieko baisaus dar vieną amfetamino tabletę įsidėti ne į kišenę, bet tiesiai skrandį.

Nesupranta, kas yra narkomanija

Narkomanų reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ vadovas, pats buvęs narkomanas Marijus Balčiūnas, teigė, kad politikai patys nesupranta, ką daro:

„Jie nesuvokia problemos sunkumo. Ką bandoma dekriminalizuoti? Legalizavo metadoną ir legaliai nužudo žmogų. Metadonas veikia narkomanus dar baisiau nei įprastas kvaišalas, nes po dvejų, trejų metų žmogus visiškai ištinsta, išpursta, iškrenta dantys, žmogus pasidaro kaip zombis ir miršta. Jei legalizuosime leistinus narkotikų kiekius, matysime labai sunkias pasekmes. Pasąmonėje formuosis vaizdinys, jog jei maži narkotikų kiekiai leidžiami, tai narkotikai - nieko baisaus. O iš tiesų narkomanų tik padaugės. Mūsų keturiuose reabilitacijos centruose nuo priklausomybės gydoma 80 žmonių. Steigiamas ir penktasis, krizių centras moterims. Visi šie žmonės pradėjo nuo nekaltos žolytės, o paskui norėjosi vis aštresnių pojūčių. Galiausiai „sėdo ant heroino“ ir jų gyvenimai sugriuvo. Bet vis naujų narkomanų atsiranda, ateina nauja, jauna karta. Irgi pradėjusi nuo žolytės. Narkomanija - XXI amžiaus maras. Bet politikai nei sugeba, nei žino, kaip su narkomanija kovoti. Lygina su kitomis Europos šalimis ir legaliai, oficialiai nužudo žmogų. Jei dekriminalizuos mažus narkotikų kiekius, tai tada tegul ir vagystes, ir pedofilus įteisina. Man tiesiog trūksta žodžių. Matau, kaip narkotikai veikia jaunimą. Ta žolė, kurią dabar vartoja, gal kokiais chemikalais papildomai apipurkšta, nes ją vartojantys kenčia nuo nemigos, įvairių psichikos sutrikimų. Linkę į savižudybes, apatiją, jau negali pasirūpinti savo gyvenimu. Jei jau dvidešimtmečiai tampa neįgalūs, tai narkotikai yra „velnio išgalvojimas“. O valdžios atstovai, norintys dekriminalizuoti mažus narkotikų kiekius, yra to velnio įrankis“.

Buvęs Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas įspėjo, jog gali pasakyti ne asociacijos, bet tik savo asmeninę nuomonę. O ji - tokia. Net vienkartinis narkotikų laikymas ar vartojimas turi būti baudžiamas. Tik reikėtų, anot T.Šalkausko, patikslinti, ką mes vadiname narkotikais. Nes kai kas kvaišalu vadina ir kanapes, kurių sėklos nuo seno buvo naudojamos lietuvių nacionaliniuose patiekaluose.

Prieš bet kokį narkotikų dekriminalizavimą pasisako ir visuomeninė organizacija „Tėvai prieš narkotikus“ (TPN). Kaip viešai skelbiama šios visuomeninės organizacijos deklaracijoje, TPN nepripažįsta narkotikų skirstymo į „silpnuosius“ ir „stipriuosius“ bei laikosi principų, kad narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veikla negali būti grindžiama susitaikymu su narkotikais.

Prieštarauja patys sau

Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis, paklaustas, kaip vertina Seimo ketinimą nebausti baudžiamąja atsakomybe už mažą kvaišalų kiekį, atsakė, jog šis klausimas daug platesnis:

„Bandoma problemą išspręsti su viena priemone, tačiau bet kuris, susidūręs su ta problema - narkologas, toksikologas, psichoterapeutas ar psichologas - patvirtins, kad viena priemone nepasieksi norimų rezultatų. Kaip ir alkoholio vartojime. Jo įsigijimo apribojimai valstybei didelės finansinės žalos nepadarė, bet ir mažai ką nors pakeitė. Taip bus ir šiuo atveju, nes priemonė nukreipta į narkotikų vartotoją, bet ne į narkotikų platintoją. Bet ne vartotojas, o platintojas yra problema. Mes šia priemone tik tobulinsime narkotikų platintojų tinklą. Platintojai turės turėti papildomų padėjėjų, kurie tvarkys tuos narkotikų pakelius. Kažkur juos slapstys slėptuvėse, o pats negalės vienu metu turėti daug pakelių. Narkotikų platintojai ims veikti dar išmoningiau. Galbūt to ir siekiama? Be to, leisdami narkomanui turėti mažą narkotikų kiekį, mes lyg sutinkame, jog jis gali narkotikus vartoti, bet negali turėti. Kiekvienas galvojantis pasakys, kad šie teiginiai - gali ir negali - akivaizdžiai vienas kitam prieštarauja.“


Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, dabar advokatas Kęstutis BETINGIS:

- Mano nuomone, vien bausmėmis vienokios ar kitokios problemos niekada neišspręsime. Ypač narkomanijos srityje. Pirmiausia reikėtų žiūrėti ir spręsti socialines problemas, kokioje socialinėje aplinkoje žmogus gyvena, kaip gyvena.

Antra, kai yra toks narkotiko kiekis - didelis, mažas ar simbolinis, o baudžiamoji atsakomybė beveik vienoda, kai bausmės skyrimas priklauso nuo teisėjo diskrecijos, tai nėra gerai.

Narkomanijos problema aktuali ne tik mums, bet ir visai Europai, visam pasauliui, todėl, nemanau, kad būtų didelės bėdos, jei maži narkotikų kiekiai būtų dekriminalizuoti. Tuo pat metu ieškant daugiau socialinių svertų, kaip narkotikus vartojančius žmones paveikti kitomis priemonėmis. Vien laikyti juos izoliuotus, vien bausti - tai nebūtų teisinga.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net