Kasmetės parodos “Mokymasis. Studijos. Karjera” salėje šiemet knibždėjo abiturientų - užsakytais autobusais, ištisomis klasėmis jie vaikštinėjo tarp aukštųjų mokyklų stendų, bandė brautis prie jų. O Lietuvos studentų sąjunga ėmė ir pareiškė, kad tokios mugės ne padeda, o trukdo jaunuoliams renkantis gyvenimo kelią.

Savaitgalį pasibaigusioje parodoje, vadinamoje muge, apsilankė apie 40 tūkst. žmonių. Vieni ieškojo nemokamų rašiklių, kiti sąžiningai brovėsi prie aukštųjų mokyklų stendų, bandydami pasikalbėti su jų atstovais.

Deguto įpylė studentai

Mugė atrodo populiari, bet Lietuvos studentų sąjunga (LSS) išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad “studijų parodos labiau kliudo nei padeda” ir prie šios pozicijos kvietė prisidėti akademinės bendruomenės lyderius, aukštojo mokslo politikos formuotojus.

“Studijų parodos Lietuvoje ne veltui vadinamos studijų mugėmis: žodyne žodis “mugė” reiškia didelį turgų, prekymetį. Deja, šių dienų mugėje dažnai tik katę maiše jauniesiems šalies protams siūloma įsigyti: objektyvios informacijos apie konkrečias studijas trūksta, realios pagalbos susiorientuoti nepakanka. Pats renginio formatas atsakingai apsispręsti taip pat greičiau kliudo nei padeda”, - situaciją įvertino LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Aukštųjų mokyklų reklama?

Kitos studentų organizacijos - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas susilaikė nuo kategoriškos nuomonės.

“Mugėje galima rasti daug informacijos po vienu stogu, - sakė A.Markas. - Tačiau ten yra ir trūkumų. Pavyzdžiui, moksleivis, priėjęs prie aukštosios mokyklos stendo, deja, negali gauti tikslinės informacijos. Niekas jam ten nepasakys, koks aukštosios mokyklos dėstytojų amžiaus vidurkis, koks dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis, koks yra įdarbinimo, baigus šią mokyklą, skaičius. Kita vertus, tokios informacijos niekur nėra, nors privalo būti”.

Didžiausia problema A.Markas įvardijo tai, kad vidurinėse mokyklose nėra profesinio orientavimo. “Kai moksleiviui vidurinėje mokykloje padedama susiorientuoti, ką jam geriausia rinktis, tuomet jis ateina į mugę ir iš jos pasiima tai, kas geriausia, o ne vaikšto kaip po muziejų ir nerankioja lankstinukų ir rašiklių. Tokiu atveju mugė yra tik aukštųjų mokyklų reklama”, - piktinosi pašnekovas.

Kritikos populiariosioms studijų mugėms negailėjo ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Gabrielius Satkauskas: “LMS iš dalies pritaria organizuotai mugei. Tačiau, moksleivių nuomone, tokios mugės turėtų būti organizuojamos atskiroms mokslo šakoms, o renginių iniciatoriai turėtų tikrinti, kaip kiekvienas universitetas prisistato. Buvo nemažai atsiliepimų, kad pristatytojams trūksta kompetencijos ar pateikiama informacija net klaidina. Taip pat svarbu akcentuoti, kad baigę studijas užsienyje, studentai grįžtų į Lietuvą”.

Siūlo bendrauti tiesiogiai

Kalbinti akademinės bendruomenės lyderiai nesutiko, kad studijų mugės gali apsunkinti jaunuolių pasirinkimą. Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka nemato nieko blogo studijų mugėse ir nesuprato LSS pareikštos pozicijos.

“Informacijos niekada nėra per daug. Jeigu atvažiuoja žmonės gauti informacijos ir ji yra kvalifikuotai pateikiama, kokia čia prekė? O tai, kad informacija gali būti pagražinta, kiekvienos institucijos garbės reikalas. Patikėkite, jaunimas yra ganėtinai protingas ir sugeba atsirinkti”, - tvirtino VU rektorius.

Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas manė, kad prastos reputacijos įstaigos turėtų būti uždaromos ir moksleiviai neturėtų rūpintis tuo, kad mugėse gali būti įvilioti į prastą mokslo įstaigą. “Reputacijos neturinčių įstaigų atstovai važinėja po Lietuvos mokyklas ir tą patį daro, o mugėje tokio pavojaus neturėtų būti, - sakė V.Laurėnas. - Aš irgi seniau maniau, kad dabar, esant tokioms komunikacijoms, važinėjimas į tokias muges tik pinigų leidimas. Bet paaiškėjo, kad vaikai ir jų tėveliai nori kontaktuoti tiesiogiai. Žmonės dar nori pasišnekėti su studentais, mokslo įstaigų vadovais. Ateina ir domisi moksleiviai, kurie jau turi savų motyvų. Tačiau, aišku, yra ir tokių, kurie nieko nežino ir ateina tik susirinkti tušinukų”.

Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas taip pat stebėjosi, kaip gali moksleiviams kliudyti galimybė gauti visą informaciją po vienu stogu. Tačiau, kitaip nei universitetų atstovai, pabrėžė, kad mugėje daugiausia lankosi nežinantys, ko nori moksleiviai.

“Mugė turi įtakos pasirenkant specialybę. O mums mugės ne tam, kad ką parduotume, o tam, kad pasirodytume, jog esame. Tai yra netiesioginis pliusas mums, - atvirai sakė G.Bražiūnas.

“Gyvenimas” klausia

Studijų mugės padeda, ar trukdo renkantis, kur stoti?

Gražvydas - vienuoliktokas iš Lukšių:

- Kitaip nei internete paskaitęs, čia gali ir pasikalbėti, paklausti, kas neaišku. Jeigu abejoji, ko nori, pakalbi su žmogumi, kuris jau studijuoja ten, jis papasakoja, kaip iš tikrųjų yra. Tikiu, ką studentai sako. Gal nemeluoja?

Žygimantas - dvyliktokas iš Vilniaus:

Įdomu, kur geriausios sąlygos stoti, kokios perspektyvos baigus studijas. Tokia mugė tik padeda, viskas yra vienoje vietoje, prieinama. Aišku, yra ir reklamos, visi kiek pagražina, nes nori pritraukti kuo daugiau studentų, bet reikia mokėti atsirinkti ir pasiklausinėti. Mugė gal ir nebūtina, bet akivaizdžiai patogi.

Raimonda ir Dainora - dvyliktokės iš Šakių:

Įdomu pasižiūrėti, įsitikinti, ko iš tikrųjų norime. Tokios mugės, padeda, jeigu nežinai, ko nori. Mes žinome, ko norime, o čia tik šiaip atvažiavome: pasižmonėti, lankstinukų pasirinkti. Akivaizdu, kad tokių kaip mes yra dauguma. Jie džiaugiasi galimybe išvažiuoti iš pamokų, pailsėti.

Monika - studentė, parodos dalyvė:

Mugė yra reikalinga ir tik padeda. O tai, ką prie stendų pasakojo studentai, yra jų reikalas. Kas yra tikslu ir teisinga? Studentas lieka studentu ir kalba iš savo varpinės.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"