respublika.lt

Studentų medžioklė

(0)
Publikuota: 2019 vasario 08 13:47:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 9 nuotr.
Studentų medžioklė. Stasio Žumbio nuotr.

Netrukus Lietuvos abiturientai švęs šimtadienius, o tuomet beliks skaičiuoti dienas iki egzaminų bei sukti galvas, kur stoti. Šiuo klausimu jiems nori padėti kaimyninė Lenkija: radijo laidose bei plakatuose gatvėse kviečianti būti kaip Čiurlionis ir studijuoti užsienyje. Mūsų universitetai, tokiu būdu prarasdami potencialius studentus, nepergyvena. Galvos itin neskauda ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

 

Štai sostinėje prie pat Muzikos ir teatro akademijos stovi plakatų stentas. Iš vieno jų žalsvo fono žvelgia kompozitorius, dailininkas Mykolas Konstantinas Čiurlionis, į švarko atlapą įsisegęs Lietuvos bei Lenkijos vėliavėles. „Būk kaip Čiurlionis! Studijuok Lenkijoje!“ rašoma plakate, nurodant, kad M.K.Čiurlionis 1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, o 1904-1906 m. - Varšuvos dailės akademijoje.

Atsakas į demografines problemas

Socialiniame tinkle „Facebook“ pateikiamoje informacijoje rašoma, kad tokiu būdu Lenkijos institutas Vilniuje bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA tradiciškai reklamuoja galimybes studijuoti Lenkijoje. „Šių metų reklaminės kampanijos šūkis: „Būk kaip Čiurlionis! Studijuok Lenkijoje!“ Daugiausiai dėmesio skiriama reklamuoti meninių krypčių aukštųjų mokyklų studijas. Lenkijos meno mokyklos ir jų absolventai - vieni geriausių pasaulyje. Kūrybiniu potencialu išsiskiriantys žmonės Lenkijoje gali rinktis iš kelių dešimčių studijų krypčių dailės, muzikos akademijose, aukštosiose kino, teatro mokyklose ar tarpdisciplininėse mokymo įstaigose,“ - teigiama Lenkijos instituto paskyroje.

Martinas Lapčinskis (Marcin Łapczyński), Lenkijos instituto direktorius, patikslino, kad jau daugelį metų Lenkijos institutas kartu su Lenkijos Respublikos aukštojo mokslo ministerija bei Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra reklamuoja studijas Lenkijos aukštosiose mokyklose. „Tą patį daro kiti Lenkijos institutai, ambasados ir konsulatai visame pasaulyje, - teigė pašnekovas. - Esant nepalankiai demografinei situacijai, kiekviena šalis reklamuoja savo aukštąsias mokyklas.“ Taip pat M.Lapčinskis priminė, kad 1995 metais šalys pasirašė sutartį dėl aukštojo mokslo diplomų pripažinimo.

Lietuvos mokyklos turi ką pasiūlyti


Lietuvos universitetų rektorių konferencija, į kurią buvo kreiptasi komentaro, nurodė, kad bendrai minėtas klausimas nebuvo svarstytas, todėl pateikiama jos prezidento, Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko nuomonė: „Lietuvoje galima sutikti gausybę užsienio universitetų pristatymų. Panašiai mūsų šalies universitetai save pristato svetur. Neretai Lietuvoje įvairių agentūrų reklamuojami užsienio universitetai užima panašias ar prastesnes reitingų pozicijas, tad abiturientus ir jų tėvus prieš priimant svarbius gyvenimo sprendimus dėl savo ateities raginame susirinkti visą prieinamą informaciją, - atkreipė dėmesį A.Žukauskas. - Žinoma, visi Lietuvoje veikiantys universitetai norėtų geriausius šalies protus išlaikyti čia, Lietuvoje. Visgi esminiu uždaviniu tampa tokių pat mokslo ir studijų sąlygų užtikrinimas, kaip ir kitose šalyse. Taip pat svarbu sudaryti ir tinkamą aplinką mūsų piliečiams grįžti pasisėmus patirties svetur. Tad bendrai išvykimas studijoms į užsienį savaime nėra jokia blogybė, tačiau turime daryti viską, kad išvykusieji norėtų ir turėtų dėl ko grįžti.“

Panašią nuomonę išsakė ir Vilniaus dailės akademijos atstovas Andrius Nenėnas:„Kaimynų iniciatyvą pritraukti studentų iš užsienio vertiname normaliai. VDA taip pat kviečia užsieniečius, tačiau agresyvios reklaminės kampanijos Lietuvoje ar užsienyje nevykdo. Reklamuodami studijas užsienyje, daugiau naudojamės akademiniais kanalais, bendradarbiaujame su partneriais, asociacijomis ir institucijų tinklais, kurių nariai esame. Kviesdami lietuvių studentus, daugiausiai dirbame su specializuotomis meno mokyklomis, nes į VDA stojantieji „ateina“ su kūrybiniu įdirbiu, - pasakojo VDA atstovas. - To, kad lietuvių jaunimas renkasi studijas užsienyje, nereikėtų dramatizuoti. Laisvas judėjimas, laisvė rinktis - tai vertybės, už kurias kovojome. Didesnė problema - darbdavių požiūris. Manome, kad būtent jie turėtų rodyti pastangų, kad baigusieji mokslus užsienyje grįžtų į Lietuvą.“

Reklamos riboti negalima


Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė pripažino, kad užsienio aukštųjų mokyklų reklamos Lietuvoje daugėja. „Neturime priemonių riboti kitų šalių institucijų reklamai, bet tikime, kad mūsų jaunimas gali priimti savarankiškus, racionalius sprendimus. Juolab kad abiturientų susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis neslūgsta, - sakė ministerijos atstovė. - Lenkijoje išduoti diplomai Lietuvoje pripažįstami, tačiau reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomai lygiai taip pat pripažįstami užsienyje, o šalies mokyklos parengia kvalifikuotus specialistus.“

Filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus STOŠKAUS komentaras:

Būtų gerai, kad advokatavimo „iš šalies“ nebūtų. „Jeigu tokią reklamą leisime lenkams, netrukus jų pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys. Lietuvai tai kelia pavojų. Taip pat keista, kad matant augantį dėmesį iš Lenkijos pusės, mūsų politikai niekaip nereaguoja. Juk ir lenkų kariškiai atvažiuoja į Lietuvos skautų susirinkimus, dovanų atveža, uniformas. Tai rodo, kad lenkams rūpi, jog mūsų šalies piliečiai palaikytų ryšį su Lenkija. Atsakydamos į tai, mūsų institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti patriotiniam ugdymui. Ta pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų pasikviesti mokytojus ir aptarti jaunimo tautinio švietimo programas. Deja, tai nevyksta, tad tenka pripažinti mūsų visų menkumo ir išglebimo sukeltą patriotizmo krizę. Politikai, užuot rūpinęsi tauta ir valstybe, galvoja tik apie savo vietų išsaugojimą. Prie emigracijos skatinimo prisideda ir užsieniečių valdoma žiniasklaida, reklamuodama ne tik keliones, bet ir gerą išvykusių svetur gyvenimą ar „madą“ būti pasaulio piliečiu ir neprisirišti prie savo krašto, prie savo šaknų. Kai toks požiūris į tautos išlikimą, nereiktų stebėtis, kad esama situacija bando pasinaudoti kaimyninės šalys. Jeigu nesiimsime veiksmų, ji tik dar labiau blogės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s