Stikliniai monstrai palaidos mūsų istoriją

Taip vadinamas naujasis statybų projektas, pagal kurį didžiulis stiklinis viešbutis su biurų pastatu turėtų iškilti visai priešais bažnyčią. Projektas papiktino vilniečius, be to, „Vakaro žinių“ skaitytojai pasidalino informacija apie rekonstrukcijos metu išgrįstus Lukiškių aikštėje esančius takelius. Daugeliui jie kelia įtarimų, esą jie išplanuoti būtent taip, jog vestų link visai šalia išdygsiančio viešbučio.

„Tokių projektų ne vieną mačiau Amerikoje, ir JAV lietuviai sakydavo, kad pas mus tokie dalykai neįmanomi. Ir aš nemaniau, kad tai įmanoma Lietuvoje. Klausimas Vilniaus merui R.Šimašiui - ar čia tokia Vilniaus vizija? Ar visas bažnyčias stiklainiais aptversime?“ - sakė Ž.Pavilionis. Pasak parlamentaro, tiek vienuoliai, tiek bendruomenė nėra pritarusi vizijai, kuri buvo paviešinta. Pasak konferencijoje dalyvavusio Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko paminklas. „Ko tie architektai lenda prie baroko? Ko lįst prie Misionierių? Kam apstatyti šitą bažnyčią? Jei lendat, tai, mielieji, padarykite tokią architektūrą, kad mes išsižiotume. Bet čia jau lendu į architektų reikalus“, - sakė Istorijos fakulteto profesorius.


Situaciją komentuoja architektas, paveldosaugininkas Algimantas Gražulis:

- Džiugu, kad pagaliau diskusija dėl šių statybų pasiekė ir Seimą. Tačiau abejoju kai kurių pasisakiusių kompetencija. Nežinau, ką konkretaus šia tema gali pasakyti profesorius A.Bumblauskas. Taip, jis yra buvęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariu, tačiau posėdžių nelankė. Ten reikia nuosekliai dirbti ir analizuoti informaciją. Pasireklamuoti progų ten mažai. Be to, dėl kiekvieno savo teiginio reikia būti pasiruošusiam bylinėtis. Tad po trijų praleistų posėdžių A.Bumblauskas buvo atstatydintas. Gal šį kartą pajuto, kad tema aktuali visuomenei, nenori praleisti progos pasireklamuoti.

Bet ne tai liūdniausia. Juk iki šiol visuomenės diskusijoje nedalyvauja vienuolyno atstovai. Mes šią savaitę buvome su jais susitikę. Pasirodo, niekas nebuvo jų atsiklausęs dėl statybų leidimo. Nors statybos vyksta ten, kur ribojasi sklypai. Akivaizdu, jog tiesiog naudojamasi šių žmonių dvasingumu, nuolankumu. Tikiuosi, bus atsižvelgta ir į jų poziciją.

Teritorijų planavimo įstatymas aiškiai sako, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje jokia naujų pastatų, nesusietų su muziejine veikla, negalima. Dabar bandoma nužeminti teritorijos statusą, esą tai tik vietinės reikšmės objektas. Bet juk mes žinome Šv.Jokūbo ligoninės istorinę reikšmę. Čia negali būti vietinis reikšmingumo lygmuo.

Be to, derinant planus ar jų korektūras, privalo būti viešas svarstymas su visuomene. Ir pačiame projekte turi būti privalomoji tokio svarstymo ataskaita. Tačiau apie tai niekur neminima. Be to, sprendiniai turi atitikti viešąjį interesą apskritai. Tai yra įstatymo reikalavimas. Jau nekalbu apie kitus klausimus, kurie kyla dėl techninių neatitikimų.

Pavyzdžiui, planas gali būti tvirtinamas tik esant visiems parašams. Nors pats Kultūros paveldo departamentas tikino, jog nedavė jokių sutikimų. Kaip tuomet buvo galima patvirtinti korekcijas? Analizuojant visus teisės aktus ir dokumentus, tokių klausimų kyla begalės. Neabejoju, kad pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai bei viešasis interesas. Ne veltui visuomenė tokia sunerimusi. Akivaizdu, kad kažkas meluoja.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“