respublika.lt

Štampuojama pagarba virsta farsu (1)

2017 spalio mėn. 14 d. 08:17:59
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Lietuva tokia turtinga savo istoriniais akcentais, iškiliomis asmenybėmis, reiškiniais, kad nuo jų gausos net Seimo nariams galvos susisuka. Skiriant eilinius metus mūsų šaliai reikšmingoms asmenybėms ar akcentams tarsi lenktyniaujama, į kuriuos metus tilps kuo didesnis pagerbiamųjų skaičius. Tik ar užtenka tada kiekvienam atmintinų metų herojui deramo dėmesio ir pagarbos?

 

Štai besibaigiantys 2017-ieji yra paskelbti Piliakalnių, Tautinio kostiumo, Reformacijos, Sporto, Lietuvių kalbos kultūros, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo, rašytojos Ievos Simonaitytės, poeto Kazio Bradūno metais. Kiekvienam jų iš bendro valstybės katilo teko po trupinį pagarbos. Kaip paukšteliui, atklydusiam į lesyklėlę. Tik ar tokios pagarbos jie nusipelnė? Ar paskiriant vienus metus tokiai daugybei (!) pagerbtinų žmonių, reiškinių, istorinių akcentų nenuvertėja pati pagarbos sąvoka? Kuo tada skiriasi eilė prie pagarbos nuo eilės prie dešros? Ar užtenka valstybės biudžete lėšų kiekvienam metų herojui deramai pagerbti? Galų gale ar 2017-iesiems pasibaigus mūsų šalies žmonės galės pasakyti, kokie tai buvo metai? Būtų galima drąsiai lažintis, kad bent vienas iš dešimties pasakys, jog tai buvo viso labo Ugninio gaidžio metai. Tikrai ne Reformacijos ir net ne Lietuvių kalbos kultūros. Nes valstybės dėmesys šių ir kitų atmintinų vertybių pagerbimui tikrai nebuvo pakankamas, kad besibaigiantys metai žmonių pasąmonėje sietųsi būtent su jomis. O ar galėjo būti kitaip, kai tą dėmesį teko skirstyti ne į vieną ar dvi, o į visas puses?

2018-uosius Seimui siūloma paskelbti Tėvo Stanislovo metais, nes ateinančiais metais bus minimos 100-osios šio šviesaus atminimo vienuolio kapucino, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio metinės. Tuos pačius metus norima paskelbti ir rezistencijos kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago metais - 2018 m. bus minimos ir jo 100-osios gimimo metinės. Ateinančius metus siūloma paskelbti ir Sąjūdžio metais, nes kitąmet sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose. 2018-ieji jau yra paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, prieš 150 metų gimusio filosofo ir kultūros veikėjo Vydūno, Lietuvos skautų judėjimo ir Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais. Konvejeris sukasi toliau. Nejaugi konvejeriu ir turi būti dalijama pagarba?


Krescencijus Stoškus, filosofas:

- Viskas banalizuojama ir paverčiama serijine gamyba. O banalizavimas yra tiesiausias kelias į ko nors sunaikinimą. Šiuo atveju tam mūsų vertybių sunaikinimui tarpininkauja atmintinus metus konvejeriu skelbiantis Seimas. Sprendimai paskirti vienus metus tiek vertybių yra viena didžiausių mūsų civilizacijos idiotizmo apraiškų. Kokia bus generolo svarba kariuomenėje, jei ten visi bus generolai? Labai daug dalykų yra sureikšminami ir susiejami su vienais ar kitais metais be didelio pagrindo. Siekiant to išvengti visus pasiūlymus derėtų labai rimtai apsvarstyti. Reikėtų atsižvelgti į turimą biudžetą ir įvertinti, kelioms asmenybėms ar reiškiniams galima skirti vienus ar kitus metus, kad įprasminant kiekvienos vertybės atminimą būtų galima nuveikti kažką apčiuopiamo.

Visos atmintinų metų vertybės yra skirtingi mūsų kultūros aspektai. Jei jau pagerbtinų vertybių yra toks perteklius, derėtų nustatyti aiškius kultūros politikos prioritetus. O kas yra prioritetas? Tai yra pirmenybė. Tada kyla kitas klausimas - ar gali būti dešimt pirmenybių? Atsakymas yra vienas ir nediskutuotinas - negali. O politikai taip viską subanalino, kad tų pirmenybių priskaičiuoja kone po kelias dešimtis. Jų supratimu, pirmenybė yra viskas, kas svarbu. Toks požiūris liudija, kad politikoje išvis nėra jokių pirmenybių. Yra tik maždaug toks veikimas: „Darysime viską po truputį ir kas nors iš to išeis, nes paskui niekas negalės prikaišioti, kad mes nieko nedirbome.“ Jeigu remiantis tokiais atsitiktiniais pagrindais prirašomi sąrašai atmintinų vertybių, sunku juose įžvelgti kokią nors prasmę. Nustatyti prioritetus, pasverti ir konstatuoti, kad viena ar kita vertybė šiemet yra svarbiausia, niekas nesistengia. O jeigu reikia visko, tai reiškia, kad nieko nereikia. Nes visko iškart, o dar - su visuomet ribotu biudžetu, padaryti neįmanoma. Juk tampant paklodę į įvairias puses nė vienam nebus šilta. Bet politikams, matyt, labai smagu vaidinti, kad jie dirba. Jie problemos čia nemato, o iš žiniasklaidos tik jūs šį klausimą keliate. Nesu girdėjęs, kad kažkam kažkas čia būtų neaišku. Visiems juk gerai: kam siūloma paskirti atmintinus metus, tam ir paskiria, ir siūlytojai patenkinti, ir Seimas galvoja padaręs gerą darbą. Viskas vyksta be jokios sistemos, be jokios atsakomybės ir be jokių įsipareigojimų.

Man keisčiausia, kad tuose vertybių sąrašuose nėra pačių skaudžiausių mūsų Tautai dalykų. Kad ir emigracijos klausimo. Apie emigraciją valdžia tik liežuviais mala, o noro išspręsti šią problemą nematyti jokiuose valdančiųjų prioritetuose. Seimui buvo siūlyta 2003 m. paskelbti Emigracijos metais. Tada Seimas į siūlymo autorius pasižiūrėjo kaip į keistuolius, mat visi dar galvojo, kad išvažiuoti iš Lietuvos nėra nieko blogo, o išvažiavimas netgi buvo skatinamas. Bet dabar, kai emigravo jau kone trečdalis Lietuvos, tikriausiai skelbti Emigracijos metus jau vėlu. Įrašyti emigraciją tarp gausybės kitų metų nominantų būtų gal ir nesunku, bet tikriausiai nenorima provokuoti Tėvynėje likusių žmonių. Nes iš esmės niekas nedaroma šiai problemai spręsti.

Visą politiką reikėtų subalansuoti vienam aiškiam tikslui pasiekti ir paskelbti prioritetą, kuris šiuo metu yra svarbiausias valstybės išlikimui. Dabartinė valdžia yra įvardijusi vieną prioritetą - saugumą. Tačiau tą saugumą ji įsivaizduoja tik kaip apsisaugojimą nuo išorinio užpuolimo grėsmės. O ar ne didesnis pavojus, kai ta grėsmė yra pačiame valstybės viduje, kai nyksta valstybė? Esant tokiai demografinei krizei, rodos, prioritetų nustatymas turėtų būti visiems aiškus. Turėtų būti nustatyta, kiek per ateinančius kelerius metus galima būtų sumažinti emigruojančiųjų skaičių, nurodytos priemonės, kuriomis šio tikslo bus siekiama, visos institucijos turėtų būti įtrauktos į šio uždavinio sprendimą. Reikia svarstyti visas įmanomas galimybes, nes išmintis prasideda tik ten, kur yra svarstymai. O ne ten, kur patenka į rankas koks nors nuodėgulis, ir paskui jį bandoma įmesti į tokią vietą, kad jis išjudintų politikus.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIGRANTAI: Verakruso valstijoje Meksikoje pareigūnai sulaikė beveik 800 nelegalių migrantų iš Centrinės Amerikos, tarp kurių - 368 jaunesni nei aštuonerių metų amžiaus vaikai.
  • GRIAUS: pradedamas griauti nebenaudojamas vienas didžiausių Vilniuje pramoninių pastatų kompleksas, priklausantis Vilniaus pataisos namams, ir jį juosianti tvora; sostinės Drujos g. 11 bus atverta maždaug 2 ha teritorija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar ES parama ūkininkams turėtų būti apmokestinama?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +17 C

 +12 +13 C

 

 +14  +15 C

+21 +24 C

 +25 +28 C

 

 +26  +27 C

 0-4 m/s

 0-3 m/s

 

 0-2 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2534
RUB - 72.3880 CHF - 1.1211
GBP - 0.8909 NOK - 9.7728
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis