respublika.lt
 

Specialistai ieško būdų išsaugoti Lietuvos simbolį - didinguosius stumbrus

2017 birželio mėn. 09 d. 10:47:40
Danutė SAVICKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt

Stumbrai Lietuvoje - saugoma gyvūnų rūšis. Kadaise šių mūsų šalies teritorijoje gyvenusių, tačiau išnykusių gyvūnų į Lietuvą buvo atvežta vos 10, o dabar jų Panevėžio ir Kėdainių miškuose gyvena jau apie 200, ir ne visi jų kaimynyste patenkinti. Tad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams tenka ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad stumbrai ir žmonės gyventų vieni kitiems netrukdydami.

×
nuotr. 1 nuotr.
Stumbrai - Lietuvos pasididžiavimas, tad stumbrų apsaugos plano tikslas pirmiausia - išsaugoti juos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos archyvo nuotr.

 

1969-1972 metais iš Rusijos centrinio stumbryno į Pašilių stumbryno (Panevėžio r.) aptvarus buvo atvežta 10 belovežinės kilmės stumbrų. Pirmieji aptvare gimę stumbrai į laisvę pradėti leisti 1973 m. Pastaraisiais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo. Skaičiuojama, kad 2012 m. laisvėje gyveno 82 stumbrai, o 2016 m. - jau 182.

Šiuo metu pagrindinės laisvėje gyvenančių stumbrų buveinės yra Kėdainių ir Panevėžio rajonuose. Populiacija buvo dirbtinai sukurta intensyvios žemdirbystės teritorijose su fragmentiškais lapuočių miškais. Tokiose buveinėse stumbrai yra priklausomi nuo žemės ūkio kultūrų, sezoniškai sudarančių didelę mitybos dalį.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, nuo šių metų vasario Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tapo atsakinga už stumbrų apsaugos priemonių plano įgyvendinimą. Tai jos specialistams - naujas ir didelis iššūkis.

„Stumbrai - Lietuvos pasididžiavimas, tad stumbrų apsaugos plano tikslas pirmiausia - išsaugoti stumbrus, o kartu sumažinti tą konfliktinę situaciją, padaryti taip, kad ir stumbrai gyventų ten, kur jie turi gyventi, ir gyventojai džiaugtųsi tuo faktu, jog Lietuvoje išliko stumbrai ir gyvena laisvėje“, - sako A.Stanislovaitis.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, teritorijose, kur dabar gyvena stumbrų bandos, miško masyvai yra per maži, o stumbrų jose - per daug, tad gyvūnai neretai pašaro ieško laukuose ir žemės ūkio kultūroms padaro daug žalos, jas ėsdami, trypdami ir išgulėdami.

Natūralu, kad tuo ypač nepatenkinti aplinkinių rajonų ūkininkai. Kaip teigia ne kartą nuo stumbrų nukentėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, žemdirbiai vis dažniau atsiduria akligatvyje - maisto ieškantys stumbrai nusiaubia pasėlius, nes miškų masyvai, kur jie dabar gyvena, yra per maži.

„Lietuva - vienintelė Europos šalis, kurioje stumbrai laisvai gyvena agrolandšafte tarp miškelių ir didelių žemės ūkio naudmenų. Nors apie tai kalbama nuo 2004 m., situacija į gera nesikeičia - stumbrų daugėja, jų padaroma žala didėja, skaičiuojama šimtais tūkstančių eurų“, - teigia J.Talmantas.

Dar viena problema, kad Lietuvos stumbrai, gyvenantys laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitų šalių populiacijomis. Dėl to yra didelė kraujomaišos, apsigimimų, įvairių ligų tikimybė. 2015 m. atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos stumbrų genetinė įvairovė skurdi.

Medžiotojai mano, kad stumbrus reikia leisti medžioti, nes dalis jų dėl kraujomaišos ligoti. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo medžioklei Eugenijaus Tijušo, nemaža dalis šio Lietuvos pasididžiavimo - stumbrų - yra kankiniai. Norint stumbrų populiaciją suvaldyti, išgryninti jų veislę, nusenusius, ligotus, besikankinančius stumbrus reikėtų sumedžioti. Tačiau medžiotojai, nors ir kreipėsi, tokio leidimo negauna.

L.Budrio teigimu, sudėtinga situacija Lietuvoje susiklostė visų pirma todėl, kad stumbrai buvo gana neatsakingai introdukuojami - išleisti į jiems gyventi netinkamą aplinką, kur daug derlingų dirbamų laukų, maži miško masyvai, tankiai urbanizuota teritorija. Negana to, ilgą laiką nebuvo jokios stumbrų apsaugos ir jų populiacijos valdymo programos.

„Šiuo metu jau vyksta laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos amžinės ir lytinės struktūros, bandų dinamikos, migracijos nuolatinė stebėsena. Sveikos populiacijos reguliavimui, manau, būtinas ir letalus stumbrų išėmimas iš bandos, - sako L.Budrys. - Kadangi stumbras turi gyventi girioje, ten, kur yra laukymės, pievos, bet jokiu būdu neturi ganytis rapsų ar runkelių laukuose, mūsų stumbrų apsaugos plano viena iš pagrindinių dalių - jų perkėlimas.“

Anot specialisto, pagal stumbrų apsaugos planą visų pirma planuojama perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos į laikino laikymo aptvarus, juos adaptuoti ir išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose.

Jau įrengtas europinius standartus atitinkantis stumbrynas Telšių miškų urėdijoje - šiuo metu labai puikiomis sąlygomis ten gyvena 4 stumbrai. Šis aptvaras bus naudojamas ne stumbrų išleidimui į laisvę, o genetiniams mainams, ten savo namus turės ir tie stumbrai, kurie nesiadaptuos laisvėje.

Didžiausias darbas, kuris dar laukia, - įrengti naują stumbryną Dzūkijos nacionaliniame parke, didžiausioje Lietuvos Dainavos girioje, ir čia perkelti nemažą dalį laisvėje gyvenančių stumbrų. Čia 540 ha plote vyrauja derlingesni ir drėgnesni dirvožemiai, o tai lemia gerokai įvairesnę miškų struktūrą. Ten nėra intensyvaus žemės ūkio, teritorijos urbanizacija nedidelė, o stumbrai turi gyventi toliau nuo žmonių - taip jie kels mažiau pavojaus ir sau, ir žmonėms. Negana to, jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyvens pietų Lietuvoje, susiklostys palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su Baltarusijos, Lenkijos stumbrų populiacijomis.


Užs.156

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAŽADAS: bandant išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių, 66 šalys parodė ryžtą iki 2050-ųjų pasiekti nulinius anglies dvideginio išmetimo kiekius.
  • SKOLA: Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 20 mln. eurų už vidutines 0,267 proc. palūkanas; suma skolinamasi beveik 10 metų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar gerai, kad Seimo nariams leidžiama kandidatuoti kituose rinkimuose nepasibaigus kadencijai?

balsuoti rezultatai

Ar norėtumėte, kad jūsų namuose būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

 +0 +3 C

 

 +2 +4 C

+11 +13 C

+11 +13 C

 

 +10 +12 C

0-2 m/s

 0-2 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis