respublika.lt

Soduose ir gėlynuose - rudens darbai

(0)
Publikuota: 2014 spalio 23 19:10:30, Natalija KONDROTIENĖ, natalija@skrastas.lt
×
nuotr. 5 nuotr.
RŪPESTIS: Visžalius rododendrus, kurie rudenį sukrauna pumpurus, reikia apsaugoti nuo sniego svorio, apvyniojant tinkline medžiaga arba agroplėvele. Jono TAMULIO nuotr.

Specialistai tvirtina, kad spalį gėlynuose ir soduose prasideda pats darbymetis. Kaip sklandžiam žiemojimui paruošti lauko ir kambarines gėles, medžius, dekoratyvinius augalus pasakoja Šiaulių universiteto Botanikos sodo gėlininkystės vyresnioji specialistė Indrė ŠAKYTĖ bei dendrologas Vaidas JUKNEVIČIUS.

 

Pasirūpinti gėlių ramybe

I. Šakytė sako, kad šiuo metu gėlynams tvarkyti – pats geriausias metas, nes didelių šalnų dar nebuvo.

Augalus rekomenduoja nukarpyti, o nukirptus stiebus sudėti į komposto dėžes arba sudeginti. Jokiu būdu nepalikti ant žemės. Negalima nukirptais stiebais dengti šaknų, nes taip plis bakterijos, ligos. Gėles specialistė siūlo kirpti 5–10 centimetrų aukštyje arba lygiai su žeme.

„Nukirpti augalo žiedus rekomenduojama iškart jam nužydėjus, stiebus nutrumpinti iki apačios jau pašalus. Prieš žiemą siūloma užkaupti žemėmis arba durpėmis. Lietuviškų veislių gėlės – ištvermingos ir žiemas išgyvena“, – pažymi gėlininkė.

Specialistė pabrėžia, kad vienas svarbiausių ir gėlyno gerbūvį užtikrinančių darbų – surinkti ir sunaikinti visus lapus, stiebus, užsilikusius žiedynus. Lapais padengta žolė šus, veisis pelės, kiti gyviai, ligos.

Žiemojimo sąlygos

Jurginus pataria iškasti, kai prasideda pirmosios šalnos, apšąla augalo lapai. Bent vieną dieną palaikyti šaknis saulės spinduliuose, kad jos apdžiūtų. Vazonėliuose, apdėjus 5 centimetrų sausų durpių sluoksniu, laikyti rūsyje.

Kanos žiemos lauke neištveria, tad spalį reikia pasirūpinti: iškasus padžiovinti ir sudėti į dėžes, kurios bus saugomos rūsyje. Jei šaknys prieš žiemą bus palaistomos ar sudėtos drėgnos, gali supūti. Žemesnėje temperatūroje daigai auga lėtai. Gegužę kanas pamažu pratinti prie atviro oro, dienai išnešant į lauką.

Svogūninės lauko gėlės sodinamos spalio 12–15 dienomis, tuo laiku pasodintos gerai įsišaknija. Anksčiau pasodinus, atsiranda didelė ligų plitimo tikimybė, žiemos gali neišgyventi.

Narcizai sodinami nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos. Svogūnines gėles rekomenduojama dengti durpių sluoksniu.

Nelaistomos kambarinės gėlės užmiega

I. Šakytė žiemą žydinčias kambarines gėles rekomenduoja paskatinti intensyviau gyventi laistant ir patręšiant, o žydinčias vasarą laistyti nedideliu kiekiu vandens kartą per mėnesį.

„Amariliams geriausia ilsėtis nukirptais lapais, tamsiame rūsyje, kur yra 5 laipsniai šilumos. Nieko nenutiks, jei kelis mėnesius bus neliejama. Pradėti žadinti laistymu, šviesa reikėtų kovo pabaigoje“, – patarimų negaili I. Šakytė.

Kaktusus šiuo metu laistyti kuo mažiau – kartą per savaitę ir vandens kiekį mažinti, nes žiemos periodu jie ilsisi. Pataria vandenį lieti į indelį po vazonėliu, nes taip gėlės šaknys būna įpratusios. Jei paliejama iš viršaus, vazonėlio apačioje išsivysčiusias gėlės šaknis ištinka stresas.

„Jei palaipsniui laistysime iš vazonėlio viršaus, šaknys pripras ir ims vandenį iš viršaus, šaknų sistema vystysis aukščiau“, – aiškina subtilybes gėlininkė.

Rožės – lepūnės

„Rožės – lepūs augalai. Prieš pradedant ruošti žiemai, jas reikėtų nupurkšti vario sulfato arba geležies sulfato tirpalais. Tai sustabdys ligų plitimą“, – paaiškina gėlininkė.

I. Šakytė sako, kad rožės lengvai išgyvena žemoje temperatūroje iki 5 laipsnių šalčio. Kai nusistovi vėsūs orai, spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje trumpinami rožių stiebai.

Miniatiūrines rožes rekomenduojama patrumpinti iki 1/3 stiebų ilgio, kitas palikti apie 50 centimetrų. Vijoklinės rožės negenimos, nes jos formuoja žiedynus ant antramečių stiebų. Parko rožėms išgenimi seni, kreivi, ligoti stiebai.

Rožių lapai gali būti pažeisti ne viena grybine liga, būtina nurinkti nukritusius lapus, žiedlapius, šakeles, kad ligos neplistų. Po genėjimo stiebų pjūviai turi apdžiūti, nes tuoj pat uždengus šviežius pjūvius, stiebų galai iššąla.

Rožes apipilti sausų durpių sluoksniu. Kai minusinė temperatūra laikosi ilgesnį laiką, kerus apdengti eglių šakomis, nes jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, jose nesiveisia pelės, gerai apsaugo nuo saulės spindulių.

Aklinai uždengtos rožės blogai žiemoja, pradeda pūti, o atlydžių metu pradeda busti ir vėl atšalus orams gali žūti. Rožės gerai žiemos, jei joms bus šilta ir sausa, pakaks oro. Jei uždengtas rožes apsnigs purus sniegas, jokie žiemos speigai nebus baisūs.

Geriausias laikas

V. Juknevičius parodo, kaip prižiūrėti prieš žiemą krūmynus, dekoratyvinius sodo augalus, vaismedžius.

„Kol nėra net minimalaus pašalo, apie augalų dengimą negali būti nė kalbos. Uždengtas augalas šus, plis ligos, kaupsis drėgmė. Kai lauke kurį laiką laikosi minusinė temperatūra – laikas dengti. Pernai dengėme sausį“, – sako dendrologas.

Kad visžaliai augalai neprarastų dekoratyvumo rekomenduojama dengti eglių šakomis, agroplėvele. Suglausti šakeles, surišti virve ir apvynioti. Negalima šito daryti medžiui neapdžiūvus.

„Prieš vyniojimą būtina sutvarkyti žaizdas, iškirpti sausas, ligotas šakas. Ant žaizdų tepalą tepti itin plonu sluoksniu, nes po storu sluoksniu žaizda negis, šus, kaupsis drėgmė. Dabar geriausias laikas šiems darbams“, – pataria V. Juknevičius.

Sniego svoris ir saulė pakenkia

Tujas dendrologas atšalus orams rekomendavo apsukti agroplėvele. Pastatyti apsauginį karkasą, kad plėvelė ir sniegas nenulenktų viršūnės ar kitaip nepakenktų augalui.

„Sniego svoris atlenks šakeles, gadins augalą. Po žiemos žmonės mato, kad augalui nurudavo vienas šonas, nubyrėjo spygliukai. Mano, kad nušalė – klaidinga nuomonė“, – aiškina specialistas.

Nurudavimai – vandens trūkumo žymės. Siūlo spygliuočius prieš žiemą gausiau palieti. Nuo saulės apsaugoti tinkline medžiaga: po tinklu augalai nešunta.

„Rododendrų yra įvairių. Visžaliai krauna pumpurus, juos reikėtų apsukti apsaugine plėvele. Lapus numetantys kenčia nuo saulės pliūpsnių – nudega. Juos taip pat reiktų apdengti tinklu arba agroplėvele, nuo sniego svorio apsaugoti rėmu“, – sako V. Juknevičius.

Balinti ir persodinti

Sodo medžiams persodinti, pasak dendrologo, pats geriausias metas. Jei medis numetęs lapus – jis jau užmigęs ir galima persodinti.

„Balinti medžius reikia prieš pat šalnas. Prieš žiemą balinama dėl to, kad atspindėtų šviesą, nedžiovintų kamieno, neplyštų kamieno žievė. Balinti reikia kiekvienais metais, nes taip augalas pamaitinamas, gauna mikroelementų, naikinami parazitai“, – sako V. Juknevičius. Nenorintys balinti augalo gali apvynioti kamieną agroplėvele.

Dendrologas sako, kad balinti galima ne tik vaismedžius, bet ir kitus lapuočius, pavyzdžiui, ąžuolą, klevą. Lietaus nuplautas balinimas nurūgština dirvožemį.

„Kol nėra net minimalaus pašalo, apie augalų dengimą negali būti nė kalbos. Uždengtas augalas šus, plis ligos, kaupsis drėgmė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s