Skulptorius A.Sakalauskas: Laisvės kario veidą keitėme penkis kartusnuotraukos (31)

2018 liepos mėn. 11 d. 08:20:02 Perskaitė 2074

Laisvės kario autorius, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas tik oficialios skulptūros atidengimo ceremonijos metu atskleidė, kad kariui suteiktas Romo Kalantos veidas. Pasirodo, prieš tai Laisvės kario veidas buvo keistas penkis kartus, buvo jis ir su ūsais bei barzda.

 

- Kodėl Laisvės karį pavadinote svarbiausiu gyvenimo kūriniu?

- Aš taip pavadinau? Vau! Žinoma, kad labai svarbus. Paskutinis kūrinys visada būna pats svarbiausias. Vien todėl, kad jis naujas, šviežias, į jį sudėta daugiausiai energijos, jėgų. Kaip mama džiaugiasi ką tik gimusiu kūdikiu, taip ir skulptorius džiaugiasi nauju kūriniu.

Šiam kūriniui „pagimdyti“ laikas buvo labai trumpas. Turėjau vos 4,5 mėnesio. Tad neturėjau kitos išeities, kaip ieškoti kompanijos ir daryti arba nedaryti. Su ukrainiečiais Borisu Krylovu ir Olesiu Sidoruku dirbame kartu jau nuo 2015 metų, bendras mūsų kūrinys bus paminklas Vydūnui Klaipėdoje.

- Lietuvoje dabar labai daug meno ekspertų, viešai reiškiančių savo nuomonę ir kritiką apie paminklus. Laisvės karys sulaukė kritikos, kad ne kovingos dvasios, o tarsi išsigandęs, kad žirgas piestu atsistojęs, kad ornamentika - nelietuviška ir t.t. Galėtumėte pakomentuoti šias pastabas?

- Kaip kas nori - taip mato. Kai ligoninėje žmogus paguli - tai irgi grįžta „pusė daktaro“. Man tokių „žinovų“ nuomonė nerūpi. Nepatinka - nežiūrėkit. Tai yra pirmas heraldikos kūrinys, perkeltas į trimatę dimensiją. Ne visi žmonės supranta tuos skirtumus. Laikas parodys, ar šį kūrinį žmonės pamėgs, ar ne.

Galiu tik pasakyti, kad didingesnio paminklo atidengimo, koks buvo Kaune pristatant Laisvės karį, gyvenime nemačiau. Dar keletą dienų po atidengimo buvome Kaune - kiek kartų nueidavome prie paminklo - visada prie jo būriavosi 300-400 žmonių. Prieš ukrainiečiams išvykstant nuėjome 7 val. ryto - norėjome nusifotografuoti, kad žmonių mažiau būtų. Net ankstyvą rytą prie paminklo buvo apie 50-70 žiūrovų. Vadinasi, žmonėms patinka. O ir montuodami skulptūrą sulaukėme tik sveikinimų, jokių blogų atsiliepimų.

- Per paminklo atidengimą atskleidėte, jog Laisvės karį pavaizdavote su Romo Kalantos veidu. Kodėl?

- Buvo labai ilgos diskusijos, kokį veidą pavaizduoti. Arvydo Každailio sukurtas heraldinis Vytis, pavaizduotas ant herbo, yra su ūsais. Bet tai yra dvimatė plokštuma, iš kurios į trimatę plokštumą perkeltas vaizdas - kinta. Kai pradėjome kišti į šalmą ūsus - kilo diskusija, ar jie per dideli, ar per maži, ar kaip kazoko. Veidą perdarinėjome penkis kartus - ir su barzda, ir be barzdos.

Vieną naktį atmintyje iškilo Romas Kalanta. Jis buvo mano amžininkas. Tais metais, kai aš baigiau Telšių taikomosios dailės technikumą, jis Kaune susidegino. Antrą dieną mes važiavome į Kauną pažiūrėti. Šis įvykis tuomet sukrėtė visuomenę. Romas Kalanta buvo kovotojas už laisvę sovietmečiu. Jaunas, kaip ir visi kariai yra jauni.

Tik valdovai - seni, tačiau aš nuo pat pradžių nenorėjau vaizduoti valdovo. Skulptūra nuo pat pradžių buvo pavadinta Laisvės karys, o ne Vytis.

- Kiek kūrinys pakito nuo to, kuris laimėjo Lukiškių aikštės konkurse, iki to, kuris iškilo Kaune?

- Kauno pilies kieme Laisvės karys - ne atakuojantis, jis sveikina savo tautą su iškovota laisve. Lukiškių aikštei siūlomas paminklas buvo didesnis, labiau apibendrintas ir heraldiškas. Nebuvo gilintasi į istorinius, archeologinius dalykus. Kauno pilies kieme pastatyta skulptūra mažesnių proporcijų, nes erdvė yra mažesnė ir jai galioja paveldosauginiai aukštingumo reikalavimai, tad postamentas nuleistas.

Skulptūra - emocionalesnė, realistiškesnė, pridėta ornamentikos. Raitelio šarvai, kalavijas, žirgo pakinktai atkurti pagal archeologinius radinius, kurie buvo aptikti prie Kauno.

- Jūs gimėte Telšiuose, gyvenate Klaipėdoje. Ar jums buvo skirtumas, kur iškils Laisvės karys - Vilniuje ar Kaune?

- Aš norėčiau, kad ir Klaipėdoje jis būtų. Žinau keletą vietų, kur jis galėtų stovėti. Tik klaipėdiečiams tokio paminklo gal nereikia kol kas. Mano žmona - iš Kauno, bet iš tiesų tik dabar padariau atradimą, kad Kaune lietuviškumo, patriotiškumo ir geranoriškumo yra daugiausiai. Prieškarinė dvasia čia giliai įsišaknijusi ir išlikusi. Pajutau labai šiltą, malonią atmosferą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net