respublika.lt

Skaudesnė emigracijos rykštė

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 02 13:05:32, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
Pernai Lietuva neteko dar 27 tūkst. gyventojų. Emigravusių buvo 38,8 tūkst., grįžusių - 18,9 tūkst.

Per pastaruosius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar 27 tūkst. gyventojų. O per dešimtmetį Lietuva susitraukė beveik puse milijono gyventojų. Žmonių mažėjo beveik visose savivaldybėse. Kai kur - ketvirtadaliu, kai kur - trečdaliu. Ypač sparčiai tuštėjo mažesni šalies miestai. Dar po dešimtmečio jiems gresia visiškas ištuštėjimas. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su ekonomistu Teodoru Medaiskiu.

Liūdinantys skaičiai

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,944 mln. gyventojų. Tai 27 tūkst. mažiau nei 2013 metų pradžioje. Gyventojų skaičius kasmet sparčiai mažėja.

Nuo 2001 metų gyventojų padaugėjo tik keturiose šalies savivaldybėse: Kauno rajono savivaldybėje (7,12 proc.), Klaipėdos rajono savivaldybėje (12,91 proc.), Neringos savivaldybėje (14,92 proc.) ir Vilniaus rajono savivaldybėje (7,41 proc.).

Visose likusiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėjo. Labiausiai aptuštėjo Visaginas. Nuo 2000 metų gyventojų skaičius čia sumažėjo trečdaliu (30,51 proc.). Akmenės rajono savivaldybėje - 28,35 proc., Pagėgių r. - 26,87 proc., Biržų r. - 25,41 proc., Kelmės - 25,83 proc., Pakruojo r. - 25,5 proc.

Gyventojų per pastaruosius 13 metų sumažėjo net sostinėje (2,59 proc.). O visoje Lietuvoje nuo 2001 metų gyventojų skaičius sumažėjo 15,56 proc. - t.y. nuo 3 486 997 iki 2 971 905.

Deja, nuo 2001 metų mirusiųjų skaičius gerokai viršija gimusiųjų. Pavyzdžiui, pernai mirė 41 511 asmenų, gimė 30 858. Ką jau kalbėti apie Lietuvą čaižančią emigracijos rykštę. 2013 metais Lietuvą paliko 38 818 piliečių, o sugrįžo tik 18 975. Šiemet, sausio-vasario mėnesiais, iš Lietuvos emigravo 5926 žmonės (2013 m. buvo 6480).

Nebeužtvenksi upės bėgimo

Vos per dešimtmetį mūsų šalyje gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei puse milijono. Buvęs socialinės apsaugos ministras docentas daktaras Teodoras Medaiskis sako, kad mūsų mažytei šaliai tai didelė netektis, kelianti nerimą dėl ateities. „Tendencija išties negera. Negera ypač tuo, kad emigruoja darbingo amžiaus žmonės. Tai sukelia dideles įtampas mūsų pensijų sistemoje ir apskritai socialinės apsaugos sistemoje. Juk išvažiuoja tie, kurie gali dirbti ir uždirbti, o lieka nedarbingi - pensininkai ar bedarbiai, kuriuos turi išlaikyti dirbantieji“, - tvirtina jis.

Pasak T.Medaiskio, atsakymą, dėl ko šalis atsidūrė tokioje situacijoje, žinome visi - nedarbas ir maži atlyginimai. Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ne tik dėl mažų atlyginimų žmonės išvažiuoja. Juos svetur vilioja kitokia darbo kultūra, pagarbesnis požiūris į darbuotoją.

„Tai ne tik pinigų ir atlyginimų klausimas. Kai kada Lietuvoje verslininkai nežiūri į savo darbuotojus kaip į lygiaverčius partnerius. Pamirštama, kad ir darbuotojas, ir darbdavys turi bendrą interesą, kad jie vienas kitam naudingi. Štai todėl kartais ir girdime apie išnaudojimą, apie niekinamą požiūrį. Jei darbdaviai nesusipras, kad su savo pavaldiniais reikia dalytis tuo, kas uždirbama, kad negalima visko susigriebti, o darbuotojams tik minimalią algą mokėti, nieko gero nebus. Taip pats pjauni šaką, ant kurios sėdi. Savaime aišku, kad darbdavio dalis yra ir bus didesnė, nes jis prisiima riziką ir investuoja. Bet tai nereiškia, kad reikia tik apie savo gerovę galvoti, o pavaldiniams mokėti minimalią algą“, - kalbėjo socialinių mokslų daktaras.

Jo nuomone, padėtis pasikeistų, jei Lietuvoje būtų aktyvesnės profsąjungos, jos rūpintųsi dirbančiaisiais ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje.

„Aš ne sykį esu sakęs, kad mūsų profsąjungos labiausiai reiškiasi valdžios lygmeniu. Jos mėgsta rodytis Seime, su Vyriausybe šnekėtis. Bet ar tikrai gerai jos dirba? Ypač įmonių lygmeniu... Juk profsąjungos turi būti tas kalbėtojas už dirbantįjį, jos turi su darbdaviu palaikyti civilizuotą, bet kartu ir „kietą“ dialogą“, - įsitikinęs T.Medaiskis.

1992-1993 metais, kai T.Medaiskis dirbo Vyriausybėje, emigracijos rykštė Lietuvos taip skaudžiai nečaižė. Ką tada valdžia darė kitaip? Ekonomistas prisimena, kad, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, žmonių finansinė padėtis Lietuvoje toli gražu nebuvo geresnė. Tačiau žmonės tuomet neemigravo, nes Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė ir buvo ribojamas darbo judėjimas. Be to, atkūrus Nepriklausomybę, žmonės turėjo daugiau tikėjimo savo valstybe - juose dar buvo neužgesusi Sąjūdžio dvasia.

Pasak ekonomisto, lietuvių išvykimą dar labiau paskatina tai, kad užsienyje jau yra susikūrusios gausios tautiečių bendruomenės. Kone kiekvienas lietuvis užsienyje turi giminaičių, draugų, pažįstamų, todėl ir emigruoja drąsiau - neretai jau turėdami darbą ar gyvenamąją vietą.

Tačiau ar tai reiškia, kad tautos išsivaikščiojimo nebesustabdysime? T.Medaiskis į mūsų šalies ateitį linkęs žvelgti optimistiškai.

„Kaimynai estai savo šalyje turi daugiau nei milijoną gyventojų. Ir nieko. Mažesnis gyventojų skaičius - dar ne pabaiga. Svarbu yra pasiskirstymas tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų. Svarbu, kad išliktų gera, ekonomiškai aktyvių žmonių proporcija“, - sako jis.



 

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Naujausios žinios

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s