respublika.lt
 

Sistema neatleidžia, ji siekia susidorotinuotraukos (19)

2019 liepos mėn. 13 d. 14:20:20
Justina GAFUROVA

Galima sakyti, kad Rūta Sakalauskienė nėra džiaugsmas darbdaviams. Ypač, kuriems dirba pastaruosius beveik penkerius metus - kalėjimų sistemai. Bendrosios pagalbos sesele pataisos namuose dirbanti moteris niekuomet neslepianti darbo „grožybių“. Ne kartą darbdavių prašyta neviešinti to, ką mato ar sužino darbe, Rūta sako tylėti neketinanti. Už tai moteris užsitraukė jau ne pirmą tarnybinį patikrinimą.

×
nuotr. 11 nuotr.
Rūtos Sakalauskienės asmeninio albumo, Stasio Žumbio nuotr.

 

Dirbti į Alytaus pataisos namus R.Sakalauskienė atėjo, kai persikraustė iš Druskininkų į Alytų. Tačiau už darbą su kaliniais Lietuvoje mokama nedaug, todėl Rūta priversta dirbti dviem etatais. Kita jos darbo vieta - Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Tad reiškia, kad kas antrą parą moteris praleidžia įkalinimo įstaigose.

Iki tol kalėjime nedirbusi moteris sako iš pradžių nustebusi, kaip skiriasi, regis, puikiai žinomo darbo specifika. Matydama, kokiomis sąlygomis dirba kolegos, R.Sakalauskienė sako negalėjusi tylėti, todėl viešai išdrįso papasakoti apie tai, kad įkalinimo įstaigose dirbantiems medicinos darbuotojams neužtikrinamos saugios darbo sąlygos. Neseniai R.Sakalauskienės atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Už tai, kad būdama konvojuje į savo socialinio tinklo erdvę įkėlė nuotrauką. Šiandien moteris sako jau supratusi, kas tą kartą ją paskundė vadovybei, tačiau tikina iki šiol neradusi jokio reglamento, kuriame būtų draudžiama transporto aikštelėje stovinčiame konvojuje turėti telefoną medicinos darbuotojams.

„Manau, tai yra administracijos nepasitenkinimas tuo, kad mes viešiname nepatogius faktus. Tai tarsi savotiškas karas. Neseniai gavau palaikymo žinutę iš jau nedirbančio pareigūno. Jis įspėjo mane būti atsargiai, nes mano vadovybė kerštinga. Mes girdime kalbų apie tai, kad tokiame darbe gali tave pakišti, neva bandei kažką įnešti. Kalėjimų sistemoje yra toks didelis nepotizmas, kad kartais sunku suprasti, kur kieno giminės ir kokie ryšiai žmones sieja“, - sako seselė.

Apie tai, kas įkvepia netylėti ir apie tiesos kainą, R.Sakalauskienė sutiko pasikalbėti su „Vakaro žiniomis“.

„Neturėjus tokios patirties buvo sudėtinga įsivaizduoti, kokia yra darbo specifika. Įkalinimo įstaigoje gydytojas dirba darbo dienomis ir tik darbo valandomis. Visą kitą laiką budi slaugytojas, kuris už viską atsakingas ir pats priima sprendimus.

Kadangi nesame pavaldūs Sveikatos apsaugos ministerijai, dar visai neseniai mums buvo primesta su medicina visai nesusijusių funkcijų. Pavyzdžiui, kai kur medikas turėdavo tikrinti prekių nuteistiesiems galiojimo laiką. Tik visai neseniai atsikratėme to, kad medikas kiekvieną dieną turėjo ragauti valgykloje nuteistųjų pasigaminto maisto. Kartą bandžiau pasakyti, kad maistas, manau, yra netinkamas valgyti. Tuo metu patalpos buvo dažomos aliejiniais dažais, duona buvo įsigėrusi šio kvapo. Už tai man buvo pradėtas tarnybinis tikrinimas, neva aš atsisakau bendradarbiauti su pareigūnais. Šiame darbe naudojamas psichologinis spaudimas“, - pasakoja R.Sakalauskienė.

- O kaip darbuotojų saugumo užtikrinimas?

- Ne paslaptis įkalinimo įstaigose narkotikai, perdozavimai, abstinencijos priepuoliai, savadarbis alkoholis. Daug metų vartojus narkotikus, žmogaus psichika nebėra stabili. Pavyzdžiui, Alytuje turime pacientų su ŽIV. Žmonėms su priklausomybe medikas yra galimybė gauti medikamentų, kurie padėtų apsvaigti. Jie ateina su tokiais reikalavimais. Pradžioje tu reaguoji į grasinimus, įžeidinėjimus, tačiau su laiku imi jų nebegirdėti.

Dabar man baisiau suvokti, kad ne visi nuteistieji yra tokie nusikaltę, kaip kai kurie pareigūnai. Tai man yra baisiausia darbe. Kalėjime sėdi žmonės, kurie dėl savo darbų jau nubausti.

Pavyzdžiui, neseniai buvo atvejis, kai į Alytaus pataisos namus buvo bandoma sofoje įvežti kone 100 telefonų. Tokie dalykai daromi su aukštesnes pareigas užimančiųjų žinia. Įnešęs kažką draudžiamo, turi turėti ryšių, kad tai realizuotum. Juk nepardavinėsi viduryje kalėjimo, turi žinoti, į ką kreiptis, su kuo bendrauti.

- Norite pasakyti, kad veikia sudaryta sistema?

- Taip, veikia sistema, kurioje, manau, eilinio rango pareigūnai nedalyvauja. Skaudu, kai visuomet kaltinami eiliniai pareigūnai, atliekantys patį sunkiausią darbą. Be to, visada manau, kad eidamas dirbti į tokią vietą, privalai turėti vidinę nuostatą, kad negali to daryti.

- Beveik prieš mėnesį įkalinimo įstaigų medikai organizavo streiką prieš planuojamą pertvarką. Kokių turite priekaištų dėl naujos tvarkos?

- Mus norima prijungti prie laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuri skęsta skolose. Ligoninėje yra reanimacijos skyrius, kuriame dirba 17 žmonių. Tame skyriuje per metus guli vienas ar du žmonės. Kyla įtarimas, kad šis skyrius yra nuostolingas. Kaip ir chirurginis skyrius, kuriame gydytojas dirba tik kelias valandas į savaitę.

Jeigu nuteistajam reikalinga pagalba ne tą vieną dieną, kai gydytojas yra, čia jo atvežti ir negali. Turime važinėti po miesto ligonines. Nors labai dažnai girdime, jog Pravieniškių pataisos namuose nereikia budinčio mediko, kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra šalia. Tačiau kas iš tos ligoninės, jeigu į ją negali nuvežti nuteistojo naktį todėl, kad ten nėra, kas suteiktų pagalbą? Pati savaime stovėdama ligoninė negydo.

Atrodo, kad pertvarkos sprendimus priėmė žmonės, ne tik neturėdami medicinos išsilavinimo, bet ir nesuprasdami nieko apie kalėjimų mediko darbą. Reorganizacija dėl reorganizacijos nereikalinga. Reikia viską gerai apskaičiuoti.

Kaip kad dabar, kai uždarytas Lukiškių kalėjimas. Ar kas paskaičiavo, kiek kainuos nuteistuosius iš Alytaus, Pravieniškių, Marijampolės ar Šiaulių konvojuoti į teisminius procesus? Juk tai bus didelė finansinė našta valstybei.

- Ar pradėjus kalbėti apie kalėjimo sistemos negeroves, pajutote, kad pasikeistų aplinkinių elgesys su jumis, bendravimas?

- Tarp medikų jaučiu tik palaikymą, sulaukiu padrąsinančių kolegų skambučių iš kitų pataisos namų. Lojalūs administracijai pareigūnai kalba su manimi labai atsargiai.

Labiausiai nustebino pačių kalinių reiškiamas palaikymas. Aš nesu nei pareigūnų, nei nuteistųjų pusėje, esu teisybės pusėje.

Kai susikūrė Medikų sąjūdis, uždaroje medikų grupėje įkėliau nuotrauką, kokiais automobiliais esame konvojuojami ir pasakiau apie tai, kad jie yra nesaugūs. Atsirado kažkas, kas mane įskundė valdžiai Pravieniškėse, ir jau kitą rytą buvau pakviesta pas direktorių į kabinetą. Esą tokius dalykus pirmiausia reikia perduoti vadovybei.

Tačiau štai Pravieniškėse saugos mygtukai, esantys kiekvieno mediko kabinete, neveikia jau dveji metai. Apie tai ne kartą sakėme valdžiai, parodėme žurnalistams, o mygtukai kaip neveikė, taip neveikia.

Mums žadėjo duoti vaizdo registratorius, tačiau jų taip ir negavom.

- Iš to, ką kalbate, ima atrodyti, kad kalėjimų sistemos organizavimas labiau primena nusikalstamos grupuotės veiklą...

- Kartais ir mums taip atrodo. Prie buvusio direktoriaus Alytuje net pajuokaudavome, kad vieną dieną prie vartų stovės ne pareigūnai, o nuteistieji, kurie ir spręs, kas gali įeiti į kalėjimo zoną. Tarp nuteistųjų yra tokių žmonių, kurie mėgsta rašyti skundus, kiti įsivaizduoja, kad viskas jiems turi būti suteikta. Tačiau aš savo darbe puikiai žinau, kad turi būti suteikta skubioji pagalba. Ir jeigu ji kaliniui nepriklauso, neturiu verstis per galvą tik dėl to, kad jis yra nuteistasis. Ir laisvėje yra taisyklės, kurių reikia laikytis, jeigu nori gyventi.

Visi sako, kad pati sistema supuvusi, tačiau man atrodo, kad visos problemos ateina iš viršaus. Su kiekvienu kartu, kai keičiasi ministrai ar departamento vadovas, mes viliamės, kad ir sistemoje kažkas keisis. Tačiau nusiviliame matydami, kad jiems rūpi tik postas.

- Esate keturių vaikų mama. Artimieji neprašo nustoti ieškoti teisybės?

- Prašo. Tačiau taip pat esu girdėjusi iš dukros, kad ji manimi didžiuojasi. Aš suprantu savo vaikus, jie jaudinasi dėl mano saugumo. Tai yra sistema, kuri neatleidžia, ji siekia susidoroti. Suprantu, kad vos man padarius klaidą, galiu būti „suvalgyta“. Tačiau kompromisuose su savo sąžine aš gyventi negaliu. Norint dirbti tokioje įstaigoje, turime rodyti pavyzdį. Jeigu aš dabar imčiau ir išeičiau, tai reikštų, kad aš pasidaviau. Kažkam gal net kiltų minčių, kad man sumokėjo, jog nustočiau kalbėti.

- Labai dažnai Lietuvoje išdrįsę kalbėti ne tik susilaukia tiesioginių grąsinimų, tačiau lieka be darbo, engiami aplinkinių arba paverčiami marginalais, kvaileliais...

- Suprantu, kad tiesos kaina Lietuvoje yra didelė. Aš esu tokio auklėjimo, kad man Tėvynė nėra tik skambus žodis. Dėl to iš tiesų verta gyventi. Aš tikiu, kad teisybė ankščiau ar vėliau nugali. Matydamas negeroves ir tylėdamas - tampi bendrininku. Todėl negaliu tylėti.

Aš galvoju, kad tai, ką darau, yra mano tarnystės Lietuvai išraiška. Man tai nėra tik žodžiai, tai sąžiningas elgesys sau pačiai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar nustebtumėte, jeigu V.Pranckietis dėl posto taptų „socialdarbiečiu“?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +19 C

 +15 +17 C

 

 +10 +11 C

+23 +25 C

 +16 +17 C

 

 +19 +21 C

0-2 m/s

 0-4 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1103 PLN - 4.3702
RUB - 74.2984 CHF - 1.0884
GBP - 0.9158 NOK - 9.9658
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis