Šiaudelių draudimas - tik pradžia

Pasaulinė praktika

Idėja atsisakyti plastikinių pakuočių, maišelių ir plastikinių dirbinių nėra nauja. Praėjusiais metais plastikinių maišelių atsisakė viena didžiausių pasaulio ekonomikų - Kinija. Tai paskatino savo poziciją plastiko klausimais peržiūrėti ir Europos Sąjungą. Kinų pėdomis netrukus pasekė Gruzija, kurioje tų pačių metų spalį įsigaliojo draudimas importuoti ir naudoti plastikinius maišelius, kurių sienelių storis mažesnis negu 15 mikronų. Nuo šių metų balandžio gruzinai planuoja uždrausti naudoti bet kokio storio plastikinius pirkinių maišelius. Analogišką sprendimą jau priėmė Pietų Korėja, kurioje nuo 2019-ųjų sausio visos parduotuvės pirkėjams privalo siūlyti popierinius arba medžiaginius maišelius. Už įstatymo pažeidimą parduotuvė gali gauti maždaug 2,4 tūkst. eurų baudą. Pranešama, kad vėliau analogiški draudimai bus pradėti taikyti skalbykloms ir cheminėms valykloms.

Plastikinių dirbinių mažės

Aplinkos ministerija (AM) priminė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis nuo 15 iki 50 mikronų. Pasak ministerijos atstovės Jurgitos Gaižiūnienės, draudimas nustatytas įgyvendinant ES direktyvos reikalavimus. „Pastarieji leidžia taikyti įvairias maišelių vartojimo mažinimo priemones - nuo visuomenės švietimo iki maišelių apmokestinimo, draudimo ir kt. Jų naudojimas labai paplitęs, todėl visiškas uždraudimas turi būti išsamiai įvertintas. Norint uždrausti, rinkoje turi atsirasti tą pačią paskirtį atliekančios, tačiau aplinkai mažiau kenkiančios alternatyvos. Jų ieškoma, atliekami moksliniai tyrimai dėl poveikio aplinkai ir greta stengiamasi mažinti lengvųjų plastikinių maišelių vartojimą,“ - sakė pašnekovė, patikslinus, kad šiuo metu rengiamas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, kuriuo bus užtikrintos poveikio priemonės už draudimo nesilaikymą. Kaip laikomasi naujų reikalavimų, kontroliuoti planuojama pavesti Aplinkos apsaugos departamentui.

Pernai Europos Komisija pateikė naują direktyvos pasiūlymą. Jame numatytos priemonės - plastikinių gaminių naudojimo ir tiekimo ribojimas. Taip bus bandoma spręsti į jūras ir vandenynus patenkančių šiukšlių problemą bei mažinti poveikį aplinkai. „Buvo pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl minėtų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo priemonių. Jį dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Kai direktyvai bus pritarta, valstybės narės turės dvejus metus perkelti ją į nacionalinę teisę. Po dvejų metų nuo direktyvos įsigaliojimo bus draudžiama pateikti rinkai tokius vienkartinius plastikinius gaminius, kaip ausų krapštukai, stalo įrankiai, plastikinės vienkartinės lėkštės, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės ir plastikiniai šiaudeliai,“ - pabrėžė J.Gaižiūnienė.

Valstybės narės taip pat turės mažinti vienkartinių plastikinių gaminių, tokių kaip maisto tara ir gėrimų indeliai, vartojimą.„Kita vertus, vienkartiniai plastikiniai puodeliai ar šiaudeliai galėtų būti keičiami įvairiomis kitomis aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Tai galėtų būti daugkartinio naudojimo puodeliai, popieriniai, bambukiniai puodeliai ar šiaudeliai. Plastikinius pakeistų ir kviečių šiaudeliai“, - įsitikinusi pašnekovė.

Verslas ruošiasi

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas problemos planuose mažinti plastiko naudojimą nemato. „Plastikiniai pirkinių maišeliai Lietuvoje jau seniai buvo apmokestinti, tad naujasis įsakymas yra labiau formalus ir situacijos smarkiai nekeičia, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas. - Kita vertus, jeigu įstatymais bus uždrausta viena ar kita prekė, verslas tikrai ieškos ir ras alternatyvų. Klausimas bus tik naujo gaminio kaina. Plastikas taip plačiai buvo naudojamas, nes buvo pigus ir lengvai apdorojamas. Vienkartinius, plastikinius indus ar puodelius keičiant daugkartinio naudojimo, tikėtina, kad pastarieji brangs, tačiau reikia suprasti, kad viskas daroma rūpinantis mus supančia gamta.“

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad plastikinių gaminių naudojimo mažinimo klausimas yra globalus ir aktualus daugeliui valstybių.