Kitos Lietuvos žinios

Statistika negailestinga – Lietuvoje vis didesnę gyventojų dalį sudaro per 60 metų perkopę žmonės, o 2008 m. pradžioje pirmą kartą mūsų šalyje pagyvenusių žmonių skaičius viršijo vaikų iki 18 metų amžiaus skaičių.

Palyginti su Europa, mūsų situacija dar nebloga, nes Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse kas ketvirtas gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų, o Lietuvoje – kas penktas. Tačiau šis rodiklis nuolatos kinta ir prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES – 30,4 proc.), o 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičius padidės 1,5 karto.

Toks amžiaus pasiskirstymas nėra gerai vien todėl, kad būtent nuo šio dirbančiųjų ir pensininkų santykio priklauso ir tai, kokio dydžio bus pensijos. Tiesa, vidutinė senatvės pensija 2009 m. pradžioje buvo 811 litų, tai 76 litais, arba 10 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. Tačiau jau dabar aišku, kad ši šventė tęsis neilgai, nes senatvės pensininkų skaičius vien pernai per metus išaugo 4 tūkst. ir 2009 m. pradžioje sudarė 592,8 tūkstančio. Dalyti tą patį tortą tenka didesniam kiekiui žmonių, o įplaukų mažėja. Juk pensijas kažkas turi uždirbti, o kaip rodo gyventojų statistika, uždirbti nelabai yra kam.

Mažinamos išmokos

“Visi turime suprasti, kad ekonomikai nusmukus iki 2006 metų lygio, lygiai taip pat nusmuko ir pajamos, kurias generuoja ekonomika į valstybės biudžetą ir į “Sodrą”, o išlaidos didele dalimi liko 2008 metų lygio. Tokia situacija, kai deficitai darosi gana dideli, reikalauja labai konkrečių veiksmų siekiant juos mažinti, išsaugoti viešųjų finansų stabilumą. Jeigu mes to nesiimtume daryti, ko gero, neilgai trukus ateitų laikas, kai mokant socialines išmokas būtų susiduriama su gana didelėmis problemomis”, - sakė premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybė yra parengusi Nacionalinio susitarimo projektą, kuriame numatoma mažinti visas socialines išmokas. Į Nacionalinio susitarimo projektą pateko ir planai laikinai ekonominio sunkmečio laikotarpiu sumažinti valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas taip, kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, ir didesnių pensijų gavėjai solidariai prisiimtų didesnę pensijų mažinimo naštą. Todėl Vyriausybė siūlo vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją sumažinti ne daugiau kaip 5 proc. ir taikyti ribinį pensijos dydį (650 litų), iki kurio pensijos nebūtų mažinamos.

„Mažinimo elementai numatomi tokie: mažės ne pagrindinė pensijos dalis, ne priedas už stažą, o tik papildoma pensijos dalis, ir tik didesnių pensijų. Vadinamoji apatinė riba skaičiuojama 650 litų. Už ją mažesnės pensijos nebūtų išvis mažinamos, o toliau mažinimo procentai didėtų su atitinkama progresija“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Vyriausybė planuoja, kad jos pasiūlytas socialinių išmokų karpymo planas leis sutaupyti maždaug 2,4 mlrd. litų per metus, iš jų apie 154 mln. litų - vien per paskutinį šių metų mėnesį. Vidutiniškai socialinio draudimo pensija mažėtų 5 proc., arba apie 40 litų. Apie 700 litų siekiančios pensijos sumažėtų 3,3 proc., apie 900 litų – 6,7 proc., apie 1700 litų – 12,4 proc.

Įsigalios kitąmet

Į taupymo ir deficitinio “Sodros” biudžeto gelbėjimo planą įtraukiama maždaug 82 proc. visų šalies pensininkų, šeimų, turinčių vaikų, valstybinių pensijų gavėjų bei kadenciją baigusių prezidentų, kurių rentas numatoma sumažinti apie 20 procentų. Kai Vyriausybė galutinai apsispręs dėl pasiūlymų mažinti išmokas, jie keliaus į Seimą, kuris priims galutinį sprendimą. Žinant ilgas teisines procedūras ir numatomus politinius ginčus, įstatymai dėl išmokų mažinimo gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų sausio 1 dienos.

„Šie sprendimai gali įsigalioti ir dar vėliau, pavyzdžiui, nuo kitų metų gegužės, kai jau bus pasibaigęs šildymo sezonas ir žmonėms bus šiek tiek lengviau. Bet dėl to turi apsispręsti Vyriausybė, Seimas, pagaliau prezidentė, kuri turės pasirašyti parlamentarų priimtus įstatymus“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Vargu ar toks pensijų mažinimas gali tenkinti pensininkus, nes jie ir taip balansuoja ant skurdo ribos. Savo nuomonę apie pensijų mažinimą jie labai aiškiai pasakė per šią savaitę sostinėje vykusį protesto mitingą, nes daugeliui iš jų pensijos pakanka vien maistui ir komunalinėms paslaugoms susimokėti. Kaip pranešė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė, pagyvenusių žmonių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam žmogui, pernai buvo 768 litai per mėnesį. Du penktadalius (40 proc.) visų vartojimo išlaidų pagyvenę žmonės skyrė maistui. Tad šie skaičiai rodo, kad mažinti pensijas galima nebent mažinant vartojamo maisto kiekius.

Kad ir kaip ten būtų, skaičiuojama, kad santykinis pensijos dydis (palyginti su vidutiniu atlyginimu), anot ES Komisijos prognozių, ateityje mažės Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir daugelyje ES šalių – tai bus tų šalių bandymas tokia forma spręsti demografines problemas.

Lietuvoje šiuo metu vidutinė pensija yra lygi maždaug trečdaliui atlyginimo „popieriuje“. Taip yra todėl, kad jau dabar Lietuvoje vienas darbuotojas „išlaiko“ vieną pensininką ir „Sodrai“ skiria įmoką, lygią trečdaliui savo atlyginimo. Iš tiesų Lietuvoje darbuotojų yra daugiau nei pensininkų, tačiau dalis darbuotojų nemoka „Sodrai“, o kita dalis moka įmokas tik daliai pensijos. Be to, dalis „Sodros“ įmokos yra skirta ne pensijoms, o ligos, motinystės, nedarbo ir t.t. draudimui.

Taigi, kai ateityje vienam pensininkui tenkantis darbuotojų skaičius mažės, atsitiks vienas iš dviejų galimų dalykų: arba pensija taps mažesnė už trečdalį atlyginimo, arba, jei ji išliks tokio pat lygio, turės didėti „Sodros“ įmokos, arba valstybė turės pensijoms rasti pinigų kitur – tam skirti dalį kitų mokesčių arba skolintis. Turint omeny, kad pensijos Lietuvoje, palyginti su vidutine alga, ir taip yra vienos mažiausių Europoje, realiausias yra ne pensijų augimo lėtinimo, bet finansinės valstybės naštos didinimo scenarijus.

Nemažai pensininkų dirba

Gelbėdamiesi iš padėties, nemažai pensinio amžiaus žmonių ir toliau dirba. Statistikos departamento duomenimis, pernai dirbo 186 tūkst., arba 53,1 procento, 55–64 metų amžiaus gyventojų. Tai vienas iš aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES – 45,6 proc.). Prieš 5 metus Lietuvoje dirbo 46,9 procento šio amžiaus grupės gyventojų, o ES – 40,7 procento.

Kita išeitis - senatvės pensijos amžių tiek vyrams, tiek moterims didinti tol, kol 2026 m. jis pasieks 65 metus.

Pensinio amžiaus didinimas šiame kontekste yra neišvengiamas, tačiau jis tik šiek tiek sušvelnins minėtas problemas. Bėda yra ta, kad Lietuvos vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė negu ES šalių vidurkis atitinkamai 8,5 ir 3,5 metų. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. vidutinė gyvenimo trukmė vyrams buvo 66,4, moterims šiek tiek daugiau – apie 77 metus. Be to, per praėjusius penkerius metus vyrų vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo 0,4 metų. Tad realiai bent jau vyrams beveik nėra jokių šansų gauti pensiją.

Skaičiai

2009 m. II ketvirtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 811 litų, Latvijoje – 874 litai, Estijoje - 1053 litai.

Lenkijoje vidutinė pensija šių metų pavasarį sudarė 1245 litus, Slovakijoje – 1165 litus, Čekijoje – 1377 litus. Jei kam įdomu, Rusijoje net ir šiemet pensijos anaiptol ne leidžiasi, o kyla. Šių metų pavasarį vidutinė pensija čia buvo 400 litų, bet visi Rusijos valstybės vyrai dabar vienu balsu tvirtina, kad 2010 m. pradžioje ji pasieks 8000 rublių, arba 620 litų.

Tačiau gal vertėtų orientuotis į Europos kaimynes, kad ir Norvegiją, kurioje vidutinė pensija siekia 3000 eurų? Tiesa, toks komfortas reikalauja pastangų, pensinis amžius šioje šalyje yra 67 metai.

Info

Pagyvenę žmonės (tūkst.)

2000 m. - 668,3
2005 m. - 691,7
2008 m. - 690,8
2009 m. - 692,6

Parengta pagal dienraštį "Respublika"