Politikai džiūgauja, kad emigracija iš Lietuvos mažėja, kad pernai iš mūsų šalies išvyko „net“ 709 žmonėmis mažiau nei 2012 metais. Tiesa, kad ir kaip optimistiškai žiūrėtume į tautiečių išsivaikščiojimą, dėl emigracijos mūsų šalis kasmet netenka daugiau nei 40 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Radviliškio rajone. O jei taip kasmet po Radviliškio rajoną? Kas liks iš Lietuvos? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su sociologais, politikais ir migracijos ekspertais.
Per dešimtmetį emigravo visas Vilnius
Ne per seniausiai Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2013 metais iš Lietuvos išvyko 40 391 tautietis. 709 mažiau nei užpernai. Be to, 2013 metais padaugėjo į Lietuvą grįžtančių piliečių - tokių buvo 20,5 tūkst., o 2012 metais - 17,3 tūkst., 2011 metais - 14 tūkst.
Tiesa, džiaugtis nėra kuo. Lietuva vis vien sparčiai traukiasi - gyventojų skaičius per 2013 metus sumažėjo 27,4 tūkst. gyventojų. Šių metų pradžioje iš viso Lietuvoje gyveno 2,944 mln. žmonių, o atkūrus Nepriklausomybę mūsų buvo net 3,702 mln.
Per dešimtmetį iš Lietuvos išvyko beveik pusė milijono - 441 tūkst. - piliečių. Jei taip toliau, po poros metų emigrantų skaičius prilygs sostinės gyventojų skaičiui.
Reikia konkuruoti pagal atlyginimų mažumą
Kaip tokie emigracijos mastai atsiliepė mūsų šalies ekonomikai? „Respublika“ to pasiteiravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio. R.Žemaitaitis atsako:
„Per tą laikotarpį iš Lietuvos išvažiavo labai daug gerų specialistų - energetikų, inžinierių, mechanikų, ko mums šiandien trūksta. Pramonė dėl to patiria labai didelį smūgį. Be to, Lietuva prarado ir labai daug žemės ūkio srities specialistų - veterinarų, agronomų. Kas keisčiausia, jie viliojami ne į Europos Sąjungos šalis, o į Rytų. Valstybė laiku nespėjo uždrausti apdirbamosios medienos išvežimo iš Lietuvos. Dėl šito ir dėl specialistų trūkumo pramonė kasmet netenka apie 700 mln. litų pajamų“.
Tiesa, Seimo nario teigimu, emigracija turi ir pliusų. „Pernai lietuviai, kurie yra išvykę, pervedė apie 4,8 mlrd. litų į Lietuvą. Ką tai rodo? Kad net jų išvykimas neturi didelės įtakos mūsų ekonomikos pasikeitimui, nes siųsdami pinigus jie čia susimoka už paslaugas, pavyzdžiui, už remonto darbus, perka nekilnojamąjį turtą. Galima sakyti, kad daugiau kaip 50 proc. jų uždirbtų pinigų grįžta į Lietuvą. Tai nėra tokie tragiški skaičiai ir situacija, kaip atrodo“, - optimizmo nestokojo R.Žemaitaitis.
Jis įsitikinęs, kad emigracija iš Lietuvos dar labiau sumažės, nes kai kurios Europos šalys nebenori įsileisti imigrantų. Pavyzdžiui, Šveicarija, kurios piliečiai referendumu pasisakė, kad imigracija turi būti ribojama.
Kokių receptų emigracijai mažinti gali pasiūlyti politikas? R.Žemaitaitis sako, kad valdžia jau ėmėsi stabdyti tautiečių išsivaikščiojimą. Iki 1000 litų padidinta minimali alga, iki 570 litų padidintas neapmokestinamų pajamų minimumas. Esą yra stengiamasi keisti verslo aplinką, remti novatoriškas idėjas.
Tačiau kodėl valdžios pastangos kol kas bevaisės ir emigracija sparčiai nemažėja? Pasak Seimo nario, būtinos pertvarkos ir aukštajame moksle, kad nebūtų rengiami niekam nereikalingi specialistai.
„Nereikia tūkstančio socialinių darbuotojų senelių užpakaliukams šluostyti. Jų pakanka ir šimto. Ir tikrai nereikia, kad jie visi baigtų universitetą“, - sakė R.Žemaitaitis.
Be to, jis aiškino, kad Lietuvai būtina atverti vartus pigiai darbo jėgai iš Rytų Europos, nes taip esą tapsime konkurencingi. Pagal atlyginimų mažumą.
„Pavyzdžiui, anglai iš tos atvykstančios pigios darbo jėgos netgi uždirba. Net jei jie moka socialines pašalpas, kiti imigrantai eina dirbti. Ir sukuria apie 20 proc. BVP. Turime žiūrėti, ką Lietuva šioje vietoje turi daryti. Gal pigesnės darbo jėgos mes galime įsivežti? Iš tos pačios Baltarusijos, Rumunijos. Kad taptume konkurencingi tarp 28 ES valstybių narių. Nes, kaip žinote, kuo aukštesnis pragyvenimo lygis - tuo aukštesnis darbo užmokestis, tuo daugiau konkurencijos tu prarandi. Jei pažiūrėsime į Austriją, Šveicariją - ten gamyklų išvis šiandien nebelikę. Anglija, Rumunija, Lietuva yra tos valstybės, kurios bus lyderiaujančios pagal mažą darbo užmokestį ir būtent tą sukuria imigrantai“, - savo ekonomikos teorijas dėstė politikas.
Pigi darbo jėga neišgelbės
Tačiau Šiaulių universiteto profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika tokioms teorijoms nepritaria. Jis primena, kad viena pagrindinių emigracijos priežasčių yra per maži atlyginimai.
Jei į Lietuvą ims plūsti trečiųjų šalių piliečiai, sutiksiantys dirbti dar pigiau, mūsų tautiečiai geresnio gyvenimo taip ir nesulauks. Teks ir toliau emigruoti.
„Mes puikiai matome, kaip liūdesingai pas mus kyla darbo užmokestis. Šiandien matome, kad nemažai ekonominių veiklų jau ima trūkti elementarių darbuotojų, ne ypač kvalifikuotų. Dabar jau kalbame, kad nebegalėsime vykdyti renovacijos programos, nes trūksta darbuotojų. Tačiau viena didžiausių mūsų bėdų ta, kad verslas, darbdaviai nenori mokėti didesnio darbo užmokesčio. Jie masiškai ima prašyti: leiskite mums įsivežti pigios darbo jėgos. Reikia ne dar pigesnę darbo jėgą vežti, o pagaliau broliams lietuviams duoti signalą, kad galima ir čia, Lietuvoje, užsidirbti“, - akcentavo profesorius.
„Nėra pyragų užsienyje, - įsitikinęs A.Šileika. - Galima uždirbti per mėnesį 4-5 tūkst. litų, bet sąlygos vergiškos. Teko neseniai su vienu statybininku pakalbėti. Jis iškentė tik kelias savaites užsienyje. Važiavo per įdarbinimo agentūrą. Sakė, sąlygos tokios, kad net nusiprausti nėra kur. Mėnesio neištvėręs žmogus grįžo į Lietuvą. Jis sako: jei čia 2-2,5 tūkst. atlyginimą gaučiau, išvis į jokį užsienį nežiūrėčiau“.
Politikams ir verslininkams, skubantiems atverti duris pigiai darbo jėgai, mokslininkas pataria apsidairyti ir susimąstyti, kodėl Europos senbuvės jau ėmė graužtis nagus tą padariusios.
„Pažiūrėkime, kokių problemų Europa turi. Jau mes patys turime problemų su Vilniaus kraštu. Štai Šveicarijos žmonės nubalsavo, kad turi būti imigracijos limitai. Didžioji Britanija irgi jau apie tai kalba. Net Angela Merkel yra sakiusi, kad bandymai sukurti daugiakultūrę visuomenę Vokietijoje žlugo. Tą patį pakartojo nemažai Europos lyderių. O mes nenorime klausytis, pasimokyti. Galvojama, kaip kiekvieną centą užspausti - kam mokėti saviems? Apie socialines pasekmes verslas visai negalvoja“, - apgailestavo A.Šileika.
Skaitiklis tiksi
Jam pritarė ir teisininkas, migracijos ekspertas Dainius Petras Paukštė. Buvęs Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas, eksparlamentaras atkreipia dėmesį, kad emigracijos iš Lietuvos skaičiai vis dar yra grėsmingi. Jis sako, kad jei kasmet ir toliau neteksime po 30-40 tūkst. gyventojų, net mums pieštą pesimistinį scenarijų „pranoksime“.
„Eurostat“ prognozavo, kad 2060 metais Lietuvoje liks apie 2,6 mln. gyventojų. Tačiau pagal „Eurostat“ toks skaičius būtų, jei kasmet nuo 1990 metų iš Lietuvos būtų išvykę tik po 17 tūkst. gyventojų. O nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyksta po 30-40 tūkst., dvigubai daugiau. Taigi tie džiaugsmai, kad emigracija pradėjo mažėti, neturi tvirto pamato“, - sakė jis.
D.P.Paukštei apmaudu, kad iki šiol visos valdžios į emigracijos problemą žiūrėjo nerimtai ir nieko nedarė.
„Mano manymu, Lietuvoje iki šiol trūksta politinės valios spręsti šį klausimą. Imkime kaip pavyzdį visas valdžios struktūras - Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą. Ką kiekviena institucija padarė ar daro, kad emigracija mažėtų? Iš esmės nieko nėra, viskas palikta savieigai. O juk viskas priklauso nuo politikų. Štai praėjusioje Vyriausybėje, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, buvo 4 metai tylos. Kasmet Vyriausybė teikdavo ataskaitą Seimui apie atliktus darbus, bet nė vienoje jų nepaminėta, kaip emigraciją mažino. Tas pats ir su prezidente: 4 ataskaitos, 4 metai ir nė žodžio apie emigraciją. Tai rodo politikų požiūrį“, - kalbėjo D.P.Paukštė.
Jam keista ir tai, kad buvęs premjeras A.Kubilius Airiją, kuri XIX a. dėl masiškos piliečių emigracijos į JAV neteko milijonų gyventojų, laikė puikiu pavyzdžiu Lietuvai.
„Tačiau airiai dėl to neteko savo valstybinės kalbos. Airių kalba jiems tapo tik virtuvinė“, - primena migracijos ekspertas.
Tačiau gal emigracija, kaip sako R.Žemaitaitis, turi ir pliusų? Juk į Lietuvą siunčiami užsienyje uždirbti pinigai?
D.P.Paukštei tokie politikų svaičiojimai atrodo nerimtai. Emigrantai gali ir toliau siųsti pinigus į Lietuvą, tačiau vis vien jie pridėtinę vertę kurs ne čia. „Tai tik savęs apgaudinėjimas. Praktika rodo, kad emigravę žmonės jau per pirmus penkerius metus apsisprendžia, jie grįš į Tėvynę ar liks užsienyje. O per tuos penkerius metus žmonės jau spėja įleisti šaknis: jie nusiperka nekilnojamąjį turtą, jų vaikai pradeda eiti į mokyklą“, - kalbėjo jis ir priminė, kad Lietuva tikrai nesuklestės po pasaulį išsibarsčiusių piliečių dėka.
„Lietuvoje reikalingos kapitalinės pertvarkos. Nepastatysime sargų prie sienos, kad jie stabdytų emigraciją. Gyvenimas privalo gerėti čia ir dabar tam, kad emigrantai sugrįžtų. Tai vienintelė nuostata, kuri man patinka iš dabartinės Vyriausybės Ekonominės migracijos politikos gairių. Kad reikia daryti viską, kad pirmiausia sugrįžtų tie, kurie išvyko. Bet tą pasakius reikia sakyti ir B: ką mes galime padaryti Lietuvoje, kad atsirastų tas noras sugrįžti“, - kalbėjo D.P.Paukštė.
Jis juokavo, kad pribrendo reikalas priešais valdžios langus pastatyti emigracijos skaitiklį, kuris primintų apie šalyje tiksinčią bombą.
„Norint, kad politikai pagaliau pamatytų realius emigracijos skaičius, realią grėsmę, reikia Nepriklausomybės aikštėje pastatyti skaitiklį ir susieti jį su gyventojų registru. Reikia, kad tas skaitiklis kiekvieną dieną rodytų santykį tarp išvykusių ir atvykstančių. Tada aiškiai matysis, kaip vykdoma migracijos politika Lietuvoje“, - sakė D.P.Paukštė.
Emigravusių iš Lietuvos gyventojų skaičius 2004-2013 m.
Politikai džiūgauja, kad emigracija iš Lietuvos mažėja, kad pernai iš mūsų šalies išvyko „net“ 709 žmonėmis mažiau nei 2012 metais. Tiesa, kad ir kaip optimistiškai žiūrėtume į tautiečių išsivaikščiojimą, dėl emigracijos mūsų šalis kasmet netenka daugiau nei 40 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Radviliškio rajone. O jei taip kasmet po Radviliškio rajoną? Kas liks iš Lietuvos? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su sociologais, politikais ir migracijos ekspertais.
Per dešimtmetį emigravo visas Vilnius
Ne per seniausiai Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2013 metais iš Lietuvos išvyko 40 391 tautietis. 709 mažiau nei užpernai. Be to, 2013 metais padaugėjo į Lietuvą grįžtančių piliečių - tokių buvo 20,5 tūkst., o 2012 metais - 17,3 tūkst., 2011 metais - 14 tūkst.
Tiesa, džiaugtis nėra kuo. Lietuva vis vien sparčiai traukiasi - gyventojų skaičius per 2013 metus sumažėjo 27,4 tūkst. gyventojų. Šių metų pradžioje iš viso Lietuvoje gyveno 2,944 mln. žmonių, o atkūrus Nepriklausomybę mūsų buvo net 3,702 mln.
Per dešimtmetį iš Lietuvos išvyko beveik pusė milijono - 441 tūkst. - piliečių. Jei taip toliau, po poros metų emigrantų skaičius prilygs sostinės gyventojų skaičiui.
Reikia konkuruoti pagal atlyginimų mažumą
Kaip tokie emigracijos mastai atsiliepė mūsų šalies ekonomikai? „Respublika“ to pasiteiravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio. R.Žemaitaitis atsako:
„Per tą laikotarpį iš Lietuvos išvažiavo labai daug gerų specialistų - energetikų, inžinierių, mechanikų, ko mums šiandien trūksta. Pramonė dėl to patiria labai didelį smūgį. Be to, Lietuva prarado ir labai daug žemės ūkio srities specialistų - veterinarų, agronomų. Kas keisčiausia, jie viliojami ne į Europos Sąjungos šalis, o į Rytų. Valstybė laiku nespėjo uždrausti apdirbamosios medienos išvežimo iš Lietuvos. Dėl šito ir dėl specialistų trūkumo pramonė kasmet netenka apie 700 mln. litų pajamų“.
Tiesa, Seimo nario teigimu, emigracija turi ir pliusų. „Pernai lietuviai, kurie yra išvykę, pervedė apie 4,8 mlrd. litų į Lietuvą. Ką tai rodo? Kad net jų išvykimas neturi didelės įtakos mūsų ekonomikos pasikeitimui, nes siųsdami pinigus jie čia susimoka už paslaugas, pavyzdžiui, už remonto darbus, perka nekilnojamąjį turtą. Galima sakyti, kad daugiau kaip 50 proc. jų uždirbtų pinigų grįžta į Lietuvą. Tai nėra tokie tragiški skaičiai ir situacija, kaip atrodo“, - optimizmo nestokojo R.Žemaitaitis.
Jis įsitikinęs, kad emigracija iš Lietuvos dar labiau sumažės, nes kai kurios Europos šalys nebenori įsileisti imigrantų. Pavyzdžiui, Šveicarija, kurios piliečiai referendumu pasisakė, kad imigracija turi būti ribojama.
Kokių receptų emigracijai mažinti gali pasiūlyti politikas? R.Žemaitaitis sako, kad valdžia jau ėmėsi stabdyti tautiečių išsivaikščiojimą. Iki 1000 litų padidinta minimali alga, iki 570 litų padidintas neapmokestinamų pajamų minimumas. Esą yra stengiamasi keisti verslo aplinką, remti novatoriškas idėjas.
Tačiau kodėl valdžios pastangos kol kas bevaisės ir emigracija sparčiai nemažėja? Pasak Seimo nario, būtinos pertvarkos ir aukštajame moksle, kad nebūtų rengiami niekam nereikalingi specialistai.
„Nereikia tūkstančio socialinių darbuotojų senelių užpakaliukams šluostyti. Jų pakanka ir šimto. Ir tikrai nereikia, kad jie visi baigtų universitetą“, - sakė R.Žemaitaitis.
Be to, jis aiškino, kad Lietuvai būtina atverti vartus pigiai darbo jėgai iš Rytų Europos, nes taip esą tapsime konkurencingi. Pagal atlyginimų mažumą.
„Pavyzdžiui, anglai iš tos atvykstančios pigios darbo jėgos netgi uždirba. Net jei jie moka socialines pašalpas, kiti imigrantai eina dirbti. Ir sukuria apie 20 proc. BVP. Turime žiūrėti, ką Lietuva šioje vietoje turi daryti. Gal pigesnės darbo jėgos mes galime įsivežti? Iš tos pačios Baltarusijos, Rumunijos. Kad taptume konkurencingi tarp 28 ES valstybių narių. Nes, kaip žinote, kuo aukštesnis pragyvenimo lygis - tuo aukštesnis darbo užmokestis, tuo daugiau konkurencijos tu prarandi. Jei pažiūrėsime į Austriją, Šveicariją - ten gamyklų išvis šiandien nebelikę. Anglija, Rumunija, Lietuva yra tos valstybės, kurios bus lyderiaujančios pagal mažą darbo užmokestį ir būtent tą sukuria imigrantai“, - savo ekonomikos teorijas dėstė politikas.
Pigi darbo jėga neišgelbės
Tačiau Šiaulių universiteto profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika tokioms teorijoms nepritaria. Jis primena, kad viena pagrindinių emigracijos priežasčių yra per maži atlyginimai.
Jei į Lietuvą ims plūsti trečiųjų šalių piliečiai, sutiksiantys dirbti dar pigiau, mūsų tautiečiai geresnio gyvenimo taip ir nesulauks. Teks ir toliau emigruoti.
„Mes puikiai matome, kaip liūdesingai pas mus kyla darbo užmokestis. Šiandien matome, kad nemažai ekonominių veiklų jau ima trūkti elementarių darbuotojų, ne ypač kvalifikuotų. Dabar jau kalbame, kad nebegalėsime vykdyti renovacijos programos, nes trūksta darbuotojų. Tačiau viena didžiausių mūsų bėdų ta, kad verslas, darbdaviai nenori mokėti didesnio darbo užmokesčio. Jie masiškai ima prašyti: leiskite mums įsivežti pigios darbo jėgos. Reikia ne dar pigesnę darbo jėgą vežti, o pagaliau broliams lietuviams duoti signalą, kad galima ir čia, Lietuvoje, užsidirbti“, - akcentavo profesorius.
„Nėra pyragų užsienyje, - įsitikinęs A.Šileika. - Galima uždirbti per mėnesį 4-5 tūkst. litų, bet sąlygos vergiškos. Teko neseniai su vienu statybininku pakalbėti. Jis iškentė tik kelias savaites užsienyje. Važiavo per įdarbinimo agentūrą. Sakė, sąlygos tokios, kad net nusiprausti nėra kur. Mėnesio neištvėręs žmogus grįžo į Lietuvą. Jis sako: jei čia 2-2,5 tūkst. atlyginimą gaučiau, išvis į jokį užsienį nežiūrėčiau“.
Politikams ir verslininkams, skubantiems atverti duris pigiai darbo jėgai, mokslininkas pataria apsidairyti ir susimąstyti, kodėl Europos senbuvės jau ėmė graužtis nagus tą padariusios.
„Pažiūrėkime, kokių problemų Europa turi. Jau mes patys turime problemų su Vilniaus kraštu. Štai Šveicarijos žmonės nubalsavo, kad turi būti imigracijos limitai. Didžioji Britanija irgi jau apie tai kalba. Net Angela Merkel yra sakiusi, kad bandymai sukurti daugiakultūrę visuomenę Vokietijoje žlugo. Tą patį pakartojo nemažai Europos lyderių. O mes nenorime klausytis, pasimokyti. Galvojama, kaip kiekvieną centą užspausti - kam mokėti saviems? Apie socialines pasekmes verslas visai negalvoja“, - apgailestavo A.Šileika.
Skaitiklis tiksi
Jam pritarė ir teisininkas, migracijos ekspertas Dainius Petras Paukštė. Buvęs Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas, eksparlamentaras atkreipia dėmesį, kad emigracijos iš Lietuvos skaičiai vis dar yra grėsmingi. Jis sako, kad jei kasmet ir toliau neteksime po 30-40 tūkst. gyventojų, net mums pieštą pesimistinį scenarijų „pranoksime“.
„Eurostat“ prognozavo, kad 2060 metais Lietuvoje liks apie 2,6 mln. gyventojų. Tačiau pagal „Eurostat“ toks skaičius būtų, jei kasmet nuo 1990 metų iš Lietuvos būtų išvykę tik po 17 tūkst. gyventojų. O nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyksta po 30-40 tūkst., dvigubai daugiau. Taigi tie džiaugsmai, kad emigracija pradėjo mažėti, neturi tvirto pamato“, - sakė jis.
D.P.Paukštei apmaudu, kad iki šiol visos valdžios į emigracijos problemą žiūrėjo nerimtai ir nieko nedarė.
„Mano manymu, Lietuvoje iki šiol trūksta politinės valios spręsti šį klausimą. Imkime kaip pavyzdį visas valdžios struktūras - Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą. Ką kiekviena institucija padarė ar daro, kad emigracija mažėtų? Iš esmės nieko nėra, viskas palikta savieigai. O juk viskas priklauso nuo politikų. Štai praėjusioje Vyriausybėje, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, buvo 4 metai tylos. Kasmet Vyriausybė teikdavo ataskaitą Seimui apie atliktus darbus, bet nė vienoje jų nepaminėta, kaip emigraciją mažino. Tas pats ir su prezidente: 4 ataskaitos, 4 metai ir nė žodžio apie emigraciją. Tai rodo politikų požiūrį“, - kalbėjo D.P.Paukštė.
Jam keista ir tai, kad buvęs premjeras A.Kubilius Airiją, kuri XIX a. dėl masiškos piliečių emigracijos į JAV neteko milijonų gyventojų, laikė puikiu pavyzdžiu Lietuvai.
„Tačiau airiai dėl to neteko savo valstybinės kalbos. Airių kalba jiems tapo tik virtuvinė“, - primena migracijos ekspertas.
Tačiau gal emigracija, kaip sako R.Žemaitaitis, turi ir pliusų? Juk į Lietuvą siunčiami užsienyje uždirbti pinigai?
D.P.Paukštei tokie politikų svaičiojimai atrodo nerimtai. Emigrantai gali ir toliau siųsti pinigus į Lietuvą, tačiau vis vien jie pridėtinę vertę kurs ne čia. „Tai tik savęs apgaudinėjimas. Praktika rodo, kad emigravę žmonės jau per pirmus penkerius metus apsisprendžia, jie grįš į Tėvynę ar liks užsienyje. O per tuos penkerius metus žmonės jau spėja įleisti šaknis: jie nusiperka nekilnojamąjį turtą, jų vaikai pradeda eiti į mokyklą“, - kalbėjo jis ir priminė, kad Lietuva tikrai nesuklestės po pasaulį išsibarsčiusių piliečių dėka.
„Lietuvoje reikalingos kapitalinės pertvarkos. Nepastatysime sargų prie sienos, kad jie stabdytų emigraciją. Gyvenimas privalo gerėti čia ir dabar tam, kad emigrantai sugrįžtų. Tai vienintelė nuostata, kuri man patinka iš dabartinės Vyriausybės Ekonominės migracijos politikos gairių. Kad reikia daryti viską, kad pirmiausia sugrįžtų tie, kurie išvyko. Bet tą pasakius reikia sakyti ir B: ką mes galime padaryti Lietuvoje, kad atsirastų tas noras sugrįžti“, - kalbėjo D.P.Paukštė.
Jis juokavo, kad pribrendo reikalas priešais valdžios langus pastatyti emigracijos skaitiklį, kuris primintų apie šalyje tiksinčią bombą.
„Norint, kad politikai pagaliau pamatytų realius emigracijos skaičius, realią grėsmę, reikia Nepriklausomybės aikštėje pastatyti skaitiklį ir susieti jį su gyventojų registru. Reikia, kad tas skaitiklis kiekvieną dieną rodytų santykį tarp išvykusių ir atvykstančių. Tada aiškiai matysis, kaip vykdoma migracijos politika Lietuvoje“, - sakė D.P.Paukštė.
Emigravusių iš Lietuvos gyventojų skaičius 2004-2013 m.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
