1 nuotr.Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas išteisinti dėl trukdymo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Irmantui Mikelioniui atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas konkrečioje baudžiamojoje byloje. Prie prokuroro šeimos gyvenamojo namo Seimo nariai K. Komskis ir V. Vasiliauskas surengė piketą, laikė iškabas, atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
Išteisinamąjį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ir nukentėjusysis I. Mikelionis.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išteisintieji negalėjo trukdyti prokurorui I. Mikelioniui atlikti pareigų, nes jis tiesiogiai neatliko su kaltinime nurodytu ikiteisminiu tyrimu susijusių pareigų, šį tyrimą organizavo ir kontroliavo kitas prokuroras. Be to, išteisintųjų, liudytojų parodymai ir rašytinė medžiaga patvirtino, kad piketo metu K. Komskis ir V. Vasiliauskas neturėjo tikslo daryti įtakos ir trukdyti konkrečiam ikiteisminiam tyrimui, o norėjo išreikšti nepasitikėjimą prokuroro veikla kontroliuojant STT atliekamus kriminalinės žvalgybos tyrimus.
Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su galimais prokuroro garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimais, teisėjų kolegija nurodė, kad tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, turi visas galimybes jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nei piketo organizatorius, t. y. asmuo, kuriam Seimas nesutiko leisti taikyti baudžiamąją atsakomybę, kuris Seime vykusioje spaudos konferencijoje pranešė žiniasklaidos atstovams apie planuojamą piketą prie prokuroro I. Mikelionio šeimos gyvenamosios vietos, nei kiti piketo dalyviai apie organizuojamą piketą nepranešė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Nepranešimas apie organizuojamą piketą vertintinas kaip administracinis nusižengimas. Toks Seimo narių elgesys ir veiksmai yra netoleruotini, nes buvo pažeista piketo (susirinkimo) organizavimo procedūra, veiksmai buvo neapgalvoti ir spontaniški, nors ir nenusikalstami, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti svarstomi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.
Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymu užtikrinama, jog teisė į taikius susirinkimus būtų įgyvendinama tinkamai, dėl to nustatyti pagrįsti ribojimai, kurių privalo laikytis visi Lietuvoje gyvenantys asmenys, taip pat ir Seimo nariai.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
